Mašina, skirta užmegzti ryšį su mirusiais

Patys genialiausi istorijoje išradėjų protai ankščiau ar vėliau bando praskleisti uždangą ir sužinoti, kas yra ten, už gyvenimo? Kai kas tai daro nesąmoningai, o kai kas bando išrasti prietaisą ar sukurti kokį įrengimą, kurie padėtų išspręsti amžiną rebusą. Ne išimtis buvo ir išradėjas su verslininko gyslele Tomas Edisonas (Tchomas Alva Edisaon).

1920 metais, duodamas interviu žurnalui “Scientific American”, T. Edisonas pasiūlė, kad mirusieji galėtų bendrauti su gyvaisiais, naudojant įvairius siųstuvus. Jis taip pat pranešė, kad ruošiasi sukurti tokį aparatą, su kuriuo žmogus bet kada, kaip telefonu, galės susisiekti su mirusiais (Paranormal naujienos - https://paranormal.lt).

Po Pirmojo pasaulinio karo spiritizmas pergyveno atgimimą. Daug žmonių tikėjosi, kad mokslas sugebės jiems pasiūlyti būdą, kaip susisiekti su neseniai mirusių žmonių sielomis.

Spiritizmo suklestėjimas sutampa su elektros eros aušra. Karta, kuri taip žavėjosi spiritizmu, turėjo džiaugtis tokiais stebuklingais dalykais, kaip elektra, telegrafas, radijo bangos ir bendravimas telefonu.

Eteriniai balsai paslaptingu būdu klajojo erdvėje ir atgydavo “priėmimo vietoje” - kartais už kelių šimtų mylių nuo tos vietos, kur atsirado pirmą kartą.

Gyvenimas po mirties egzistuoja

T. Edisonas pirmas išsakė nuomonę, kad sąmonė ne tik nemiršta, bet ir palaiko ryšį su materialiu pasauliu. Jis manė, kad žmogaus dvasia gali pergyventi fizinę mirtį, keliauja kaip impulsas, kuriam nereikia laidų, ir pasiekia tam tikrą eterinę erdvę.

“Aš tikiu, kad mūsų dvasinė individualybė nemiršta. Ir po mirties ji gali daryti įtaką materijai. Jei mano prielaida teisinga, tai žmogus būtinai sukurs itin jautrų prietaisą, kuris galės užrašinėti mūsų protėvių žinutes, nepriklausomai nuo to, kokį pavidalą jie turės po savo fizinės mirties” - sakė Tomas Edisonas.

Jis pabandė sukurti aparatą, skirtą bendrauti su anapusiniu pasauliu. Anot mokslininko, šis aparatas skaičiuos “gyvybinius vienetus”, kurių prisipildo Visata po žmonių mirties.

Savo knygoje “Dienoraštis ir įvairūs pastebėjimai” (“Diary and Sundry Observation”) Tomas Edisonas aprašė, kaip buvo įtrauktas į kūrimą aparato, kuris suteiktų galimybę “tiems, kurie paliko šią žemę, bendrauti su mumis”.

T. Edisonas įsivaizdavo šias būtybes kaip be galo mažų “gyvų dalelių spiečių”. Po kūniškos savo “šeimininko” mirties jos toliau egzistuoja dispersiniame pavidale be jokio tikslo - tol, kol nepersigrupuoja, sudarę naują žmogaus ar gyvūno kūną.

Jis aprašė savo sugalvotą aparatą kaip savotišką megafoną: “... žmogaus kalba paklūsta skaičių, harmonijos ir ritmo dėsniams. Remdamiesi šiais dėsniais, mes galime su šiuo prietaisu tam tikrais linijų ir taškelių junginiais užfiksuoti įvairius garsus ir artikuliuotą kalbą su visais, net ir menkiausiais, atspalviais ir balso pakitimais bei labai tiksliai atkurti, esant reikalui, tuos žodžius ir garsus. Užduotis perduoti žmogaus balsą mechaniniu keliu atlikta”.

