Bloga dantenų būklė sukelia širdies ligas ir vėžį

Vis daugiau tyrimų rodo, kad bloga dantų ir dantenų būklė gali būti pagrindinė priežastis, kodėl žmonės suserga širdies ligomis, cukriniu diabetu ar net vėžiu.

Jau daugelį metų tyrėjai analizuoja ryšį tarp širdies ligų ir dantenų būklės. Naujausi tyrimai liudija, kad burnos ertmės būklė daugiausia sąlygoja ir tai, ar ateityje pacientui gali išsivystyti krūties vėžys.

Nauji įrodymai, gauti JAV Niujorko valstijos universitete Bafale (The State University of New York at Buffalo), Haustono odontologijos aukštojoje mokykloje (Houston School of Dentistry) ir Mičigano universitete (The University of Michigan), rodo, kad periodontitu (dantenų uždegimu, kurį sukelia dantų apnašos) sergančioms moterims yra didesnė rizika susirgti vėžiu, ypač po menopauzės.

Tyrėjai grindžia išvadas duomenimis iš JAV moterų sveikatos iniciatyvos (Women҆s Health Initiative, WHI) tyrimo, kuriame dalyvavo 74 tūkst. moterų ir kuris truko 7 metus. Tyrimo pradžioje moterys buvo sveikos, bet iki jo pabaigos 2124 moterims susiformavo vėžys, o 26 proc. tyrimo dalyvių buvo konstatuotas periodontitas. Įsigilinę į duomenis tyrėjai aptiko, kad moterims su periodontitu buvo 14 proc. didesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Tarp tų tyrimo dalyvių, kurios per pastaruosius 12 metų rūkydavo, vėžio rizika padidėjo 12 proc., o dar daugiau - jei jos vis dar rūkydavo. Bafalo mokslininkų komanda konstatavo, kad net moterims, kurios metė rūkyti prieš 20 metų, bendra krūties vėžio rizika buvo 36 proc. didesnė, nei toms, kurios iš viso nerūkė.

Tai tik patys naujausi moksliniai įrodymai, siejantys vėžį su bloga burnos ertmės būkle. Per anksčiau atliktus tyrimus periodontitas buvo siejamas su stemplės, galvos, kaklo, kasos ir plaučių vėžiais.

Atradimai apie plaučių vėžį

Per atskirą tyrimą, kuriame dalyvavo kokia nors plaučių liga sergančios moterys (Bafalo Osteo Perio tyrimas), ta pati Bafalo tyrėjų komanda konstatavo, kad aistringos rūkalės paprastai sirgdavo ir periodontitu. WHI tyrimo duomenimis, mokslininkai taip pat konstatavo reikšmingą ryšį tarp periodontito ir rūkymo intensyvumo bei plaučių vėžio raidos - rūkančioms moterims, kurios sirgo periodontitu, rizika „buvo didesnė, nei buvo galima numatyti nagrinėjant kiekvieną veiksnį atskirai“.

Jei dantenos buvo atsitraukusios vos 1 mm, plaučių vėžio rizika beveik padvigubėjo. Savo ruožtu toms blogą dantenų būklę turinčioms moterims, kurios niekada nerūkė, vėžio rizika nepadidėjo.

Vyrams, kurių dantenos nesveikos, vėžio rizika panaši. Per vieną plataus masto tyrimą, kurį atliko Didžiosios Britanijos Londono Imperinio koledžo

(Imperial College London) mokslininkai, buvo nagrinėjamas periodontito poveikis įvairioms vėžio rūšims. Tyrėjai daugiau nei 18 metų stebėjo apie 48 tūkst. vyrų ir lygino jų burnos ertmės būklę su jų sergamumu vėžiu. Šešiems tūkstančiams dalyvių buvo diagnozuotas vėžys, o vyrams, kurie sirgo periodontitu, buvo 14 proc. didesnė vėžio rizika. Penki labiausiai paplitę navikai buvo melanoma (odos vėžys), kolorektalinis, plaučių, prostatos ir šlapimo pūslės vėžiai.

