Medicinos Naujienos:

Siekiant sumažinti širdies ligų riziką svarbu panaikinti tam tikrų maisto medžiagų deficitą, kuris gali būti tiesioginė širdies ligos priežastis arba susidaryti dėl kokio nors širdies ligas sukeliančio proceso.

Širdies ligos vis dar yra viena pagrindinių mirties priežasčių, nors mums netrūksta nei vaistų, nei lieso maisto, kuris esą garantuoja širdies sveikatą. Tai skatina manyti, kad šiuolaikinė medicina apie širdies ligų tikrąsias priežastis žino labai mažai, arba, bendrai paėmus, tokios žinios yra klaidingos.

Pasak naujausių tyrimų, šokoladas gali būti naudingas širdžiai. Jeigu jus kada nors buvo ištikęs širdies smūgis, šokolado plytelė greičiausiai nebus tai, ką jums rekomenduos gydytojas, vis dėlto per tyrimus konstatuota, kad šokoladas gali išgelbėti gyvybę - sumažinti riziką ateityje sulaukti mirtino širdies smūgio.

Vėžį dažniausiai gali lemti paprasčiausias atsitiktinumas dalijantis ląstelėms, o šio proceso supratimas gali padėti užkirsti kelią vėžiui ankstyvoje stadijoje. Tokias išvadas, atlikę išplėstą ir patikslintą tyrimą, padarė Jungtinių Valstijų Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai. Tačiau vėžiui palankių aplinkybių, tokių kaip rūkymas, vis vien patartina vengti.

Sudėtingų ligų, tokių kaip plaučių uždegimas, onkologinės ligos, vien homeopatiniais vaistais medikai tikrai negydytų, bet kitais atvejais tai puiki pagalbinė priemonė, sustiprinanti organizmo gydomąsias galias, LRT RADIJUI sako Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos prezidentė Virginija Teresė Gudavičienė.

Tymų protrūkis tęsiasi visame pasaulyje, o didžiausias jis – Rumunijoje, kur nuo 2016 m. susirgo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių ir 17 vaikų mirė. Specialistai tai sieja su augančių neskiepytų žmonių skaičiumi, o apklausos rodo, kad europiečiai yra tarp labiausiai abejojančių skiepais. „Prancūzija yra skeptiškiausia, po jos – Italija ir Rytų Europos šalys. Dirbu šioje srityje jau 15 metų ir galiu pasakyti, kad tai globali problema“, – sako antropologė Heidi Larson iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos.

Vis daugiau tyrimų rodo, kad širdies ligas būtų galima gydyti panašiai kaip skorbutą. Kraujagyslėms atkurti tereikėtų tik padidintų vitamino C dozių.

Žmonėms, kurie jau patyrė insultą (ar mikroinsultą), gydytojai neretai pataria pradėti profilaktiškai gerti aspirino, kad jiems negrėstų pakartotinio priepuolio rizika. Deja, aspirinas gali turėti sunkių šalutinių reiškinių. Norint sumažinti smegenų insulto grėsmę, verta peržvelgti savo kasdienius įpročius.

Tai nėra pirmas tyrimas, kuriame nurodyta į ryšį tarp dantenų ligų ir insulto. Jau 2004 metais mokslininkai iš Heidelbergo universiteto Vokietijoje (Universitat Heidelberg) nagrinėjo daugiau nei 600 abiejų lyčių atstovų, iš kurių pusė neseniai patyrė išeminį insultą. Mokslininkai padarė išvadą, kad vyrams ir palyginti jauniems tyrimo dalyviams sunkios formos periodontitas padidino insulto riziką daugiau nei 4 kartus. Kita dantenų liga - gingivitas (lengvesnės formos dantenų uždegimas) - taip pat padidino išeminio insulto riziką, o dantų gedimai - ne.

Ibuprofenas, populiarus nereceptinis vaistas nuo skausmo, taip pat 18 proc. padidino riziką patirti širdies priepuolį ar infarktą. Diklofenakas priklauso prie nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupės.

Tyrėjai įspėja, kad aspirinas insulto sukėlimo atžvilgiu gana greitai galėtų aplenkti hipertenziją (aukštą kraujospūdį), kuri yra svarbiausias insulto rizikos veiksnys.