Apie tuos, kurie jau patiko šį pasaulį, T. Edisonas padarė tokią išvadą: “Psichinė jėga tų, kurie egzistuoja anapusiniame pasaulyje, turi būti labai ir labai silpna”. Vadinasi, norint juos išgirsti, būtina sustiprinti signalą. T. Edisonas buvo pirmas, išsakęs idėją, kad galima techniškai susisiekti su subtiliuoju pasauliu.

Slaptas eksperimentas

1933 metais žurnalas “Modern Mechanix Magazine” išspausdino straipsnį apie slaptą eksperimentą T. Edisono laboratorijoje.

Eksperimento rezultatas buvo sukurta mašina, užmezgusi ryšį su vaiduokliu. Anot straipsnio, aparatas turėjo lotoelektrinę bateriją ir skleidė šviesą, kurioje išryškėjo vaiduoklis.

Be to atvejo daugiau nė vienas vaiduoklis per mašiną nepasirodė, o pati mašina ir jos schema kažkaip dingo.

Gaila, bet mirtis sutrukdė Edisonui patobulinti stebuklingą prietaisą ir įgyvendinti savo svajonę. Ribotos išradimo galimybės ir įrašų trumpaamžiškumas neleido pasirodyti tokiam stebuklui, kuris būtų likęs istorijoje kaip mistiškiausias genijaus išradimas.

Genialus išradėjas mirė spalio 18 dieną, sulaukęs 84 metų. Mirties patale Tomas Edisonas pasakė žmonai: “Jei kažkas yra po mirties, tai gerai. Jei nėra, irgi gerai. Aš nugyvenau gyvenimą ir padariau geriausia, ką galėjau...”

Tomo Edisono dvasia atskleidžia “spiritinio telefono” paslaptį

Praėjus dešimčiai metų po Tomo Edisono mirties, Niujorko mediume Meri Olson (Mary Olson) pareiškė, kad T. Edisono dvasia atskleidė paslaptį, kaip buvo sukurta mašina bendrauti su mirusiųjų dvasiomis.

[Image Source: Wikimedia]

Naudodami schemos kopiją, amerikiečiai tyrinėtojai, buvę mokslininko pagalbininkai Dž. Hilbertas Raitas (J. Hilbert Wright) ir Haris Gardneris (Harry Gardner) sukonstravo tą įrenginį. Deja, tai pasirodė beesanti visai ne ta mašina, apie kurią buvo kalbama. Hilbertas Raitas iki pat savo mirties 1959 metais mėgino sukurti tą prietaisą, bet nesėkmingai.

Išradėjo pėdsakais

Gali būti, kad T. Edisono “spiritistinio stiprinančio įrenginio” projektas įkvepia kitus entuziastus sukurti panašų prietaisą, pavyzdžiui, psichofoną.

Devidas Oisteris (David Oyster) sako, kad psichofono idėja jam kilo, dirbant su ultragarsiniu siųstuvu-imtuvu, kurį jis bando sukurti su pažįstamu inžinieriumi elektriku.

D. Oisteris tikisi, kad šis psichofo-nas sudarys galimybę palaikyti dvipusį ryšį su mirusiaisiais. Jo kuriamas aparatas vadinasi TEC - “Tomas Edison Communicator” (“Tomo Edisono komunikatorius”).

Dvidešimto amžiaus 8-ajame dešimtmetyje elektronikos mėgėjas Viljamas O’Nilas (William O’Neil) sukonstravo spirikomą - įrenginį spiritistinei komunikacijai. Anot prietaiso kūrėjo, jam pavyko užmegzti ilgalaikį dvipusį ryšį su mirusiais.

Na, bent jau su vienu iš jų - buvusiu NASA fiziku Džordžu Miuleriu. O’Nilas ir Džordžas Mikas (George Mik), kuris taip pat domėjosi paranormaliais reiškiniais, paskelbė šimtus puslapių su spirikomu iššifruotų pokalbių.

Nepaisant to, kad daugelis Tomo Edisono amžininkų jo pasakojimus žurnalistams apie “spiritistinį telefoną” laikė tiesiog žaidimu, kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai tęsia garsiojo išradėjo darbus.