Klephemo miško paslaptis

Tipiškas Vakarų Saseksui apsnūdęs kaimelis tikrai nėra ta vieta, kurioje galima būtų laukti pasirodant NSO, pilkųjų būtybių blizgančiais kombinezonais, didelių juodų kačių ar tokių populiarių Anglijoje vaiduoklių. Tačiau apsilankę Klepheme (Clapham) šiandien, iš vietinių gyventojų galite išgirsti pasakojimų apie nepaaiškinamus reiškinius, kurie šiose apylinkėse vyko keletą dešimtmečių.

Kaimelį sudaro vienintelė gatvė, kuri taip ir vadinasi - Gatvė, šalia jos stovi keturios dešimtys namų, paštas, parduotuvė ir kavinė. Vienintelė verta dėmesio įžymybė - Šventosios Mergelės Marijos bažnyčia, pastatyta dar XIII amžiuje ant netoliese kaimo esančios kalvos. Už šios bažnyčios yra nedidelis miškas (Clapham Wood), išraižytas takelių, apie kurį ir bus toliau pasakojama. Čia galima sutikti šunų mylėtojus, bevedžiojančius savo augintinius, taip pat valkatas.

Dabartinio Klephemo vietoje gyventojai įsikūrė dar tais laikais, kai šias žemes buvo užkariavę saksai. Tris šimtus metų šios žemės priklausė stambių žemvaldžių Šelių šeimai, iš kurios labiausiai žinomas poetas Persis Bišas Šelis (Percy Bysshe Shelley).

Per pastaruosius tris dešimtmečius apie Klephemo mišką sklinda bloga šlovė. Jame gana dažnai apsilanko „Sasekso parapsichologų bendrijos“ nariai. Praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje keli liudininkai nakties danguje virš miško matė keistą švytėjimą ir sidabro spalvos skraidančias lėkštes. Būtent tuomet Klepheme pirmą kartą apsilankė ufologai. Garsus anglų ufologas Džonas Merfis pareiškė, kad Klephemo miškas kartu su Čanktonberiu (Chanctonbury) ir Kisberiu (Cissbury), kur taip pat buvo pastebėti NSO, sudaro trikampį, skleidžiantį nežinomos kilmės energiją.

Merfis ir jo vienminčiai 1989-ais metais keletą naktų iš eilės budėjo Klephemo miške, tikėdamiesi užfiksuoti NSO pasirodymą. Jie jautė nepaaiškinimą pykinimą, taip pat jautė, tarsi kažkokia nematoma jėga juos stumia ir verčia išeiti iš miško. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad kartais miške galima pamatyti pilko rūko gumulus, kurie kažkiek primena žmogaus figūrą ir kurie išsisklaido, prie jų priartėjus.

Vietinis valkata, kurį visi vadino Seniu Darsiu, kuris keletą metų gyveno miške suręstoje pašiūrėje, visiems laikams paliko kaimą, pareiškęs, kad „šalia pragaro išperų jis negyvens“.

Ėjo mėnesiai, NSO Klepheme daugiau nebesirodė, todėl ufologų susidomėjimas šiuo rajonu ėmė slūgti. Tačiau 1991-ais metais Klephemo miške vėl nutiko keistas įvykis.

Trys šunys, kuriuos vedžiojo šeimininkai, nutrūko nuo pavadėlių. Dviejų šunų taip ir nepavyko aptikti, o trečiasis - metų amžiaus basethaundas, buvo aptiktas laukymėje pusiau paralyžiuotas. Apie šį įvykį rašė laikraščiai. Šunų šeimininkai pasakojo, kad jų augintiniai šalia Klephemo miško tampa keistai agresyvūs, loja ir stengiasi nutrūkti nuo pavadėlio.

Per kitus dešimt metų Klephemo apylinkėse įvyko penkios keistos mirtys. 1992-ais metais 46-ių metų amžiaus Karališkojo laivyno atsargos karininkas Piteris Goldsmitas atvyko į Klephemą aplankyti savo tolimos giminaitės. Tai buvo puikios fizinės formos ir visiškai sveikas vyras. Paskutinį kartą jį matė prie miško 1992 m. rugpjūčio 10 d., rankoje nešantį didelį krepšį. Po kelių dienų jo kūnas be jokių matomų sužalojimų buvo aptiktas miške. Koroneris, įtaręs nusikaltimą, kūną išsiuntė į laboratoriją ištirti patologoanatomui. Šis nustatė mirties priežastį - staigus širdies sustojimas. Tik nebuvo aišku, kas sukėlė šį sustojimą. Specialistų manymu, tokią reakciją gali sukelti netikėtas labai didelis išgąstis.

Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį dingo dar vienas Klephemo gyventojas - 19-metis bedarbis Robas Daršotas. Po kelių mėnesių jo pusiau suiręs kūnas buvo aptiktas gervuogių krūmuose. Jis buvo tokios būsenos, kad patologoanatomui nepavyko nustatyti mirties priežasties.

1993-ųjų metų vasarą sutuoktiniai, ieškodami pabėgusio arklio, miške aptiko pensininko Leono Fosterio kūną. Prieš tris mėnesius apie vyro dingimą policijai pranešė Fosterio žmona.

Kitais metais nelaimė ištiko 80-ies metų amžiaus Reverendą Neilą Snelingą, buvusį vikarą. Visų šventųjų dienos išvakarėse jis per mišką grįžo į Klephemą iš Čaktonberio, kur lankėsi pas odontologą. Suiręs Snelingtono kūnas buvo aptiktas tik po metų. Pastaraisiais dviem atvejais nustatyti mirties priežasties taip pat nepavyko, nors didžiausia tikimybė staigus širdies sustojimas. 1995-ais metais netoli miško savo mirtį rado 37-ių metų amžiaus mis Džilijana Metju, serganti psichine liga.

Ją prižiūrėjo sesuo Ana Menson. Ana išėjo pusvalandžiui į parduotuvę, kai grįžo namo, Džilijana buvo dingusi. Mis Menson su kaimynu leidosi ieškoti dingusios moters. Jie mirusią Džilijaną rado, praėjus vos dviem valandoms po jos dingimo. Moteris gulėjo ant nugaros šalia kelio, einančio pro mišką. Jos akys buvo užmerktos, o veide matėsi ramybė. Moteris rankoje laikė rugiagėlių puokštelę. Patologoanatomas po skrodimo pareiškė, kad moteris mirė dėl širdies sustojimo. Nors mis Metju ir sirgo psichine liga, tačiau jos fizinė būklė buvo puiki, jokiomis širdies ligomis ji nesirgo.

Po šio įvykio spaudoje pasirodė straipsniai, kurių autoriai išsakė prielaidą, kad Klephemo apylinkėse veikia satanistų sekta „Hekatės draugai“. Hekatė, trigalvė graikų mitologijos deivė, yra pagrindine vikanoko satanistų kulto figūra. „Hekatės draugai“ buvo apkaltinti keliomis žvėriškomis žmogžudystėmis Vorthinge. Tačiau reikia pažymėti, kad Klepheme nusikaltėlių (jeigu tai tikrai buvo nusikaltėliai) braižas buvo visiškai kitas.

1995-ųjų metų gruodžio mėnesį į vietinį policijos skyrių atėjo anoniminis laiškas, kuriame buvo rašoma, kad pastaruosius dešimt metų „Hekatės draugai“ Klephemo miške atlieka savo ritualus. Po mėnesio vietinėje spaudoje pasirodė interviu su sektos vadovu. Jis kategoriškai paneigė kaltinimus, kad sekta kaip nors susijusi su keistomis žmonių mirtimis ar šunų dingimais Klephemo miške.

Nepaprastais reiškiniais, vykstančiais Klephemo miške, vėl susidomėjo parapsichologai. Čionai atvyko Tonis Niutonas, žurnalo „Nepaaiškinama šalia mūsų“ korespondentas. Jį buvo galima dažnai pastebėti miške, apsirengusį maskuojančia uniforma, apsiginklavusį fotoaparatais ir naktinio matymo prietaisais. Niutono nuomone, Klephemo miške yra anomali zona. Nėra žinoma, ar Niutonas ką nors rado miške, tačiau 1997-ųjų metų pradžioje jis užbaigė savo tyrimus. O štai tų pačių metų kovo mėnesį siautė šiai vietai nebūdingas viesulas, kuris Klephemo miške su šaknimis išrovė keletą šimtamečių medžių. Po to visi keisti įvykiai liovėsi. Žmonės ir šunys daugiau nebedingo, rūko gumulų daugiau niekas nebematė. Tačiau vietiniai gyventojai Klephemo miško iki šiol vengia.