Varškė ir aliejus. Dieta prieš vėžį

Johanna Budwig (dr. Johanna Budwig) buvo viena iš pirmaujančių Europos biochemikų vėžio mokslinių tyrimuose. Ji gimė 1908 metais ir mirė būdama 95 metų amžiaus. Už ypatingus nuopelnus vėžio gydyme, septynis kartus nominuota Nobelio premijai.

Budwig pareiškė, kad produktų su sumažintu riebalų kiekiu ir perdirbtų aliejų/riebalų naudojimas sukelia sunkias ligas. Kai iš maisto dirbtinai pašalinami riebalai – tai grėsmė ir vaikams, ir suaugusiems.

Ji pabrėžė, kad sveikų žmonių kraujyje OMEGA3 klasės riebalų kiekis yra daug didesnis, negu sergančiųjų.

Remiantis tyrimo duomenimis, ji pradėjo eksperimentiškai ieškoti maisto produktų, padedančių vėžio ligos gydyme. Galų gale, apsistojo prie varškės ir organinių linų sėmenų aliejaus mišinio.

Linų sėmenų aliejus, daugiau nei kiti, turi OMEGA3 riebalų rūgščių, lengvai virškinamas ir nesukelia alergijos. Varškėje yra aukšto lygio glikoproteinų.

Budwig nustatė, kad varškės ir linų aliejaus derinys leidžia riebalų rūgštims pasidaryti tirpioms vandenyje ir lengvai absorbuotis organizme.

Vienas sėmenų aliejus yra nekenksmingas, bet ir ne toks naudingas. Aliejus turi būti sumaišytas su varške.

Savo nuostabai Budwig nustatė, kad praėjus trims mėnesiams tokios dietos, vėžiu sergančių pacientų būklė pagerėjo. Metastazės sumažėjo, ligoniai sustiprėjo, o kraujyje nebėra geltonai-žalių dalelių. Fosfolipidų ir lipoproteinų lygis sunormalėjo, hemoglobino kiekis normalus. Pasirodė, kad vėžio gydymas yra įmanomas!

Po daugelio tyrimų metų ji rado optimalią sudėtį – du šaukštai organinio (šalto spaudimo) linų sėmenų aliejaus gerai išmaišoma su 100-150 g varškės iki vienalytės masės, vartojama vieną kartą per dieną.

1990 metais, onkologas dr Roehm pasakė, kad tai yra sėkmingiausia priešvėžinė dieta pasaulyje.

Dietos naudojimas, kaip tai buvo vėliau vadinama „Budwig protokolas“, įrodė terapinę vertę ne tik prevencijoje ir gydyme nuo vėžio, bet ir širdies priepuolio, aterosklerozės, kepenų funkcijos sutrikimų, pepsinės opos, artrito, odos egzemos, senatvinės dimensijos ir autoimuninių ligų atvejais.

Johanna Budwig tyrimai parodė, kad plačiai naudojamas hidrinimo metodas riebalų gamyboje (pavyzdžiui, margarino gamyba labai pavojinga žmonėms su vėžio rizika) sudaro piktybinių navikų atsiradimo grėsmę.

Per visą gyvenimą Johannos Budwig moksliniai tyrimai buvo ignoruojami, oponuojami ar nutylimi tiek oficialios medicinos, tiek maisto pramonės ir farmacijos industrijos, nes buvo nenaudingi abiems. Kaip prisimena Clifford Beckwith (Cliff Beckwith), buvęs Johannos Budwig pacientas, išgijęs nuo prostatos vėžio ir jos stebimas 10 metų, tuo metu buvo užfiksuota apie 1000 sėkmingų pasveikimų nuo vėžio.

Saugodama savo interesus, farmakologijos pramonė ir onkologija ignoravo visus Johannos Budwig pasiekimus. Be to, jos moksliniai tyrimai galėjo pateikti rimtą smūgį maisto pramonei vystant daugelio maisto produktų gamybą. Johanna Budwig teigė, kad maistui negalima naudoti bet kokius rafinuotus aliejus ir taip vadinamus dirbtinius riebalus (margarinas, majonezas), gautus hidrinimo ar dalinio hidrinimo keliu. Žmogaus organizmas, širdies raumenys atmeta tokius perdirbtus riebalus, kurie galų gale sukelia įvairius sutrikimus, įskaitant ląstelių lygyje.

Johanna Budwig į blogų riebalų sąrašą įtraukė ir paplitusius konditerijoje neprisotintus riebalus.

Pagal jos nuomonę, leidžiama naudoti angliavandenių, kurių sudėtyje yra natūralaus cukraus: obuoliai, figos, kriaušės ir vynuogės.

