Mistika:

Paukščiai – amžinumo išlaikymo pagalbininkai, žmonių gerovės sargai, laisvos dvasios simbolis. Tai tarpininkai tarp dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus. Buvo tikima, jog siela po mirties atsiskiria nuo kūno, įgyja paukščio pavidalą ir apsigyvena Pasaulio medyje, todėl paukščiai – gyvybingumo, nes skraido, gražiai čiulba, bei mirusiojo sielos įsikūnijimas. Žinių atneša ir į sapnus „atskridę“ sparnuočiai.

Škotijoje yra tiltas, kurį daugelis vadina „savižudžių“ tiltu. Ne, jis traukia ne gyvenimu nusivylusius ar depresija sergančius žmones, o šunis. Teigiama, kad nuo šio tilto nušoko daugybė keturkojų mūsų draugų. Dalis jų šuolį išgyveno, tačiau dešimtims šuniukų nepasisekė.

Tai istorija apie demoną, kuris persekiojo vieną šeimą iš Pitburgo miesto Pensilvanijoje. Viskas prasidėjo 1988 metais Brownsville-road gatvėje esančiame name Nr. 3406. Tada Kranmerių šeima su keturiais vaikais nusipirko šį gražų prieš 105 metus statytą Viktorijos stiliaus namą.

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kad staiga nukeliaujate į praeitį ir ją pakeičiate? Netgi, atrodo, dėl ne itin reikšmingo jūsų veiksmo ateityje neįvyksta Pirmasis pasaulinis karas, nesusiformuoja krikščionybė, neorganizuojami kryžiaus žygiai, neliepsnoja inkvizicijos laužai ir pan.? Skamba kaip fantastinio filmo scenarijus, tiesa? Tačiau pažvelgus į istoriją atidžiau nesunku pastebėti, kad nemažai žmonijai itin svarbių įvykių nulėmė paprasčiausi sutapimai. Lieka tik fantazuoti, kokiame pasaulyje gyventume, jei jie nebūtų įvykę…

1902 metų naktį iš gruodžio 29 į 30 dieną, 1.05 val., Paryžiuje sustojo praktiškai visi sieniniai švytuokliniai laikrodžiai. Šis neįtikėtinas įvykis buvo aprašytas pirmajame žurnalo „Žinianešys“ numeryje, kuris išėjo 1903 metais. Straipsnyje buvo kalbama, kad tuo metu daug paryžiečių patyrė galvos svaigimą, pykinimą ir net nualpo.

Šis mistinis veiksmas, vadinamas „Šventojo Januarijaus kraujo stebuklu“, vyksta visada tuo pačiu laiku jau daugiau kaip pusantro tūkstančių metų. Pasak legendos, krikščionis Januarijus, pirmasis Italijos Benevento miesto vyskupas, nenorėjo atsisakyti savo tikėjimo, dėl to Romos imperatorius Diokletianas jį nuteisė mirties bausme 305 metais. Januarijus ir kiti kankiniai buvo įmesti į ugnį, bet liko nesužaloti. Tada juos atidavė suėsti žvėrims cirke, bet žvėrys jų nelietė. Galiausiai vargšams nukirto galvas. Mirties akimirką Januarijui buvo maždaug 30 metų. Vėliau jis buvo pripažintas šventuoju ir kanonizuotas – ir katalikų, ir pravoslavų bažnyčioje.

Dažniausiai kalbos apie sukubus ir inkubus sukelia dviprasmiškas pašaipas, nes asocijuojasi su kažkokiais draudžiamais, gašliais seksualiaisiais žaidimais. Bet ne viskas yra taip paprasta.

Kai jis pažiūrėjo į mane, pajutau, kad jis gali pastebėti mano viduje bet kokią smulkmeną, kiekvieną mano sielos kertelę. Atrodė, kad jo žvilgsnis prasiskverbė net į mano protą. Berniukas atidžiai pažiūrėjo į mane, o aš į jį. Buvo labai sunku išlaikyti tokį akių kontaktą, bet aš stengiausi.

Beje, šie įvykiai buvo aprašyti Edvardo Beneto knygoje “Vaiduokliai ir namai su vaiduokliais” (“Apparitions and Haunted Houses”), kuri pasirodė 1934 metais.

Viskas prasidėjo 1960 metų rugsėjo 26 dieną, kai prie Šeremetjevo sudužo naujutėlaitis, vos kelis mėnesius naudotas aviakompanijos “Austrijos avialinijos” laineris “Vickers Viscount”, skridęs iš Varšuvos. Šios katastrofos aplinkybės kone tiksliai sutampa su kito lėktuvo, taip pat skridusio iš Lenkijos, žūties prie Smolensko po pusės amžiaus aplinkybėmis. Tada matomumas buvo nulinis, lakūnai gerokai iki nusileidimo tako nusileido per žemai. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir sudužo. Iš 37 keleivių ir ekipažo narių išgyveno tik šeši.

Po vieno tyrimo paaiškėjo, kad du trečdaliai 100 metų sulaukusių salos gyventojų, būdami 97 metų amžiaus vis dar gyveno savarankiškai ir be kitų žmonių priežiūros. Taip pat išsiaiškinta, kad Okinavos salos gyventojai turi itin žemą riziką susirgti širdies ligomis, insultu, vėžiu ar cukralige.