Škotų auklė, aplink kurią viskas degė ir krito

Aplink šią moterį dėjosi labai keisti dalykai. Dėl to ją ėmė vadinti ragana, o paskui ir į kalėjimą pasodino.

Ši keista ir net mistiška istorija prasidėjo XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, kai jauna Škotijos gyventoja Kerol Kompton susipažino su italu Marku Vitulano ir įsimylėjo ją. Markas dirbo padavėju Eiro miesto viešbutyje, jis buvo tikrai neturtingas. Bet Kerol vis vien liko su juo, net kai jam teko grįžti į Italiją atlikti būtinosios karinės tarnybos.

Kai Kerol su mylimuoju iš Škotijos nuvyko į visiškai nepažįstamą ir svetimą šalį, jai pasirodė, kad pateko į stebuklingą šalį. Tačiau netrukus viskas pavirto tikru košmaru.

1982 metais Kerol atvyko į Italiją. Markas išėjo į karinę tarnybą, todėl jai reikėjo iš kažko gyventi. Kerol ėmėsi ieškoti sau tinkančio darbo ir greitai įsidarbino aukle.

Jos darbdaviai buvo turtinga Ričių šeima iš Romos. Mergina turėjo ne tik prižiūrėti jų mielą dvimetį sūnų, bet ir rūpintis namais, kai šeimininkai būdavo išvykę.

Iš pradžių viskas ėjosi tiesiog puikiai, bet po kelių dienų vienas namuose buvęs religinio turinio paveikslas pats savaime nukrito nuo sienos ir sudužo tiesiog prie Kerol kojų. Tai matė tarnaitė. Iš pradžių ji palaikė viską atsitiktinumu, bet paskui kažkas jai pasirodė įtartina. Kambarinė buvo labai prietaringa ir religinga mergina, jai tai pasirodė blogas ženklas. Ji apie viską papasakojo Ričiams ir užsiminė, kad su Kerol Kompton galbūt ne viskas yra gerai. Ričiai į tai niekaip nesureagavo, nes tą nutikimą palaikė nereikšminga smulkmena. Netrukus jie pasiėmė Kerol kartu į prabangią užmiesčio vilą Alpėse, bet pailsėti ten nepavyko, nes po poros dienų antrame namo aukšte dėl nežinomų priežasčių kilo gaisras. Ričiams kartu su Kerol ir kita tarnaite teko anksčiau laiko grįžti į Romą.

Bet dabar ir name Romoje ėmė dėtis keisti dalykai, susiję su ugnimi. Tai vienur, tai kitur užsidegdavo daiktai, o kai didelis gaisras įvyko vaiko kambaryje ir vos nepražudė mažylio, tarnaitė vėl prakalbo su Ričiais apie tai, kad dėl visko kalta naujoji auklė, nes ji - ragana.
Išsigandę šeimininkai iškart atleido Kerol. Mergina, kuri save laikė neteisingai apšmeižta ir visiškai nekalta dėl gaisrų, vėl ėmė ieškoti naujo auklės darbo. Netrukus jai pasisekė patekti į turtingą šeimą - Konti šeima turėjo didelį namą Elbos saloje Toskanoje.

Pirmos kelios dienos šiame name taip pat buvo ramios, bet paskui aplink Kerol vėl patys savaime nuo sienų ir stalų pradėjo kristi religiniai paveikslai, šventųjų statulėlės, žvakidės ir kiti daiktai.

Kelis kartus tie daiktai pradėdavo judėti patys savaime, vos tik Kerol įeidavo į kambarį. Kai tai pamatė viena sena močiutė, ji tiesiai pavadino Kerol ragana.

Po to įvyko kažkoks lūžis, ir vargšės merginos paranormalus aktyvumas dar labiau padažnėjo bei paaštrėjo. Dabar jau judėjo baldai, technika gedo, elektros lemputės sproginėjo arba kibirkščiavo. Dar vėliau prasidėjo savaiminiai užsidegimai. Kai užsidegė trejų metų Konti dukrelės lovelė, tada jau visa šeima ėmė laikyti Kerol ragana, iškvietė policiją, apkaltinę mergina pasikėsinimu nužudyti. Jie tiesiai šviesiai pavadino Kerol ragana ir tvirtino, kad aplink mergina siaučia demoniškos jėgos.

Policija ėmė tirti incidentą Konti namuose, tada paaiškėjo panašūs nutikimai ir Ričių namuose. Policija rimtai susidomėjo Kerol. Mergina buvo apkaltinta tyčiniais padegimais ir pasikėsinimais nužudyti, suimta ir pasodinta į kamerą. Žiniasklaida jai priklijavo pravardę “Auklė-ragana”.

Kerol toliau neigė savo kaltę dėl šių incidentų ir tikino, kad ji niekada neužsiėmė raganavimu ir kad nežino, kodėl aplink dėjosi tokie nepaaiškinami dalykai.

Per 16 mėnesių Kerol Kompton istorija apskriejo visą pasaulį. Laikraščiai nuolat spausdino tyrimo detales ir informaciją apie naujus incidentus. Visą tą laiką Kerol sėdėjo už grotų.

Kai ją pagaliau nuvežė į teismą, tai pasodino į plieninį narvą, kad neva galėtų kontroliuoti jos demoniškas jėgas. Salia narvo sėdėjo net keli kunigai, kad galėtų atlikti egzorcizmo apeigas, jei kartais įsisiautėtų piktosios jėgos.

Teismo darbuotojai ir žiūrovai laikė rankose kryžius, kryželius ir kitus religinius atributus.

Per teismo posėdį viena iš žiūrovių Kjara Lobina puolė prie narvo, kur sėdėjo Kerol, ir norėjo atlikti priverstinį egzorcizmo ritualą. Ją laiku sučiupo ir išvedė iš salės. Tyrėjai negalėjo įrodyti, kad Kerol kėsinosi į šeimų, kuriose dirbo, narių gyvybes, tačiau merginą pripažino kalta dėl dviejų tyčinio padegimo atvejų. Bet nebuvo rasta jokių jos kaltės liudininkų, neaišku, nei kaip ji atliko tuos padegimus, nei kodėl. Gaisrų tyrimo ekspertai įvykių vietose taip pat nerado jokių užuominų, kad kalta buvo Kerol.

Vis dėlto Kerol Kompton gavo 2,5 metų kalėjimo. Ji atliko visą bausmę ir tik tada išėjo į laisvę.

Tą atvejį daug kas kritikavo, net ir pačioje Italijoje. Tai buvo vadinama šiuolaikine raganų medžiokle. Šis atvejis parodė, kaip giliai čia yra įsigalėjęs religingumas, prietarai ir tikėjimas magija.

Išėjusi iš kalėjimo Kerol Kompton grįžo į gimtąją Škotiją ir parašė knygą apie su ja nutikusius įvykius. Ši istorija aktyviai aptarinėjama iki šiol.

Niekas nežino, ar Kerol buvo apsėsta demonų, o gal ji tik kažkaip nevalingai pritraukdavo piktąsias jėgas. Ir kodėl visa tai su ja nutiko tik Italijoje, o Škotijoje ne?