Karo Paslaptys ir Trečias Reichas:

Apie slaptą Trečiojo Reicho ginklą yra pasakojama nemažai legendų. Viena labiausiai įsimenančių - skraidančios lėkštės, kurių pagalba vokiečiai rengėsi įvykdyti "Šėtono ieties" operaciją, t.y. suduoti smūgius Londonui, Niujorkui, Maskvai ir kitiems miestams bei taip pasukti Antrojo pasaulinio karo eigą savo naudai. visiškai galimas dalykas, kad šis stebuklingas ginklas buvo ne prasimanymas, o tikrovė. laimei, naciai nespėjo įgyvendinti savo piktų kėslų. Die Glocke, diskalėkis, Trečiojo reicho ginklas, Šėtono ieties, skraidančios lėkštės, Varpas, naciai

Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-ais metais, prasidėjo masinis Didžiosios Britanijos ir JAV karių išsilaipinimas vokiečių okupuotos Prancūzijos pakrantėje. Ši operacija buvo rengiama ypač slaptai, jai buvo suteiktas kodinis pavadinimas"Overlord" ("Valdovas").

Apie tai, kaip vokiečių psichiatrai leido naciams vykdyti savo nusikaltimus, savo darbe, publikuotame žurnale „International Journal of Mental Health“, pasakojo istorikai Thomasas Muelleris ir Thomasas Beddies. psichiatrai, naciai, eugenika, Adolfas Hitleris, vokiečiai.

Visais laikais vienu iš sėkmingų kovinių veiksmų pagrindu buvo netikėtumas, o labiausiai triuškinantys kariniai smūgiai visada būdavo suduodami priešininkui to nesitikint. Kai buvo sukurti radarai, atsirado būtinybė karinę techniką padaryti nematoma. Labiausiai žinoma ir reklamuojama pasaulyje technologija yra „stealth”.

2010-ais metais Žemutinio Tagilo (Rusija) gyventojas, NSO medžiotojas Valentinas Degtiariovas, tyrinėdamas iš palydovų padarytas Antarktidos nuotraukas, aptiko keistą disko formos dėmę balto sniego fone. Jos koordinatės „Google Maps“ žemėlapiuose yra 80°34’08.4”S 30°05’19.3”W. Tyrinėtojas daro prielaidą, kad tai yra ateivių kosminis laivas, patyręs avariją ar numuštas vienos iš mūsų planetos valstybių ginkluotųjų pajėgų. NSO ekipažas arba žuvo, arba juos iš katastrofos vietos evakavo kiti ateiviais, o pats objektas tvirtai įšalo į ledą. Gali būti, kad ateiviai po avarinio nusileidimo pabandė pakilti, tačiau aparato varikliai dar labiau ištirpdė sniegą, ledą ir įšalusį gruntą, todėl aparatas galutinai pateko į ledo spąstus.

Apie trečiojo reicho slaptus darbus „skraidančių lėkščių" srityje šiandiena žinoma gana nemažai. Tačiau, einant metams, klausymų nemažėja. Kokie, buvo vokiečių pasiekimai šioje srityje? Kas jiems padėjo? Ar po karo darbai buvo nutraukti? O gal jie buvo tęsiami kituose, slaptuose Žemės rutulio rajonuose? Ar tiesa yra gandai apie tai, kad nacistai turėjo kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis "ateiviais"?

Paviešinti JAV archyvo dokumentai liudija, kad nacistinė Vokietija galimai atliko bandymus su atomine bomba dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui. Neseniai išslaptintas Vašingtono nacionalinių archyvų (The National Archives) dokumentų aplankas APO 696 – tai detali apžvalga, kurioje analizuojama, kaip toli Trečiojo reicho mokslininkai buvo pažengę Hitlerio itin pageidautos atominės bombos projekto vystymo srityje, rašo „The Daily Mail“.

1945-ųjų metų balandžio mėnesį amerikiečių Trečioji armija, vadovaujama generolo D. Patono, staiga ėmė pulti pietryčių Vokietijoje. Pagrindinis puolimo tikslas buvo Pilzenas ir didžiulės karinės "Škodos" gamyklos. Tai buvo gana keistas manevras, nes jis iškreipė sąjungininkų armijos dispoziciją ir grubiai pažeidė Jaltos konferencijoje pasiektą susitarimą dėl įtakos sferų Europoje po karo.

Tai istorija apie didelį lagaminą, o gal dėžę su 70 kilogramų urano. Pačioje 1945 metų gegužės mėnesio pradžioje SS generolas perdavė jį amerikiečių žvalgybos pareigūnui. III Reichas išgyveno krachą, pasaulis sužinojo apie koncentracijos stovyklų siaubus. Po trijų mėnesių, 8.15 ryto ant Hirosimos buvo numesta Little Boy bomba, atominis grybas prarijo japonų uostamiestį. Ir Žemės planeta jau daugiau nebebuvo tokia, kaip anksčiau. Gabūt kaip tik dėl tos dėžės turinio. Šis XX amžiaus istorijos puslapis vis dar neparašytas iki galo.

Rusijos Adygėjos respublikoje esančio Kamenomostsko kaimo apylinkėse archeologai aptiko skrynią, pažymėtą Trečiojo Reicho organizacijos „Ahnenerbe“ ženklais. O jos viduje – „nežinomų sutvėrimų“ kaukolės.

2011 pasirodė knyga „Pilkasis vilkas. Adolfo Hitlerio pabėgimas“ (The Escape of Adolf Hitler. The Case President N. Y.: Sterling, 2011. XXXII. 352 p.) Autoriai teigia, kad Hitleris nenusižudė, o pabėgo iš Vokietijos ir likusį gyvenimą praleido Argentinoje. Jo pavaduotojas partiniams reikalams Martinas Bormanas ir Gestapo šefas Heinrichas Miuleris buvo svarbiausios figūros kuriant „galutinio žydų klausimo sprendimo“ ir bausmės išvengimo planus. Jie prisijungė prie fiurerio Argentinoje.