Nesveikos dantenos kenkia širdžiai

Moksliniai tyrimai rodo, kad dantenų liga (periodontitas) gali padidinti širdies sutrikimų ir insulto riziką.

Mokslininkai nustatė, kad dantenų liga, kuri ir taip jau sukelia žmogui nemažai diskomforto, iš esmės padidina jo riziką patirti insultą. Tyrėjai iš Seulo nacionalinio universiteto Odontologijos koledžo (Seoul National University College of Dentistry) Pietų Korėjoje priėjo prie išvados, kad asmenims, sergantiems dantenų liga (periodontitu) aktyvia forma, yra didesnė išeminio insulto (t. y. insulto, kurį sukelia kraujo trombas) rizika nei tiems, kurie serga cukriniu diabetu. Savo ruožtu, jei lyginti su rizika, kokią sudaro padidėjęs kraujospūdis, tikimybė patirti insultą dėl periodontito yra beveik tokia pat. Ir padidėjęs kraujospūdis, ir cukrinis diabetas yra gerai žinomi išeminio insulto rizikos veiksniai.

Tyrime, kuris buvo pristatytas 89-ame Tarptautinės odontologinių tyrimų asociacijos (angl. International Association for Dental Research - IADR) visuotiniame susirinkime JAV San Diege, Kalifornijos valstijoje, buvo analizuoti 143 hospitalizuoti, bet ne mirtini išeminio insulto atvejai, bei 214 atvejų, kai insultas nebuvo patirtas. Tyrėjai konstatavo, kad žmonėms, kurie serga periodontitu (uždegimu ir infekcija, kurie apima ne tik dantenas, bet ir jungiamąjį audinį bei kaulus), kyla 4 kartus didesnė grėsmė patirti insultą. Lyginant su cukriniu diabetu sergančiais asmenimis, ši rizika yra beveik 2 kartus didesnė.

Tai nėra pirmas tyrimas, kuriame nurodyta į ryšį tarp dantenų ligų ir insulto. Jau 2004 metais mokslininkai iš Heidelbergo universiteto Vokietijoje (Universitat Heidelberg) nagrinėjo daugiau nei 600 abiejų lyčių atstovų, iš kurių pusė neseniai patyrė išeminį insultą. Mokslininkai padarė išvadą, kad vyrams ir palyginti jauniems tyrimo dalyviams sunkios formos periodontitas padidino insulto riziką daugiau nei 4 kartus. Kita dantenų liga - gingivitas (lengvesnės formos dantenų uždegimas) - taip pat padidino išeminio insulto riziką, o dantų gedimai - ne.

Per kitą tyrimą, kuriame 12 metų stebėjo 41 tūkst. vyrų, Harvardo tyrėjai priėjo prie išvados, kad dalyviams, kurie serga dantenų liga arba neturi visų dantų (o tai tipiškos negydytų dantenų ligų pasekmės), grėsmė patirti insultą yra gerokai didesnė.

Be to, periodontitas siejamas su ateroskleroze, dėl kurios kraujagyslėse formuojasi nuosėdos ir jos susiaurėja, o tai grasina insultu ir širdies priepuoliu. Per nedidelį tyrimą, kuris atliktas Italijoje, žmonių, kurie sirgo ateroskleroze, dantenų būklė buvo prastesnė nei tų asmenų, kurie neturėjo tokios sveikatos problemos - šis ryšys išliko ir tada, kai mokslininkai atsižvelgė į tyrimo dalyvių kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnius. Paskelbtoje medicininės literatūros apžvalgoje taip pat minėtas dantenų ligų ryšys su ateroskleroze, miokardo infarktu ir kardiovaskulinėmis ligomis. Vadinasi, nėra abejonių, kad burnos ertmės būklė veikia širdies sveikatą.

Širdį geba paveikti burnos ertmės bakterijos, kurios patenka į kraujotaką ir, prisijungdamos prie riebalų nuosėdų koronarinėse arterijose, skatina kraujo trombų susiformavimą.

Iš burnos į širdį

Neretai tenka girdėti, kad dantenos esą bendros sveikatos būklės veidrodis, tačiau esama įvairių teorijų, kurios paaiškina, kaip dantenų liga gali sukelti širdies ligas ir insultą. Viena iš jų skelbia, kad širdį geba paveikti burnos ertmės bakterijos, kurios patenka į kraujotaką ir, prisijungdamos prie riebalų nuosėdų koronarinėse arterijose, skatina kraujo trombų susiformavimą. Savo ruožtu trombai daro įtaką kraujo srautui, stabdo maisto medžiagų ir deguonies pernašą, be kurių širdis negali funkcionuoti, todėl po to gali sekti širdies priepuolis ar insultas.