Burnos bakterijos gali prilipti prie plokštelių, kurios riebalų pavidalu susikaupusios kitose organizmo vietose (ypač koronarinėse arterijose), ir veikti kraujo srautą.

Didžiausias rizikos padidėjimas, susijęs su dantenų ligomis, buvo aptiktas ir tarp sergančiųjų kasos (54 proc.), inkstų (49 proc.), plaučių (36 proc.) ir kraujo vėžiais, pvz., leukemija (30 proc.). Be to, plaučių vėžio riziką padidino ir ištrauktų dantų skaičius - asmenims, turėjusiems 16 ar mažiau dantų, rizika padidėjo 70 proc., palyginti su tais, kurie turėjo 25 ir daugiau dantų. Vyrams, kurių dantenos nesveikos, vėžio rizika buvo didesnė nei moterims net tada, jei jie niekada nerūkė - periodontitas bendrą vėžio riziką padidino 21 procentu.

Per kitus, ankstesnius tyrimus, nurodyta į ryšį tarp blogos dantų bei dantenų būklės ir kasos vėžio.

Nesveikos dantenos - didesnė širdies ligų rizika

Nors ryšys tarp dantenų būklės ir vėžio aptiktas neseniai, jau daugiau nei 10 metų mokslininkai įsitikinę, kad bloga burnos ertmės būklė susijusi ir su koronarine širdies liga.

JAV Harvardo odontologijos aukštojoje mokykloje (Harvard School of Dental Medicin) buvo atliktas sveikatos priežiūros darbuotojų sveikatos stebėjimo tyrimas (Health Professionals Follow- Up Study), kuriame dalyvavo 44 tūkst. vyrų, iš kurių daugiau nei pusė buvo odontologai. Šiame tyrime buvo konstatuota, kad tiems, kurie turėjo 10 ar mažiau dantų ir jau sirgo periodontitu, rizika susirgti kokia nors širdies liga buvo 67 proc. didesnė, be to, šis ryšys nebuvo susijęs su dalyvių mityba.

Per Harvardo odontologijos aukštosios mokyklos tyrimą taip pat buvo aptiktas padidėjusios insulto rizikos ryšys su ištrauktų dantų skaičiumi. Korėjiečių mokslininkai irgi konstatavo, kad periodontitu sergantiems pacientams buvo 4 kartus didesnė išeminio insulto rizika (trombo sukeltas kraujo išsiliejimas) -tiek pat didelė kaip tada, jei jie turėtų aukštą kraujospūdį, ir dvigubai didesnė už cukriniu diabetu sergančiuosius.

Dantenų ligos gali sukelti ir nevaisingumą. Per Vakarų Australijos universiteto (The University of Western Australia) mokslininkų atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo apie 4000 moterų, buvo nustatyta, kad moterims, kurios sirgo dantenų ligomis, reikėjo bent 7 mėnesių, kol jos pastojo, o tai 2 mėnesiais ilgiau nei moterims, kurių dantenos sveikos.

Iki šiol tyrėjams dar nepavyko išsiaiškinti biologinio mechanizmo, kuris sieja periodontitą ir visas ligas. Vienoje 31 paskelbto tyrimo apžvalgoje nagrinėtas ryšys tarp periodontito ir aterosklerozės - arterijų kietėjimo ir siaurėjimo dėl riebalų nuosėdų. Be to, padaryta išvada, kad asmenų, kurie turėjo aterosklerozinių plokštelių, dantenų būklė buvo prastesnė nei individų, kurių arterijos normalios. Taigi, tyrėjai iškėlė teoriją, kad burnos bakterijos prilimpa prie plokštelių, kurios riebalų pavidalu susikaupusios kitose organizmo vietose (ypač koronarinėse arterijose), ir veikia kraujo srautą, trukdo tiekti maisto medžiagas, kurių reikia sveikoms dantenoms.

Antrasis organizmo mikrobiomas

Esama dar vienos patikimos teorijos -burnos bakterijos sukelia uždegimą ne tik burnoje, bet išplinta po visą organizmą, sukeldamos sisteminį uždegimą, susijusį su keliomis ligomis, pvz., artritu, cukriniu diabetu ir Alzheimerio liga. Šią idėją patvirtina italų tyrimai, rodantys, kad net tarp asmenų su lengvos formos dantenų uždegimu būna didesni uždegimo žymenų rodikliai miego arterijose bei sustandėjusios kraujagyslių sienelės.

