Kodėl autoimuninės ligos dažniau puola moteris?

Mokslininkai galbūt rado priežastį, kodėl autoimuninės ligos dažniau puola moteris. Autoimuninės ligos atsiranda, kai imuninė sistema, užuot gynusi organizmą, pradeda jį atakuoti. Vien JAV autoimuninėmis ligomis serga 7,5 % gyventojų. Tikslios priežastys, kodėl taip nutinka, nėra žinomos. Pasak gydytojų, dėlto gali būti kalti hormonai, o naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad nereikėtų atmesti genetinio faktoriaus.

„Nature Imunology“ žurnale publikuojamas tyrimas parodė specifinę genų išraišką tarp skirtingų lyčių atstovų, kuri gali būti susijusi su padidinti polinkiu sirgti autoimuninėmis ligomis. Mičigano universiteto tyrėjai atrado 661 genus, kurie skirtingai pasireiškia vyrams ir moterims ir tai didina genetinį polinkį sirgti autoimuninėmis ligomis.

Šiandien žinoma apie 80 autoimuninių ligų tipų (nuo žvynelinės, kuri sukelia odos uždegimą iki vilkligės, kuri gali pažeisti vidaus organus). Galima vienu metu sirgti keliomis autoimuninėmis ligomis. Moterims tikimybė susirgti bet kokia autoimunine liga yra didesnė rizika.

Dažniausi autoimuninių ligų simptomai: neaukšta temperatūra, dusulys, stiprus širdies plakimas, odos bėrimai ir niežulys, infekcijos, galūnių dilgčiojimas, „smegenų rūkas“, limfmazgių tinimas, uždegimai, plaukų slinkimas, svorio pokyčiai, labai stiprus nuovargio jausmas, net be jokios rimtos priežasties.

9 patarimai, kaip gyventi, sergant autoimuninėmis ligomis:

• Mažinti žarnyno pralaidumą. Visų pirma reikia išsiaiškinti priežastį, kodėl atsirado žarnyno pralaidumas. Tai gali būti dėl bakterinių, parazitinių infekcijų ar kitų priežasčių. Nustačius priežastį, reikia pradėti gydymą. Pasveikus gali pagerinti bendra savijauta, susilpnėti autoimuninių ligų simptomai.
• Vengti glitimo. Sergantiems autoimuninėmis ligomis rekomenduojama vengti glitimo turinčių maisto produktų. Glitimo yra kviečiuose, speltoje, rugiuose, miežiuose. Sužinoti, ar esate alergiški glitimui, galima atlikus specialius tyrimus arba 60 dienų atsisakius glitimo turinčių maisto produktų.
• Vengti maisto produktų ir priedų, kurie skatina nepageidaujamas organizmo reakcijas. Kai kuriems žmonėmis nepageidaujamų reakcijų gali sukelti ir glitimo neturintys maisto produktai, pavyzdžiui, kukurūzai ar ryžiai.
• Reguliariai valyti organizmą. Teigiama, kad organizmo detoksikacija padeda pagerinti savijautą, sergantiems autoimuninėmis ligomis. Kasdien rekomenduojama valgyti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių (špinatų, lapinių kopūstų), vengti cukraus ir perdirbtų maisto produktų.
• Į dienos valgiaraštį įtraukti žaliąją arbatą ir ciberžolę. Šie produktai gali sušvelninti autoimuninių ligų simptomus, sumažinti autoimuninės sistemos atsaką organizme ir smegenyse.
• Sveikai maitintis. Sergant autoimuninėmis ligomis, būtina pakoreguoti mitybą. Rekomenduojama, kad joje netrūktų morkų, obuolių, imbiero, omega 3 riebiųjų rūgščių, skaidulų. Augalų cheminės medžiagos, bioflavonoidai, gali sumažinti uždegimą ir sušvelninti autoimuninių ligų simptomus.
• Riboti druskos suvartojimą. Valgomoji druska gali pabloginti kai kurių autoimuninių ligų būklę.
• Valdyti stresą. Lėtinis stresas blogina autoimuninių ligų būklę. Labai dažnai pirmą kartą liga pasireiškia po didelio streso, stiprių išgyvenimų. Stresą suvaldyti ir pagerinti imuninės sistemos veiklą padeda kasdieninė meditacija arba Tai Či mankšta.
• Padidinti glutationo lygį organizmą. Tai antioksidantas, randamas maisto produktuose, turinčiuose sieros: svogūnuose, kopūstuose, brokoliuose. Šią medžiagą gamina pats žmogaus organizmas, o tinkama mityba padeda užtikrinti, kad jos kūnui tikrai nepritrūks.