Mistinės Vietovės | Anomalinės Zonos:

Indijai priklausančioje Himalajų kalnų dalyje yra nepaprastas Roopkundo ežeras. Jo paviršius ir krantai beveik visą laiką padegti ledu. Tačiau vasarą, kai ledas trumpam laikui ištirpsta, pačiame ežere ir aplink jį galima pamatyti šimtų žmonių skeletus. Viso pasaulio tyrėjus daugybę metų jaudino klausymas: kas buvo šie žmonės ir kokiu būdu jų palaikai čia atsidūrė? Ir tik visiškai neseniai pavyko įminti Skeletų ežero (taip dažnai yra vadinamas Rookpundo ežeras) paslaptį paranormal.lt. (skeletų ežeras, mitai, rookpundo ežeras)

Batersfildas detaliai išklausinėjo pirklį apie maršrutą ir požymius, iš kurių būtų galima atpažinti reikiamą slėnį. Jis surinko dešimties karių ir sikhų būrį ir leidosi ieškoti paslaptingojo slėnio. Kapitonas, būdamas britu iki pačių kaulų, skrupulingai užrašinėjo į sąsiuvinį viską, ką matė ir girdėjo kelionėje.

Apie šią salą pasakojama tiek įvairiausių pasakojimų ir legendų, kad visa tai patikrinti neužtektų viso gyvenimo, netgi labai stengiantis. Vienintelis dalykas, dėl kurio sutaria ir skeptikai, ir šalininkai - ši vieta pasižymi tam tikromis anomaliomis savybėmis: tai stebimas NSO, tai virš salos susiformuoja keistas rūkas, tai dingsta ištisi aulai. Ar viskuo tuo tikėti - spręsti jums patiems!

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę vedė į Uralo kalnus, kur ši universiteto studentų grupė, sudaryta iš septynių vaikinų ir dviejų merginų, iš nedidelės Vižajų gyvenvietės tikėjosi pasiekti Ortorteno viršukalnę. Prireikė trijų mėnesių, kad būtų aptikti visų devynių šios ekspedicijos dalyvių kūnai.

Merfis ir jo vienminčiai 1989-ais metais keletą naktų iš eilės budėjo Klephemo miške, tikėdamiesi užfiksuoti NSO pasirodymą. Jie jautė nepaaiškinimą pykinimą, taip pat jautė, tarsi kažkokia nematoma jėga juos stumia ir verčia išeiti iš miško. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad kartais miške galima pamatyti pilko rūko gumulus, kurie kažkiek primena žmogaus figūrą ir kurie išsisklaido, prie jų priartėjus.

Apie Bulavo salą, esančią Bando jūroje, sklinda tokia bloga šlovė, kad indoneziečiai netgi bijo garsiai ištarti jos pavadinimą. „Sala-žudikė”, - šnabžda vietiniai gyventojai ir pasakoja, kad visi, kurie apsilankė Bulavano saloje, mirė keistomis ir paslaptingomis aplinkybėmis.

Velnio spąstai - viena iš anomalių vietų Italijoje. Kaip pasakojama vienoje legendoje, Takonos mieste Sicilijoje yra labai keista ir pavojinga vieta, kurioje XVIII amžiaus viduryje tiesiog kitų liudininkų akyse dingo žmogus. O viskas buvo taip.

Tyrinėtojai, tirdami anomalaus aktyvumo epicentrą, pirmiausia tikisi pamatyti tokius NSO, kokius įsivaizduojame esančius - su liukais, atramomis, o jei pasiseks, tai ir su pilotais viduje. Tačiau didžiąją dalį neatpažintų objektų bet kurioje zonoje sudaro šviečiantys rutuliai.

Ar tolimais laikais rūkas buvo vienas iš paslaptingiausių gamtos reiškinių, ir toks pats jis išliko iki šių dienų. Tai susiję su tuo, kad rūkas slepia mums įprastus vaizdus, sugeria garsus, o žmogus, apsuptas drėgno pieno baltumo rūko, jaučiasi nepatogiai. Baimę įkvepia tai, kad kartais rūkas yra keistų ir paslaptingų įvykių pirmtakas, o šių įvykių negali paaiškinti netgi patys šviesiausi dabarties protai.

Kirgizijoje, centrinėje Tian Šanio kalnagūbrio dalyje, yra paslaptingas Ala Arčos tarpeklis. jeigu pasakyti, kad žmonės čia nuolat susiduria su nepaaiškinamais reiškiniais, reiškia beveik nieko nepasakyti, nes šis tarpeklis ir aplink jį esančios viršukalnės, kurių aukštis siekia beveik 5 km, tarsi surinko visas mūsų planetos anomalijas.

Už 1000 mylių į pietus nuo Havajų yra Palmyros atolas-sala. Iš pirmo žvilgsnio - tai nuostabi vieta, praktiškai rojus žemėje. Tačiau šiame rojuje yra tiesus kelias, vedantis į pragarą. Palmyroje yra daug keistenybių, tai labai neįprasta vieta. Salos grožis tiesiog užburia. Joje yra ir nuostabūs smėlėti paplūdimiai, ir vešli augmenija, ir gražūs rifai bei lagūnos.