Neleidžiama naudoti rafinuoto cukraus visais pavidalais, makaronų, baltos duonos, riebios mėsos, keptų ir konservuotų produktų.

Beveik visiems, norintiems išlaikyti normalią sveikatos būklę, rekomenduojama kiekvieną dieną suvalgyti (paros norma) 100 g varškės su 5 g linų sėmenų aliejaus.

Reikėtų pažymėti, kad sunkiais atvejais Joanna Budwig siūlė naudoti mišinį, kurį sudaro 42 g linų sėmenų aliejaus (3 šaukštai) ir 100 g šviežios varškės. Kasdienėje praktikoje naudojant šių produktų derinį kaip prevencinę priemonę, imama mažiau linų aliejaus ir daugiau varškės. Pvz., pusryčiams galima blenderyje sumaišyti medaus, natūralaus šalto spaudimo linų sėmenų aliejaus, šviežio pieno (deficitas mieste) ir šviežios varškės. Galima pridėti riešutų (išskyrus arachisus) ar šviežių vaisių pagal sezoną.

PASTABA.

Linų sėmenų aliejus yra greitai gendantis.

Rinkdamiesi parduotuvėje, būtinai pažiūrėkite į išpilstymo dieną. Jei aliejus buvo išpilstytas daugiau nei prieš mėnesį, jis yra 100% sugedęs, net jei galiojimo data šeši mėnesiai.

Pardavėjai – nieko neišmanantys žmonės galvoja, kad sėmenų aliejų kaip saulėgrąžų, galima laikyti šilumoje ir šviesoje. Taip laikomas aliejus pasidaro kartus ir neskanus. Šviežias aliejus yra aromatingas, malonaus skonio kiek lengvai deginantis kaip garstyčios. Nusipirkę aliejų laikykite tik šaldytuve.

Baigiant norėčiau pažymėti, kad varškės ir sėmenų aliejaus dieta naudinga visiems, tiek besigydantiems sunkias ligas, tiek vėžio susirgimų prevencijai.

Mokslininkų išvados: norite nesenti – vartokite linų sėmenų aliejų

„Reguliarus Omega-3 rūgščių vartojimas, kurių yra itin gausu linų sėmenų aliejuje, padeda sulėtinti senėjimo procesus 4-5 metais“, – teigia Kalifornijos universiteto (San Franciskas) mokslininkai. Tyrimas taip pat parodė, kad Omega-3 naudingos mažinant tokių su amžiumi atsirandančių ligų, kaip raumenų masės mažėjimas, simptomus.

Natūralus organizmo senėjimas vyksta dėl telomerų grandinės trumpėjimo. Telomerai aktyviai dalyvauja ląstelių dalijimosi procese. Būdami chromosomų grandinės galuose, telomerai apsaugo jas nuo pažeidimų, tačiau ląstelėms skylant, telomerai po truputį trumpėja. Kai telomerai visiškai susinaudoja, ląstelės žūsta.

Kalifornijos universiteto mokslininkas Dr. R. Farzaneh–Far ir jo kolegos savo dėmesį sutelkė į telomerų ilgį ir siekė išsiaiškinti, mechanizmą, kaip Omega–3 rūgštys veikia telomerų ilgį. Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Journal of the American Medical Association“.

„Mes nustatėme labai aiškų ryšį, kad Omega–3 rūgščių kiekio kraujyje padidėjimas susijęs su mažesniu biologinio senėjimo greičiu“, sako dr. R. Farzaneh–Far. Pasak jo, daugiausia Omega–3 rūgščių vartoję asmenys turėjo ir ilgiausius telomerus, o tų, kurie Omega–3 rūgščių turinčių produktų vartojo mažai, telomerai buvo trumpesni.

Mokslininkai teigia, kad telomerų ilgis gali parodyti žmogaus biologinį amžių, o spartus telomerų trumpėjimas gali lemti pirmalaikį senėjimą arba susirgimą vėžiu.

Ankstesni tyrimai parodė, kad oksidantų poveikis itin žalingas telomerams. Tuo tarpu Omega–3 rūgštys turi antioksidantinių medžiagų, kurios silpnina oksidacinius procesus. Pasak mokslininkų, tikėtina, kad Omega-3 riebiosios rūgštys paskatina telomerazės, kuri pailgina ir atstato sutrumpėjusius telomerus, gamybą.

Omega-3 riebiųjų rūgščių itin gausu žuvų taukuose bei linų sėmenų aliejuje. Pasak mokslininkų, linų sėmenų aliejus yra būtinas vaikų ir vegetarų mityboje, nes tai vienas stipriausių augalinės kilmės Omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinių.

lrytas.lt