Vis daugiau mokslininkų, panašiai kaip Bafalo tyrėjų komanda, imasi tyrinėti konkrečius patogenezinius mikroorganizmus antrajame svarbiausiame organizmo mikrobiome - burnos ertmėje, - kad nustatytų jų reikšmę. Mokslininkai tyrė galimus uždegimų sukėlėjus - vadinamąjį

periodonto bakterijų oranžinį kompleksą (Fusobacterium nucleatum, Prevotella intermedia ir Campylobacter rectus) ir raudonąjį kompleksą (Porphyromonas gingivalis ir Tannerella forsythia). Apskritai patogenų būna trijų spalvų, panašiai kaip šviesoforo šviesų: žalios, oranžinės ir raudonos. Raudonuosius patogenus rodo kraujavimas iš dantenų per patikrą - tai rimtas klinikinis testas periodonto pažeidimui nustatyti.

Raudonojo komplekso patogenai nesą pavojingi, bet apie oranžinio komplekso patogenus Bafalo universiteto tyrėjai sako, kad šie esą „ant ribos“ - gali turėti ryšį su plaučių vėžio rizika ir su navikų susiformavimo rizika apskritai. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad jų tyrime vėžio atvejų yra mažai ir jie spėjo įvertinti tik 5 bakterijų rūšis.

Svarbiausia išvada, kurią iš viso to galima padaryti, - dantenos yra esminis organizmo sveikatos rodiklis, todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jos nebūtų paraudusios ir nekraujuotų.

Lynne McTaggart

Kaip rūpintis dantenomis

Norint išsigydyti periodontitą, patartina ne tik vengti alergenų, cukraus ir paprastųjų angliavandenių, bet ir laikytis šių patarimų:

Vartokite kofermento Q10, nes jo stygius organizme siejamas su periodontitu ir širdies ligomis. Įrodyta, kad beveik kiekvienas pacientas, sergantis periodontitu, turi per mažą kofermento Q10 koncentraciją.

Siūloma paros dozė: 50 mg per dieną, nors atskiri tyrimai rodo, kad būklė pagerėja, jei per dieną vartojama 150 mg ir kursas tęsiamas bent 2 mėnesius.

Vartokite daugiau vitamino C. Jei šio vitamino koncentracija organizme sumažėjusi, tai siejama su periodontitu; be to, žinoma, kad vitaminas C padeda nuo širdies ligų ir vėžio. Net truputis šio vitamino per dieną (70 mg) gali pagerinti būklę.

Siūloma paros dozė: 1-3 g.

Nepamirškite omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių. Tyrimai rodo, kad esant didesnei šių gerųjų riebalų rūgščių koncentracijai organizme, kurios pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, kyla mažesnė rizika susirgti periodontitu.

Siūloma paros dozė: bent 1000 mg per dieną vyrams ir 600 mg per dieną moterims; kitas tyrimas rodo, kad pozityvių pokyčių galima pasiekti vartojant 2000 mg per dieną.

Skalaukite burną bičių pikiu (propoliu). Įrodyta, kad burnos skalavimo priemonė, kuri papildyta šiuo bičių produktu, šalina apnašas ir leidžia pasveikti nuo uždegimo per 3 mėnesius.

Žalioji arbata. Gerkite žaliosios arbatos, nes joje yra antioksidantų katechinų, - šios antimikrobinės medžiagos naikina burnoje blogąsias bakterijas.

Venkite dantų gręžimo ir amalgamos plombų. Tyrimai rodo, kad dantų gręžimas gali gadinti dantenas ir dantis, o panašų poveikį gali turėti ir amalgamos plombos. Nors tiesa ta, kad dantys turi būti tvarkingi,- tai galima bandyti pasiekti ir kitokiais metodais, pvz., atsisakyti cukrintų saldumynų tarp valgymų ir kruopščiau valytis dantis.