Guišinai – tai mirusiųjų vėlės Korėjoje, kurios atsisako pasitraukti į pomirtinį pasaulį, nes turi neužbaigtų darbų. Tam, kad įgyvendintų savo misiją Žemėje, šie keršto ir pykčio pilni vaiduokliai pasiruošę viskam…

Šiurpios legendos

Korėjoje guišinai laikomi itin populiariais vaiduokliais, tad legendų apie juos sklando daugybė. Norėdami išgąsdinti savo bendraamžius vaikai įvairias istorijas dažnai sukuria patys. Siekdami pamokyti savo vaikus apie šias dvasias pasakoja ir mažųjų tėvai. Dažniausiai tokios istorijos yra apie kerštą. Paprastai jis vykdomas už patiems guišinams ar jų šeimos nariams padarytas skriaudas. Keršto sulaukdavo ir neištikimi vyrai, kurie nužudė meilužėmis tapusias merginas.

Kiekvieną vasarą šios istorijos atgyja prie stovyklavietės laužo, žiūrint populiariausius filmus ar lankantis siaubo namuose, kur savomis akimis galima pamatyti ne vieną iš žymiųjų guišinų. Korėjiečiai tiki, kad nugalėti vasaros karštį, galima tik tada, kai tave išmuša šaltas prakaitas. Dažnai šios dvasios yra siejamos su šamanizmo apeigomis, kurios šalyje populiarios iki šių dienų.

Nekaltos sielos ir vedybos po mirties

Populiariausiu laikomas čonjo guišinas, kuris dar vadinamas „nekaltosios mergelės“ guišinu. Šie vaiduokliai vaizduojami ilgais, tamsiais, palaidais plaukais, apsirengę baltais tradiciniais korėjiečių gedulo rūbais – hanbokais. Dažniausiai nuo savo gimtųjų namų jie nenutolsta, taip tikėdamiesi, kad ten sutiks kokį jauną nevedusį vyrą ir po tuoktuvių išlaisvins savo sielą.

Seniau šie vaiduokliai egzistavo kaip perspėjimas jaunoms merginoms, nes patriarchalinės Korėjos visuomenės laikais mirti netekėjusiai buvo labai gėdinga. Tuomet tikėta, kad kiekvienos į šį pasaulį atėjusios mergaitės tikslas yra patarnauti savo tėvui, vyrui ir sūnui. Todėl mirti nekaltai reiškė, kad tikslas liko neįgyvendintas, o gyvenimas buvo beprasmis. Visiems gerai žinomas filmas „Skambutis“ atvaizduoja būtent šį, nekaltos mergelės vaiduoklį.

Yra ir mažiau populiari, vyriška, šio guišino versija. Jis vadinamas čongak arba tiesiog „viengungiu guišinu“. Apie juos žinoma kur kas mažiau, jie rečiau būna pagiežingi. Šamantisnių apeigų metu dažnai siekiama sutuokti nekaltos mergelės ir viengungio sielas. Jeigu vedybos pavyksta, jų gyvenimo tikslas patenkinamas (dvasine prasme) ir tada jie gali keliauti į dangų.

Tamsių vandenų pavojai

Kai kurie žmonės sako, kad nuskendimas yra vienas iš baisiausių mirties būdų. Galbūt todėl atsirado ir vaiduoklis, siejamas būtent su šia baisia mirtimi.

Mul guišinai yra vandens vaiduokliai, kurie paskendo arba buvo nuskandinti. Jie yra pikti ir labai viešini, todėl plaukikus čiumpa už kojos ir nusitempia į vandens gilumą, kad šie palaikytų kompaniją. Jų išvaizda išsiskiria ilgomis rankomis, balta ir išbrinkusia oda.

Vandens guišinas taip išpopuliarėjo, kad remiantis jo personažu netgi buvo sugalvotas posakis, vadinamas „Vandens guišino taktika“. Paprastai jis naudojamas, kai kažkas nori sąmoningai pakenkti kitam žmogui. Panašią situaciją apibūdina ir angliškas posakis If I‘m going down, I‘m taking you with me (liet. „Jei aš krisiu, nusitempsiu ir tave kartu“). Klasikinė vandens guišino taktika atsispinti pavyzdyje iš gyvenimo, kai darbuotojas netikėtai yra apkraunamas papildomu darbu ir lyg visai netyčia viršininkui užsimena, kad jo kolega yra šios srities meistras. Tada viršvalandžius dirba abu.

Vyrų viliokė su devyniomis uodegomis

Devynuodegės lapės – tai tūkstančio metų būtybės, kurios priklausomai nuo praleisto gyvenimo sulaukia dvejopos lemties. Pasakojama, kad jeigu jos būna geros, yra pagerbiamos ir priimamos į nefritinius dangaus valdovo rūmus. O jei per savo gyvenimą kažkuo nusikalto, pavirsta gumiho bei pasmerkiamos gyventi žemėje tol, kol išpirks savo kaltes ir taps žmogumi.

