Mistika:

Mažame Lenkijos Miejsce Odrzańskie kaime, esančiame pietvakarinėje šalies pusėje, "ant dešimt mergaičių" ne devyni berniukai ir net ne vienas, o kur kas mažiau. Didžioji dalis gyventojų (328 žmonės) sudaro moterys, o paskutinį kartą vyriškos giminės kūdikis gimė čia prieš 9 metus.

Paslaptingi ryšiai, kuriais susieti JAV prezidentų Linkolno ir Kenedžio bei jų žudikų gyvenimas ir mirtis, parodo, kokie didžiuliai sutapimai gali būti. Istorikams šių dviejų amerikiečių valstybės veikėjų mirtis tampa svarbia, tik nagrinėjant jų darbus, atliktus, esant gyviems, o tiems, kad tiria nepaaiškinamus dalykus, svarbiausiais tampa jų paskutinės akimirkos šiame pasaulyje.

Veidrodžiams priskiriama daugybė mistinių savybių. Teigiama, kad juose galima pamatyti praeitį ir ateitį, jie sugeria žmonių ir negyvų objektų energiją ir patys veidrodžiai – tai „langai“ į anapusinę realybę. Dėl šių prietarų atsirado paprotys uždengti veidrodžius namuose, kur yra numirėlis. Taip pat teigiama, kad sudužus veidrodžiui reikia laukti bėdos. Visa tai mistika. Bet ar taip jau viskas yra tiesa? Pasirodo, jau seniai vykdomi moksliniai eksperimentai apie veidrodžių magiją.

„Be gyvūnų žmonės mirtų dėl didelio vienatvės jausmo sieloje, nes viskas, kas vyksta su gyvūnais, vyksta ir su žmonėmis...“ (sena indų išmintis).

Sapnų būna įvairių – vieni greitai pasimiršta, kiti palieka neišdildomą įspūdį, treti… išsipildo. Tyrėjai atlikę apklausą nustatė, kad net 42 % visų apklaustųjų bent sykį sapnavo pranašišką sapną. Ateitį nuspėjantys sapnai aplankė ne vieną istorinę asmenybę, o tikslus jų išsipildymas apstulbino visą pasaulį.

1897-ais metais Anglijoje buvo išleistas Herberto Velso fantastinis romanas “nematomas žmogus”. Knygoje pasakojama apie mokslininką, kuris savo sukonstruoto aparato dėka sugebėjo žmogaus kūnui suteikti visišką permatomumą.

Daugelio žmonių požiūris į paranormalius reiškinius yra gana skeptiškas. O kaip tie atvejai, kurie yra aprašyti istoriniuose dokumentuose? 1817 metų vasarą Belų šeima, gyvenanti Adamso miestelyje Tenesio valstijoje patyrė labai nemalonių akimirkų. Viskas prasidėjo, vieną vakarą šeimos galvai grįžtant namo po sunkios darbo dienos. Netikėtai kukurūzų lauke jis pastebėjo keistą būtybę, primenančią šunį su triušio galva. Vyras išsitraukė pistoletą ir keletą kartų iššovė į bjaurų padarą, o po to tęsė savo kelionę namo.

Melburno kriminalistikos muziejuje saugoma jau kiek nuo amžiaus įtrūkinėjusi gipso kaukė. Prieš gerą šimtmetį ji buvo pagaminta pagal nusikaltėlio, kuris veikė miesto pakraštyje, veidą. Tokios garbės šis žmogus nusipelnė dėl to, kad sugebėjo išlikti neatpažįstamas: kiekvienas liudininkas jį apibūdino vis kitaip, ir šie parodymai niekada nesutapo.

Stalino valdymo, kuris truko beveik 30 metų, trukmė paprastai aiškinama materialiniais faktoriais - ekonominiais pasiekimais, partijos vienybe, baudžiamųjų organų diktatūra. Tačiau šis periodas turi ir slaptąją pusę, kuri yra pilna okultizmo.

Žmogus jau seniai pakilo į dangų, nusileido į vandenyno gelmes, netgi į kosmosą nutiesė kelią. atrodo, kad jau daug kas ištirta, žinoma, nugalėta. Tačiau ne... Žemėje yra tokių vietų, kur vis dar nebuvo žengusi žmogaus koja. ir vargu ar kas nors savo noru rizikuos tenai eiti. O tiems, kurie dėl susiklosčiusių aplinkybių vis tik ten atsidūrė, ausyse atsirado keistas ūžesys, ėmė suktis galva, kojos tapo sunkios, atsirado nenumaldomas noras kuo greičiau dingti iš tos vietos. Kiekvieną, atsidūrusį pelkių klampynėje, apima keista, tiesiog gyvuliška baimė, kuri tiesiog atmuša bet kokį norą šioje vietoje atsidurti dar kartą. Taigi, žmogui iki šiol nepavyko savo valiai pajungti pelkes, tikriausiai, dėl to, kad jose gyvena kažkokios mums nepavaldžios jėgos...

Ar tai tik atsitiktinumas, ar tai tikras vaiduoklis? Atsakymas į šį klausymą visiems mįslė, tačiau daugelis vaizdo komentatorių, kad tai dar vienas Matricos sutrikimas – kitaip šio plastikinio maišelio elgesys neturi paaiškinimo.

Motušės Šipton pranašystės buvo populiarios tiek dar jai pačiai būnant gyvai, tiek ir po jos mirties. Po mergaitės gimimo visi gimdyme dalyvavę žmonės išgirdo ne kūdikio verksmą, o iš po žemių sklindančias keistas garsias dejones. Mergaitė suriko tik po to, kai dejonės nutilo.

„Mažiau reikia gerti, - suirzęs kapitonui Viljamui Takeriui iškošė benrovės savininkas, - ir į šį reikalą nepainioti visoms komandos”. Ir jau leisdamasis trapu pridūrė: „Mes rasime žmogų, kuris benrovės reikalais sugebės geriau pasirūpinti, ir geriau komandą valdys”.

Pasaulyje dažnai pasitaiko neįtikėtinų sutapimų, kuriuos sunku, o kartais ir iš viso neįmanoma paaiškinti. Ar iš tiesų jie nutinka atsitiktinai, o gal taip lėmė likimas?

Šiame straipsnyje skaitytojams papasakosime tikrą Deniono Brinklio (Dannion Brinkley) istroriją apie tai, kad jis, būdamas klinikinės mirties būsenoje, pamatė ateitį. Brinklis parašė knygą "Išgelbėtas šviesos" ("Saved by the light"), kuri 1994 metais penkis mėnesius buvo publikuojama žurnale "The News York Times".