KAIP PAŽINTI DANTENŲ LIGAS

Periodontitas prasideda, kai dėl bakterijų, kurių esama dantų apnašose (ant dantų nuolat besiformuojančiame blankiame sluoksnyje), poveikio išsivysto dantenų uždegimas.

Dantenų ligos lengviausia forma vadinama gingivitu, kuris sukelia tik nedidelį diskomfortą. Deja, jei gingivitas negydomas, jis gali peraugti į periodontitą, kuris žaloja audinius ir dantų pagrindą- kaulus.

Gingivito požymiai

• Dantenų ištinimas ir paraudimas

• Kraujavimas po dantų valymo šepetėliu ar tarpdančių siūlu

Periodontito požymiai

• Blogas burnos kvapas

• Bjaurus skonis burnoje

• Dantenų atsitraukimas

• Dantų jautrumas

• Dantų netekimas

• Dantų iškritimas

• Abscesai (skausmą keliantis pūlių kaupimasis dantenose ar po dantimis)

Kita hipotezė grindžia šį ryšį uždegimu, kūno natūralia reakcija į infekciją. Mokslininkų nuomone, dantenų liga gali sukelti uždegimą ne tik burnos ertmėje, bet visoje organizmo sistemoje, o tai gali būti daugelio ligų lemiamas veiksnys. Uždegimo teorija iš tikrųjų galėtų pagrįsti tai, kodėl periodontitas susijęs suvadinamosiomis sisteminėmis ligomis: cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, Alzheimerio liga ir lėtine inkstų liga. Per vieną tyrimą konstatuota, kad išgydžius dantenų ligą, pagerėja viso organizmo būklė. Tyrėjai Italijoje patikrino 35-ių žmonių, turinčių lengvo ar vidutinio sunkumo dantenų ligą, miego arterijas (šiaip šie žmonės jautėsi sveiki). Tyrimo dalyvius įvertino kurso pradžioje ir po to, kai buvo pašalintos jų dantenų problemos. Vienus metus po terapijos kurso mokslininkai konstatavo, kad tyrimo dalyviams ne tik iš esmės sumažėjo burnos ertmės bakterijų skaičius ir pagerėjo uždegimo rodikliai, bet ir buvo mažiau kraujagyslių sienelių sustandėjimo atvejų

Maisto medžiagų veiksnys

Dar viena versija susijusi su mityba - ir dantenų uždegimas, ir širdies ligos gali išsivystyti dėl prastos mitybos ir maisto medžiagų trūkumo. Ši hipotezė, ko gero, paaiškina ryšį tarp dantenų uždegimo ir kitų sisteminių ligų. Pavyzdžiui, kofermentas Q10 - tai vitaminoidas, kurio esama kiekvienoje kūno ląstelėje, o jo trūkumas siejamas ir su periodontitu, ir širdies ligomis. Tyrimai rodo, kad beveik 96 procentai žmonių, kuriuos vargina dantenų uždegimas, gali turėti per mažą kofermento Q10 koncentraciją. Be to, įrodyta, kad, iš maisto papildų gaunant kofermento Q10, burnos ertmės būklė pagerėja. Per 63-ąjį

Japonijos vitaminų draugijos susirinkimą (The 63rd Meeting of the Vitamin Society of Japan) Hirošimoje tyrėjai pristatė tyrimą, kuriame 45 pacientai, turintys lengvo ar vidutinio sunkumo dantenų ligą, 10 mėnesių kasdien gaudavo po 150 mg ubikvinolio (kofermento Q10 aktyvioji forma) ar placebo. Tyrimo pabaigoje tarp dalyvių, kurie vartodavo ubikvinolio, buvo pastebėti statistiškai reikšmingi pagerėjimai dantų apnašų ir dantenų kraujavimo atžvilgiu. Per kitą dvigubai koduotą tyrimą 18 pacientų, kurie sirgo periodontitu, 3 savaites kasdien gaudavo arba 50 mg kofermento Q10, arba placebo tabletę. Visų aštuonių dalyvių, vartojusių kofermento Q10, sveikata pagerėjo, o iš dešimties asmenų, kurie gaudavo placebo tablečių, pagerėjo tik trijų būklė.

Tiek su dantenų, tiek su širdies ligomis siejama ir vitamino C stoka. Per tyrimą, kuriame dalyvavo suomių ir rusų vyrai, nustatyta, kad tie, kurie sirgo periodontitu, turėjo mažesnę vitamino C koncentraciją kraujyje. Mokslininkai pabrėžė, jog „vitamino C deficitas taip pat yra nepriklausomas miokardo infarkto rizikos veiksnys", pridurdami, kad reikalingi tolesni tyrimai siekiant išsiaiškinti ryšį tarp vitamino C deficito, dantenų ligos ir kardiovaskulinės sistemos ligų.

