Rūkas - tai vartai į kitus pasaulius

Ar tolimais laikais rūkas buvo vienas iš paslaptingiausių gamtos reiškinių, ir toks pats jis išliko iki šių dienų. Tai susiję su tuo, kad rūkas slepia mums įprastus vaizdus, sugeria garsus, o žmogus, apsuptas drėgno pieno baltumo rūko, jaučiasi nepatogiai. Baimę įkvepia tai, kad kartais rūkas yra keistų ir paslaptingų įvykių pirmtakas, o šių įvykių negali paaiškinti netgi patys šviesiausi dabarties protai.

Legendos ir tikrovė

Dar žiloje senovėje žmonės tikėjo, kad rūkas - tai vartai į kitą pasaulį. Taip teigiama iš senovės atkeliavusiose legendose. Kaip pasakojama ingušų mite, įėjimą į mirusiųjų pasaulį užpildo tiršta juoda migla, kurioje gyvena jepašas - sparnuota gyvatė, sauganti mirusiųjų sielas. Keltai tvirtina, kad tirštas rūkas yra apgaubęs nepaprastą Avalono salą, kurioje ilsisi šaunusis karalius Artūras, saugomas burtininkių Morganos ir Meliuzinos. Pasiekti laivais šią nepaprastą salą bandė daugybė nuotykių ieškotojų, tačiau tirštas rūkas prie salos avantiūristų neprileidžia. Tie drąsuoliai, kuriems pavyko įveikti rūko uždangą, atgal kelio nebesurado. Padavimuose pasakojama, kai Britanijai vėl reikės stipraus valdovo, Avalono rūkas išsisklaidys, kad legendinis valdovas galėtų be trukdžių rasti kelią į tėvynę.

Tačiau netgi pats paprasčiausias rūkas gali turėti įtakos istorijai. Pavyzdžiui, Raudonosios ir Baltosios rožių karo metu (1455-1485) dėl tiršto rūko saujelė Edvardo IV karių tiesiog sutriuškino kelis kartus gausesnes priešininko pajėgas, kurioms vadovavo pats garsiausias to meto Britanijos karvedys - lordas Varvikas. Atsidūrę tirštoje migloje maištininkų karvedžio kariai tiesiog neteko proto, ėmė kautis tarpusavyje ir taip padėjo teisėtam valdovui suduoti priešui triuškinantį smūgį. Tiesa, po šio mūšio Anglijos grafystėse dar ilgai buvo pasakojama gandai, kad tai karalienė burtininkė Elžbieta Vudvil užkerėjo tokį įprastą britų gyvenamosioms saloms atmosferos reiškinį, taip išgelbėdama vyrą nuo gėdingo pralaimėjimo.

Vaiduoklių eisena

Apie nepaprastą rūką nemažai žinoma ir mūsų dienomis. Pavyzdžiui, nedidelis Ispanijoje esantis La Musaros miestelis pagarsėjo būtent dėl šio gamtos reiškinio. Ištisus metus į šią vietą renkasi ekstremalaus turizmo mėgėjai iš viso pasaulio, norėdami pamatyti tam tikru paros metu La Musaros pakraštyje pasirodantį tirštą pilką rūką. Kartais iš šio rūko išeina nepaprasta procesija, kurioje žingsniuoja vienuoliai, apsisiautę plačiais apsiaustais ir veidus uždengę gobtuvais. Eisenos priekyje eina aukštas šventikas, kuris rankose neša didžiulį kryžių su nukryžiuotuoju. Žengę keletą žingsnių prieš apstulbusių turistų akis, vienuoliai vėl įžengia į rūką ir jame ištirpsta taip pat netikėtai, kaip ir pasirodo. Vaiduoklių vienuolių eiseną įvairiu metu yra matę daugybė liudininkų, tačiau nė vienas jų nerizikavo užkalbinti keistuosius vienuolius, nes toks kontaktas, kaip perspėjo vietiniai gyventojai, gali baigtis labai liūdnai. Viename vietiniame padavime pasakojama, kad šie vaiduokliai - tai tamplierių riteriai, kurie, slėpdamiesi nuo valdžios persekiojimo, sugebėjo specialiais užkeikimais atida-
ryti duris į paralelinį pasaulį ir dabar laukia tinkamo momento, kada galės sugrįžti į savo pasaulį.

Dar prieš keletą dešimtmečių La Musara buvo gana gyvas miestelis, tačiau netrukus vietiniai gyventojai, išgąsdinti dažnų „ateivių iš niekur" pasirodymų, pasiskubino įsikurti kitose vietose, kur gyvenimas žymiai ramesnis.

O štai turistai noriai lanko šią beveik apleistą gyvenvietę. Ne tik paslaptingi vienuoliai, bet ir pats rūkas gali gana smarkiai pakutenti ekstremalų nervus. Kai kurie drąsuoliai, įžengę į nepaprastą rūką, jame išbuvo po keletą valandų, o grįžę atgal draugus bandė įtikinti, kad tirštoje migloje klaidžiojo ne daugiau dešimties minučių.

