Sveikatos Patarimai | Liaudies Medicina:

Pagirios, tai labiausiai pažįstamas dalykas žmonėms, kurie vartoja alkoholį ir nekreipia dėmesio arba nesupranta, ką jiems sako kūnas. Kai organizmas sako, kad išgėrėte pakankamai, jūs turėtumėt daugiau nebevartoti alkoholio. Kitu atveju jums gresia pagirios. Pagirių simptomai tai pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, karščiavimas, galvos svaigimas ir lengvas šviesos ir garso keliamas erzinimas. Pagirios paprastai praeina per 8 – 24 valandas. Laikotarpis, per kurį išnyksta pagirių simptomai, gali priklausyti nuo asmens amžiaus, sveikatos būklės, svorio ir lyties.

Dėl švaresnių gyvenimo sąlygų šiandien esame pamiršę daugybę mūsų prosenelius kamavusių ligų, susijusių su higienos stoka. Kita vertus pamirštame, kad aplink mus knibždėte knibžda įvairiausių nematomų gyvių.

Bendrosios praktikos gydytojai dažna susiduria su pacientų nusiskundimais dėl naktinio prakaitavimo. Prakaitavimas miegant laikomas sutrikimu, jei miegate normalios temperatūros kambaryje, užsikloję ne per stora antklode, tačiau vis tiek prabundate suprakaitavę, o jūsų drabužiai, gal net ir patalynė, būna šlapi.

Geležies trūkumas – tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių maistinių medžiagų trūkumo atvejų. Geležis yra būtina maistinė medžiaga, kuri padeda organizmui atlikti daugybę kasdienių funkcijų. Viena iš pagrindinių geležies funkcijų – deguonies pernešimas krauju. Geležies trūkumas dažniausiai siejamas su anemijos (mažakraujystės) išsivystymu. Mažakraujystė – tai organizmo būklė, kuomet organizme nepagaminama pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių. Geležis padeda įsisavinti baltymus ir yra itin svarbi hemoglobino ir raudonųjų kūnelių gamybai. Be to, kad geležis padeda išvengti mažakraujystės, taip pat ji yra reikalinga bendros organizmo būklės palaikymui, energijai, sveikam metabolizmui. Geležis dalyvauja bendros ląstelių sveikatos palaikyme ir daugybėje fermentų funkcijų. Ji svarbi fermentų reakcijose, kurios padeda organizmui virškinti ir įsisavinti maistines medžiagas. Taip pat fermentų reakcijos, kuriose dalyvauja geležis, reguliuoja hormonų kiekį, palaiko smegenų ir širdies veiklą, bei padeda išlaikyti sveiką odą, plaukus, nagus.

Bendrai apie cholesterolį, „gerąjį“ ir „blogąjį“, cholesterolio normą, bei padidėjimo priežastis ir pasekmes rašėme ankstesniame straipsnyje: Cholesterolis: viskas, ką reikia žinoti. Trumpai priminsite, kad padidėjęs „blogojo“ cholesterolio arba kitaip mažo tankio lipoproteinų kiekis yra signalas, kad žmogus yra padidėjusioje rizikoje susirgti ateroskleroze ar patirti širdies smūgį. „Blogasis“ cholesterolis nusėda ant arterijų sienelių ir sukelia visiško užsikišimo riziką bei mažina arterijų lankstumą. Užsikimšus kraujagyslėms, reikšmingai padidėja širdies smūgio ar insulto rizika. Taip pat, susidarius per daug nuosėdų ant arterijų, aprūpinančių kojas krauju, gali susiformuoti periferinių arterijų liga. Cholesterolį mažina vaistai, vadinami statinais. Tyrimuose nustatyta, kad didelės (dvigubos ar trigubos įprastoms dozėms) sumažino mažo tankio lipoproteinų kiekį. Tačiau taip pat buvo nustatyti tam tikri nerimą keliantys šalutiniai poveikiai. Tarp jų – raumenų skausmas, atminties praradimas, padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip natūraliais būdais mažinti jau padidėjusį cholesterolį.

Vėžys – tai liga, kuri ypač paplitusi išvysčiusiose pasaulio dalyse. Kuo valstybėje pajamos vienam asmeniui didesnės, tuo sergamumas vėžiu taip pat didesnis. Vien JAV 2014 metais prognozuojama 1,665,540 naujų vėžinių susirgimų ir 585,720 mirčių nuo šios ligos. Tai yra antra pagal dažnumą mirties priežastis. Vėžiu susergama, kai ląstelės pradeda elgtis neįprastai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis, augti ir plisti, kadangi, susirgus vėžiu, imuninė sistema nesugeba sustabdyti ir sunaikinti tokių ląstelių. Tokios ląstelės vadinamos piktybinėmis ir jos gali pažeisti bet kurį organą. Kiekvienas susirgimas vėžiu yra labai individualus, nes vėžinės ląstelės kiekvienam organizme elgiasi skirtingai, todėl gydymas yra labai komplikuotas ir daugeliu atvejų neefektyvus. Todėl būtina šiai ligai užbėgti už akių.

Karpa – tai virusinis susirgimas, pasireiškiantis ant odos atsirandančiais dariniais, sukeliamais žmogaus papilomos viruso. Egzistuoja daugiau nei 100 žmogaus papilomos viruso formų. Žmogaus papilomos virusas užkrečia viršutinį odos sluoksnį dažniausiai per odos įtrūkimus, žaizdeles. Virusas sukelia viršutinio odos sluoksnio greitą augimą, dėl ko susiformuoja karpa. Karpos gali išaugti ant bet kurios kūno dalies.

Alternatyvioji medicina skiria užtektinai dėmesio gydomajai vaisių ir daržovių odelių galiai. Paradoksalu, tačiau dažniausiai mes jas nulupame ir tiesiog išmetame, nepaisydami naudos, kurią galėtume iš jų gauti.

Vitamino B12 daugiausiai gyvulinės kilmės produktuose: pieno produktuose, kiaušiniuose, raudonoje mėsoje, žuvyse, paukštienoje. Šiek tiek vitamino B12 gali būti maistinėse mielėse, vitaminais papildytuose grūdų produktuose, jūrų dumbliuose.

Peršalimas, infekcija, uždegimas, virusinė liga - tai pavyzdžiai ilgalaikių ligų, kurių priežastys, ne visada yra žinomos. Žinoma, jūs buvote pas gydytoja, kuris išrašė vaistų krūvą ir pasakė, kad turite virusą. Kaip kovoti su nematomu priešu, jūs nežinote.

Šaltuoju metų sezonu verta pasirūpinti imuniteto stiprinimu. Sergantiems ir besigydantiems vėžį, tai ypač aktualu. Šį kartą, siūlome Jums paskaityti apie penkis prieskonius, kurie kai kuriuose liaudies medicinos šaltiniuose vadinami tikraisiais pagalbininkais stiprinant organizmo atsparumą infekcinėms ligoms - imbieras, kvapusis bazilikas, cinamonas, rozmarinas ir pipirai.