Per kitą tyrimą mokslininkai padarė išvadą, kad kaip tik vitaminas C galėtų padėti išsigydyti nuo dantenų ligos. Kai periodontitu sergantys asmenys, kurie prieš tai vartodavo po 20-35 mg vitamino C per dieną, papildomai gaudavo dar 70 mg, jų dantenų būklė pagerėjo jau per 6 savaites.

Tam tikrą vaidmenį palaikant sveikas dantenas atlieka ir omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys. Per tyrimą, kurį atliko Harvardo mokslininkai, nustatyta, kad vartojant didesnes dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPR) dozes, periodontitas pasidarė ne toks ryškus (tiesa, apie EPR tai sakytina mažiau). Tokią išvadą mokslininkai padarė po tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 9000 suaugusiųjų iš įvairių JAV vietų.

Jau žinoma, kad omega-3 nesočiosios riebalų rūgštys pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu ir teigiamai veikia širdį. Ar gali būti, kad šių riebalų rūgščių trūkumas ir yra ieškomas ryšys tarp dantenų ir širdies būklės?

Vis dar nežinome, ar dantenų liga pajėgi tiesiogiai sukelti kokią nors širdies ligą ar kitas sistemines uždegimines ligas, tačiau tyrimai liudija, kad dantenų liga -vienas didžiausių insulto rizikos veiksnių. Išvados tikrai įtikinamos, tad rūpinimasis burnos ertmės sveikata turėtų tapti vienu iš prioritetų.

Joanna Evans

Šaltiniai

Stroke, 2004; 35:496-501; Stroke, 2003; 34:47-52; Atherosclerosis, 2010; 213:263-7; AnnPeriodontol, 2003; 8:38-53; J Am DentAssoc, 2002; 133 priedas: 14S-22S; Ann Periodontol, 2001; 6:125-37; Arthritis Res Ther, 2010; 12:218; Alzheimers Dement, 2008; 4:242-50; Curr Opin Nephrol Hypertens, 2010; 19:519-26; FASEBJ, 2009; 23:1196-204; Altern Med Rev, 1996; 1:11-7; Altern Med Rev, 1996; 1:11-7; Clin Diagn Lab Immunol, 2003; 10:897-902; IntJ Vitam NutrRes, 1982; 52:333-41; J Am DietAssoc, 2010; 110:1669-75.

Augalų galia

Visi žinome, kad, kasdien valydami dantis šepetėliu ir tarpdančių siūlu bei reguliariai lankydamiesi pas odontologą, atliekame svarbiausius veiksmus tam, kad dantys ir dantenos išliktų sveiki. O ar žinojote, kad jei papildomai prie burnos higienos vartosite ir augalinių produktų, galite išvengti dantenų ligų ar net išgydyti jas?

Žalioji arbata [Camellia sinensis)
Katechinai, kurių esama žaliojoje arbatoje, naudingi dantenoms, nes naikina burnos ertmėje esančias bakterijas. Per tyrimą žiurkėms, turinčioms dantenų uždegimą, duodavo dantų miltelių su žaliosios arbatos katechinais, ir tai stipriai pagerino jų būklę. Tiesa, niekur nepasakyta, kad šiuos rezultatus būtų galima taikyti ir žmonėms.

Bičių pikis (propolis), lipni masė, kurią parūpina bitės iš augalų, taip pat efektyviai gydo įvairias burnos ertmės problemas - mažina apnašas ir dantų gedimus, apsaugo nuo dantenų ligų ir opų burnoje. Atlikus tyrimą apie vieną burnos skalavimo priemonę, kurios sudėtyje buvo 5 proc. Brazilijos žaliojo bičių pikio, pasiekta dėmesio vertų rezultatų - jau po 90 dienų tyrimo dalyviams, kurie jj vartodavo, sumažėjo dant^i apnašos ir dantenų uždegimas.

Persinė salvadora, arba „dantų šepetėlio medis" (Salvadora persica, angl. toothbrushtree). Šiaurės Afrikos gentys jau nuo senovės naudoja šio medžio šakeles (kurias vadina miswak) dantims valyti. Per vieną tyrimą prieita prie išvados, kad šio medžio šaknų veiklioji medžiaga benzilizotiocianatas naikina bakterijas, kurios sukelia dantenų ligą. Per kitą tyrimą konstatuota, kad minėtos šakelės dantų apnašas sumažina bent taip pat efektyviai, kaip dantų valymas šepetėliu.

Jei nenorite kramtyti šakelių, galite pasiieškoti burnos priežiūros priemonių su šiuo augalu (Salvadora persica).

Šaltiniai

J lndian Soc Periodontol, 2011; 15:18-22; Arch Orai Biol, 2011; 56:48-53; PLoS ONE, 2011; 6:e23045; Swed Dent J Suppl, 2004; 167:2-75; Evid Based Complement Alternat Med, 2011; 2011:750249; doi :10.1155/201l/750249

Leidinys "Ko gydytojai tau nepasako"