Laiko mašina

Dar viena keista vieta, kurioje vyksta nepaaiškinami reiškiniai, yra Balso dauba, esanti dabartinės Maskvos pakraštyje. Blogą reputaciją ši vieta įgavo dar prieš keletą šimtmečių, kai daubos dugne besidriekiančiame žalsvos spalvos rūke pasirodė keisti svečiai. 1620-ųjų metų metraštyje rašoma, kad tais metais iš rūko išėjo ir vietinius gyventojus užpuolė nedidelis totorių karių būrys. Kai nevykėliai užpuolikai buvo nuginkluoti ir atgabenti į vietinį teismą, belaisviai papasakojo, kad jie tarnauja chanui Devletui Girėjui ir prieš keletą dienų buvo pasiųsti prie Maskvos sustiprinti totorių armiją, kuri tuo metu buvo apsupusi miestą. Pasirodė, kad per rūką šaunūs chano kariai keliavo beveik keturis amžius ir prie Maskvos atsidūrė tuomet, kai nei jų karo vado, nei jų armijos jau seniai nebebuvo šiame pasaulyje.

Po šio įvykio vietiniai gyventojai stengėsi nuo Balso daubos laikytis atokiau, tačiau kartais atsirasdavo narsuolių, išdrįsusių įžengti į jos dugne besidriekiantį rūką. Praėjus beveik 200 metų po totorių karių sugavimo du valstiečiai iš Maskvos grįžo į savo gyvenamąjį kaimą ir nusprendė sutrumpinti kelią per „negerą" daubą, nes
artėjo naktis. Jų kelionė namo užtruko net 20 metų. Sugrįžę į namus ten aptiko jau gerokai pasenusias žmonas ir užaugusius vaikus.

Dar viena nepaaiškinama istorija šioje dauboje nutiko praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje, kai vienas vietinis milicininkas susidūrė su keistu gauruotu ir į žmogų panašiu padaru, kurio ūgis buvo virš dviejų metrų. Pamatęs pabaisą, tvarkos sergėtojas griebė pistoletą ir jau ruošėsi susigrumti su pabaisa, tačiau keistasis padaras, net neatkreipęs dėmesio į atsitiktinį priešininką, be pėdsakų dingo žalsvame rūke, kuris driekėsi daubos dugne.

Šiandien ši Pamaskvėje esanti „laiko mašina" yra „Kolomenskajos" muziejaus-draustinio dalis, joje pastaraisiais metais jokių keistenybių nebuvo pastebėta.

Žaliasis perlas

Yra žinomos istorijos ir atsitikimai, kai žmonės patys išprovokavo rūką nubausti juos už neapgalvotus poelgius. Pavyzdžiui, prieš tris amžius turtingas pirklys iš Didžiojo Naugardo Stroganovas Naujojoje Žemėje įkūrė koloniją jūrų gyvūnams medžioti. Tačiau nepraėjo nė metų, kai visi darbuotojai dingo nepaaiškinamu būdu. Norėdamas viską išsiaiškinti pats, pirklys leidosi į Šiaurę, tačiau jo atlikto tyrimo rezultatai nebuvo paguodžiantys. Vietiniai gyventojai pasakojo rusams, kad jų tautiečius prarijo geltonas „sinio“ rūkas, išaustas iš mirusiųjų, kurių nepriėmė Šiaurinė žvaigždė, sielų. Sprendžiant iš vietinių gyventojų pasakojimų, ateiviai buvo nubausti dėl to, kad upėse pradėjo ieškoti žaliojo perlo - ryškiai žalia šviesa spindinčio
brangakmenio. Perlą kažkada į Žemę pasiuntė Šiaurinė žvaigždė, jis pats sau išsirenka šeimininką, o tas, kuris pažeidžia tabu ir bando užvaldyti perlą prieš jo valią, iškeliaują į mirusiųjų kraštą, kur pasilieka visiems laikams.

Neaišku, kaip ten buvo iš tikrųjų, tačiau Stroganovo darbininkų nepavyko aptikti nei gyvų, nei mirusių, o paslaptingasis „sinio" rūkas kartais ir dabartiniais laikais pasirodo šiaurėje esančiose žemėse, medžiodamas žmonių, negerbiančių protėvių tradicijų, sielas.

Neįmintos mįslės

Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai bando įminti kaistųjų rūkų fenomeną, tačiau šio darbo rezultatai yra labai kuklūs. Yra pastebėta, kad neįprastas rūkas dažniausiai būna žalios, violetinės ar bordo spalvos, jis atsiranda anomalių zonų vietose arba tose vietovėse, kur žuvo daug žmonių. Kaip pavyzdį galima pateikti vis dar „besitęsiantį" Kursko mūšį, kur garsiojo tankų mūšio vietoje rytiniame rūke kartais pasirodo karinė technika, karine uniforma apsirengę žmonės, netgi matomos armijų štabų palapinės. Šiuos vaizdus yra matę nemažai liudininkų, o šią zoną tyrusiems mokslininkams specialia aparatūra pavyko padaryti keletą jau seniai praūžusio mūšio nuotraukų.

Pagal vieną versiją, anomalios zonos sukuria tarsi laiko vartus, o kartais netgi įėjimą į kitą matavimą, o pats rūkas šiuo atveju yra kaip durys, tarnaujančios kaip įėjimas ar išėjimas.

Kol šio gamtos reiškinio paslaptys neatskleistos, jo paslaptis noriai „eksploatuoja" rašytojai, filmų scenarijų rašytojai, netgi animacinių filmų kūrėjai. Šiandien yra pastatyta daugybė filmų, kuriuose pasakojama apie keliautojus, kuriuos nepaprastas rūkas perkėlė į kitą laiką.

Vis tik geriau nuo rūko laikytis atokiau. Nors pasivaikščiojimas rytiniame lengvame rūke patinka daugeliui romantiškai nusiteikusių žmonių, niekas nežino, kuo tai gali viskas baigtis...

Žurnalas "Mįslės ir faktai" №1 2017