Kosminė agentūra NASA pagaliau viešai pristatė savo projektą, kuris turėtų būti vainikuotas kelione į Marso planetą. Naujoji kosminė raketa, kuri skraidins žmones į Mėnulį, turėtų tapti didžiausia kada nors pagaminta raketa žmonijos istorijoje.

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas "Dawn" užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys.

Rusijos kosmoso agentūra sudarė kosmoso tyrimų programą ateinantiems dešimt metų. Vienas iš joje numatytų tikslų – gyvybės kitose planetos paieška.

Mintys apie kelionę į Marsą žmonijos sąmonėje sukasi jau labai seniai. Jas įkvėpė rašytiniai ir vizualiniai mokslinės fantastikos kūriniai, taip pat marsaeigių kampanija socialiniuose tinkluose, kur šių aparatų žinutes prenumeravo jau beveik 2 mln. žmonių.Tik kažkodėl niekas nekalba apie Venerą. Kodėl gi ne Venera?

„Juodojo riterio“ pranešimo vertimas pagal „Time magazine“, 1973 m. balandžio 9 d. 1953 m., 4 m. iki „Sputnik” starto, dr. Lincoln La Paz iš Niu Meksiko un-to pastebėjo nežinomą objektą, besisukantį orbita aplink Žemę. Iš viso pasaulio gavus daugiau pranešimų, JAV Gynybos departamentas paskyrė garsų astronomą Clyde W. Tombaugh (1930-ais atradusį Plutoną), kad surastų tą paslaptingą objektą.

Mokslininkai mano atradę 50 galaktikų, kuriose gali klestėti protaujančių būtybių civilizacijos. Pasirodo, šių galaktikų infraraudonasis spindulingumas yra "neįprastai didelis", o tai gali būti ypač pažangios civilizacijos požymis. Anot tyrėjų, visai įmanoma, kad šiose galaktikose nežemiškos rasės eksploatuoja žvaigždžių energiją, todėl šios galaktikos išspinduliuoja per daug infraraudonųjų spindulių.

Klausimas, ar J. Gagarinas tikrai buvo pirmasis tarybinis kosmonautas, keliamas nuolat. Štai ir prieš to istorinio skrydžio 40-metį „Interfaksui“ kažkoks Michailas Rudenko, pasivadinęs OKB-246 inžinieriumi- eksperimentatoriumi, pranešė, kad 1957-59 m. iš Kapustin-Jaro kosmodromo buvo paleistos balistinės raketos, kurias pilotavo lakūnai Ledovskich, Šaborinas ir Mitkovas. Visi jie žuvo, o jų pavardės niekada oficialiai nepaminėtos. Atseit, jie atliko vadinamuosius suborbitinius skridimus, t.y. neapskrieti žemę, o skristi parabole. Beje, jie, atseit, buvo paprasti lakūnai, neturėję jokio specialaus pasiruošimo.

Iš tolimo kosmoso atkeliaujantys signalai sudaro matematinę seką – dėl to mokslininkai įtaria, kad tai gali būti nežemiškos technologijos veikimo požymis. Blicarai – kosminiai signalai, tetrunkantys apie milisekundę – pirmą kartą užfiksuoti 2007 metais, o nuo to laiko užfiksuota dar 10 tokių atvejų. Kol kas niekas neturi aiškaus atsakymo, kokia yra šių signalų kilmė ir priežastis. Tačiau atlikus naują tyrimą nustatyta, kad šie energijos pliūpsniai susirikiuoja taip, kad jokie dabar žinomi fizikos dėsniai nėra tinkami jiems aprašyti.

Australijos mokslininkai mano atradę didžiausio žinomo meteorito išmušto kraterio pėdsakus Žemėje – jis yra centrinėje Australijos dalyje, rašo abc.net.au. Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo dr. Andrew Gliksonas iš Australijos nacionalinio universiteto, sakė, kad du labai seni krateriai, esantys Australijos centrinėje dalyje, iš tikrųjų yra palikti vieno meteorito, skilusio į dvi dalis. „Panašu, kad tai yra dvi didelės struktūros, kurių kiekvienos dydis yra apie 200 kilometrų. Tai sujungus gautųsi 400 kilometrų dydžio struktūra, kuri yra didžiausia iš visų žinomų Žemėje“, – Australijos leidiniui sakė mokslininkų grupės vadovas.