Medetkos, dar vadinamos kalendulomis, žydi ryškiais oranžiniais ar geltonais žiedais nuo birželio iki pat šalnų. Savaime auga Pietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose. Mūsų šalyje neretai auginamos gėlių darželiuose. Yra itin nereiklios auginimo sąlygoms.
Viduržemio jūros šalyse medetkos nuo seno naudojamos katalikiškų švenčių metu garbinant Mergelę Mariją. Dažnai medetkų žiedlapiai naudojami ir kulinarijoje – suteikia ryškų auksinį akcentą ryžių patiekalams ar troškiniams.
Medetkos naudojamos medicinoje nuo seniausių laikų, ypač dėl savo gebėjimo gydyti nedideles odos infekcijas, žaizdeles, nubrozdinimus. Apie gydymą medetkų arbata yra žinių jau Senovės Graikijos rašytiniuose šaltiniuose. Žinoma, kad medetkas gydymui naudojo tokie medicinos korifėjai kaip Galenas, Avicena, Anasiaci.
Medetkų žiedų komponentas, suteikiantis joms ryškią oranžinę spalvą yra beta-karotinas, taip pat randamas morkose. Kaip žinia, ši medžiaga yra pagrindinis vitamino A šaltinis. Medetkų žieduose be to yra flavonoidų, fenolkarboninių rūgščių, saponinų, polisacharidų, rauginių medžiagų bei eterinių aliejų, stimuliuojančių imuninę sistemą. Dėl to medetkų arbata labai tinka kai yra peršalimo pavojus arba spartinant gydymą.
Be to, kad stiprina imuninę sistemą, medetkų arbata pasižymi ir daugiau gydomųjų savybių. Naudojama kaip prakaitavimą skatinanti, kraują ir pūliuojančias žaizdas valanti priemonė.
Savo chemine sudėtimi medetkos panašios į arniką, taigi panašiai veikia nervų sistemą. Jos reguliuoja širdies ritmą ir mažina reflektorinį dirglumą, susijusį su menopauze. Be to išnyksta galvos skausmai, pagerėja miegas, sumažėja pabrinkimai. Medetkų arbata turi silpną estrogeninį poveikį, todėl mažina menstruacijų skausmus ir gausų kraujavimą.
Du šaukštus džiovintų medetkų žiedų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir pakaitinti verdančio vandens vonelėje 15 minučių. Po to 45 minutes palikti kambario temperatūroje, kad prisitrauktų, tada nukošti.
Kitas paruošimo būdas: vaistažolės užplikomos ir visą naktį laikomos orkaitėje – šis būdas tinka turintiems senovinę krosnį su ilgai išlaikančia šilumą orkaite. Dabar galima būtų užplikius laikyti termose. Užpilas perkošiamas. Užpilo kiekį galima papildyti iki pilnos stiklinės – virintu vandeniu. Šis užpilas vartojamas šiltas: po 1/3 stiklinės 2-3 kartus per dieną, prieš valgį esant skrandžio spazmams, opai, gastritams.Vartojant kartu su vitaminu PP (nikotino rūgštimi), palankiai veikia, esant neoperuotiniems piktybiniams skrandžio augliams.
Skrandžio opos, aterosklerozės, hipertonijos, kepenų ligų palengvinimui labai naudinga tokia arbata: 10 medetkos žiedelių sumaigoma, sumaišoma su 6 -7 aviečių lapeliais ir pora mėtos stiebelių. Viskas užpilama verdančiu vandeniu, indas uždengiamas, palaikoma 5—7 minutes ir geriama.
Žinoma, kad medetkų arbata turi priešuždegiminį ir antibakterinį poveikį, todėl naudojama esant ausų uždegimui, akių uždegimui, skaudančios gerklės skalavimui. Šiam tikslui medetkų arbatos galima pasidaryti paprastai užplikius džiovintus žiedus verdančiu vandeniu ir palaikius apie penkias minutes.
Medetkos vartojamos ir kosmetikoje: pleiskanojančiai galvos odai įtrinti, veido odos poroms sutraukti, riebiai veido odai normalizuoti. Naudojama odos priežiūrai, medetkų arbata skatina natūralaus kolageno gamybą, dėl ko oda atrodo jaunesnė. Paruošta medetkų arbata laikoma šaldytuve ir naudojama išoriškai, valant inkštiruotą, nubrozdintą ar kitokių problemų turinčią odą. Arbata, skirta veido ir kaklo odos tonizavimui gali būti sušaldoma į ledo kubelius.
Medetkos netinka, jei žemas kraujospūdis, alergija vitamino A preparatams, atsargiai ją reikėtų naudoti nėštumo metu.
Žaliavos rinkimas ir ruošimas. Medetkos žiedai (Flores Calendulae) renkami su žiedynsosčiu, kuomet yra prasiskleidę ne mažiau kaip pusė žiedlapių. Per visą vasarą žaliava renkama 10 -20 kartų. Jei pradėję žydėti medetkų žiedai reguliariai skinami, formuojasi daugiau naujų žiedų ir bendras vaistažolių derlius būna didesnis. Pavėlavus surinkti žiedus, pradeda bręsti sėklos ir naujų žiedų randasi mažiau. Medetkų žiedai renkami kas 3-5 dienos. Žiedas nuskinamas iškart po žiedynsosčiu. Negalima rinkti į polietileninius maišelius, nes juose žaliava greitai kaista, dūsta. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, kur nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, paskleidus plonu sluoksniu. Jei suspaudus žiedą, jis subyra, reiškia yra pakankamai išdžiuvęs. Turi silpną aromatą, karstelėjusį skonį.