Šios lapės gali keisti pavidalą, o bandydamos suvilioti nieko neįtariančius vyrus dažnai pasiverčia gražia moterimi. Tokios istorijos turi dvi versijas: gerąją ir blogąją. Gerojoje teigiama, kad devynuodegė lapė vyrus vilioja tam, jog galėtų už jų ištekėti. Jeigu pora santuokoje išgyvena 100 dienų, o jaunikis nesužinant apie merginos prigimtį, lapė tampa tikru žmogumi. Blogoji šios istorijos versija laputes piešia kaip žiaurias pabaisas, vyrus viliojančia tik tam, kad vėliau galėtų pasisotinti jų kepenimis ir širdimi. Bet jai įsimylėjus bei 1000 dienų susilaikius nuo mitybos žmogaus organais, ji praranda savo blogąsias savybes ir gali amžiams likti žmogumi.

Šiurpūs naktiniai pakeleiviai

Šiais laikais labai daug žmonių giriasi matę Jayuro guišiną. Jayuro – tai palei Han upę nutiestas greitkelis, kuris geriausiai žinomas dėl jį nuolatos gaubiančio rūko bei dažnų automobilių avarijų. Vis dėlto kai kurie žmonės dėl avarijų kaltina visai ne blogas oro sąlygas.

Naktį greitkeliu važiuojantys žmonės teigė matę šalia kelio stovyniuojančią moterį. Ji atrodydavo pasiklydusi ar pakliuvusi į nelaimę ir būdavo su akiniais nuo saulės. Bet privažiavus arčiau pasirodydavo, kad akiniai nuo saulės tėra iliuzija: iš tiesų merginos akys būdavo tuščiavidurės, tarsi išskobtos.

Taip pat yra žinoma istorija apie taksi vairuotoją, kuris lietingą dieną sutiko pavežti jauną merginą. Įvedęs adresą į GPS sistemą važiavo į nurodytą atokią vietovę. Bet kai dirstelėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, kad paklaustų savo keleivės tikslesnių koordinačių, jos ten jau nebuvo. Iš nuostabos sustabdęs mašiną jis suprato, kad sustojo prie pat įvažiavimo į kapines. Jo keleivė saugiai pasiekė namus.

Linksmesne nata…

Be anksčiau išvardintų guišinų tipų taip pat egzistuoja ir vaiduokliai, dažniau keliantys juoką nei baimę. Vienas iš jų yra tualeto vaiduoklis. Jeigu kada viešėjote pas močiutę kaime, tai žinote apie lauko tualetus, kurie dažnai būna toli nuo pagrindinio namo, drėgni, aklinai tamsūs ir ankšti. Net dienos metu, jie sugeba įvaryti siaubą. Tačiau šį guišiną galima sutikti ne tik ten, bet ir biurų ar mokyklų tualetuose. Žinant, jog žmonės šiais laikais vis ilgiau dirba ar iki išnaktų mokosi, kelionė į nepažįstamos vietos tualetą gali atrodyti tikrai bauginanti. O aukštos tokių įstaigų lubos palieka vietos žmogaus fantazijai ir leidžia guišinui kaboti žemyn galva bei žaisti su pas jį užsukusio svečio plaukais.

Įdomu tai, kad yra ir laimę nešančių guišinų. Vienas iš jų – tai įrašų studijoje gyvenantis guišinas. Šio vaiduoklio balsas gali būti girdimas įrašuose ar tiesiog virsti siluetu, kartais praskrendančiu įrašų kambaryje. Tikima, jog šį guišiną pastebėjęs atlikėjas susilauks didelio pripažinimo bei sėkmės. Todėl vis dažniau įrašų kompanijos tokias istorijas pasitelkia kaip rinkodaros triuką, paskatinsiantį geresnius pardavimus ir spaudos dėmesį.

Įdomu

  • Pajutus kerštingąją cheonyo dvasią gyvenvietėse būdavo statomos falo formos statulos, kurios turėjo nuraminti pasipiktinusias jų sielas. Samcheok apylinkėse esantis Haesindang parkas yra puikus šio keisto papročio pavyzdys.
  • 2013 m. amerikiečių improvizacinis-muzikinis situacijų šou „Saturday Night Live“ etiude „Po perkūnais! Mama yra vaiduoklis!“ kaip pagrindinį parodijos personažą panaudojo vandens guišiną.
  • 2010 m. korėjiečių romantinėje dramoje „Mano mergina yra Gumiho“ guišinas pristatytas kaip visai ne baisus vaiduoklis. Dramoje tai buvo itin guvi ir miela mergina, bandanti išlaikyti santykius su savo vaikinu, kad galėtų tapti žmogumi. Toks vaiduoklio įvaizdis sukėlė pasaulinį susidomėjimą šia mitine būtybe.
  • K-pop žvaigždė Jo Kwon iš populiarios vaikinų grupės „2PM“ pats sakėsi matęs vaiduoklį savo įrašų kompanijoje. Pasak jo, tai mažas berniukas, kuris nuolatos laksto po šokių salę ir prie šalia esančių laiptų bando kišti kojas studijos darbuotojams bei kitiems atlikėjams.
  • Viena iš populiariausių vietų, kur lankosi guišinai, yra vidurinė mokykla. Manoma, kad tai lemia griežta Korėjos švietimo sistema, dėl kurios mokiniai dažnai mokykloje užsibūna iki vidurnakčio, per dieną miega vos po kelias valandas. Kai kurie jaunuoliai tokio streso nepakelia ir būdami mokyklos teritorijoje atima sau gyvybę. Taip skausmo kamuojamos sielos liek klaidžioti tamsiais ir siaurais mokyklos koridoriais.