Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Kas tiksliai yra sąmonė ir kaip ji atsiranda? Kaip ir kodėl ji egzistuoja ir kokia yra galutinė sąmonės priežastis?

Mokslas jau seniai domisi vadinamosiomis kirmgraužomis. Tai tuneliai erdvėlaikyje, suteikiantys, kol kas tik teoriškai, galimybę akimirksniu judėti tarp galaktikų.

Abu pasauliai yra panašūs į Žemę, sukasi aplink panašias į Saulę žvaigždes ir yra tame pačiame žvaigždyne, maždaug tokiu pat atstumu nuo mūsų.

Pagrindinė nežemiškos gyvybės atsiradimo planetoje sąlyga yra vandens buvimas joje. Kaip žinome, Marse kadaise buvo daug vandens, tačiau tam tikru metu planeta prarado magnetinį lauką, o vėliau ir atmosferą, todėl vanduo išgaravo.

Penktadienį NASA teigė, kad tikimybė, jog nuolaužos nukris ant ko nors, yra labai maža. Kosmoso agentūros duomenimis, didžioji 2450 kg sveriančio palydovo dalis sudegs atmosferoje. Tačiau tikimasi, kad kai kurie fragmentai pasieks Žemės paviršių.

Nakties danguje vienu metu matomos visos Saulės sistemos planetos. Merkurijų, Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną galima pamatyti plika akimi, o Uraną ir Neptūną - per žiūronus arba teleskopą.

Buvo naudojami NASA palydovų "Voyager" ir "Cassini" bei antžeminių teleskopų duomenys. Specialistai, naudodami ryškios infraraudonųjų spindulių šviesos vaizdus Jupiterio viršutinėje troposferoje, t. y. atmosferos sluoksnyje, kuriame formuojasi būdingi įvairiaspalviai dryžuoti debesys, tyrė temperatūros informaciją. Jie buvo matuojami per tris planetos orbitos ciklus, kurių kiekvienas trunka apie 12 Žemės metų.

Marse aptiktas vulkaninis aktyvumas reiškia, kad po Marso paviršiumi esantis šilumos šaltinis gali sudaryti tinkamas sąlygas mikrobinei gyvybei. Apie šį atradimą rašoma moksliniame leidinyje "Nature Astronomy".

Iš tiesų, vieni ryškiausių šviesos šaltinių Visatoje yra supermasyvios juodosios skylės. Na, iš tikrųjų ne pačios juodosios skylės, o aplink jas esanti medžiaga, nes jos aktyviai siurbia didžiulius kiekius medžiagos iš savo artimiausios aplinkos.

Marso meteoritų izotopinė sudėtis parodė, kad prieš 4,5 mlrd. metų Raudonąją planetą intensyviai bombardavo asteroidai. Jis atnešė tiek daug vandens, kad Marsas trumpam pasirodė esąs kur kas tinkamesnis gyvybei atsirasti nei jo kaimynė Žemė.

Spalio 9 d. mokslininkai užfiksavo didžiausią sprogimą Visatoje, praneša "Al Arabiya". Jis buvo toks galingas, kad išsiskyrusi energija paveikė viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius. Toks įvykis pasitaiko tik kartą per tūkstantį metų.