- 22.03.2017
- 3.5 Reitingas
- 68971 Peržiūr
- Komentarai
Kanados Edmontono mieste esančiame Albertos universitete išrasti vaistai, skirti gydyti vienai didžiausių šiuolaikinių žmonijos rykščių – vėžiui, tačiau farmacijos kompanijų jie nedomina, pranešė cancer.org.
Preparatas, skirtas gydyti vėžiui, nėra labai sudėtingas, tad ir nebūtų brangus.
Tai palyginti pigus dichloroacetatas (DCA), taip pat naudojamas ir medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Tačiau farmacijos kompanijos prekiauti šiuo preparatu nenori, nors onkologų tyrimai parodė, kad preparatas yra veiksmingas, nesukelia šalutinio poveikio.
DCA naudoti galima be patento, o farmacijos kompanijoms toks pigus vaistas – didžiulis konkurentas. Šiek tiek vėžį apgydantys preparatai kainuoja itin brangiai. Be patento farmacijos kompanijos negalėtų uždirbti daugybės pinigų iš DCA, todėl jis joms nenaudingas. Palyginimui verta paminėti, kad visi AIDS apgydantys vaistai patentuoti.
Kanadiečių mokslininkai išbandė DCA su žmogaus ląstelėmis: šis vaistas sunaikino vėžines ląsteles, atsiradusias plaučiuose, pieno liaukose, smegenyse, o sveikatai nepakentė. Preparatas išbandytas ir su žiurkėmis, turėjusiomis didžiulius auglius. Tokioms žiurkėms, kurios gėrė vandenį su DCA, augliai sumažėjo.
Žmogaus organizme veikia vienintelis natūralus vėžio ląstelių naikintojas – mitochondrijos. Tačiau, kad jos imtų kovoti su liga, šias ląsteles reikia „paraginti“. DCA būtent ir „pažadina“ mitochondrijas, kurios kyla į kovą su vėžinėmis ląstelėmis.
Vaistus nuo vėžio išrado dr. Evangelas Michelakis ir jo vadovaujama mokslininkų komanda. Vienas pagrindinių išradimą grindžiančių tyrimų publikuojamas Nacionalinio biotechnologijos informacijos centro (NCBI) svetainėje.
Cancer.org apgailestauja, kad multitrilijoninei vaistų pramonei neapsimoka žmoniją išgydyti nuo vėžio.
Neįteisintas gydymas domina ir medikus
Kad cheminė medžiaga natrio dichloracetatas gali sustabdyti vėžį, nustatė graikų kilmės Kanados kardiologas Evangelos Michelakis. Jis vadovavo mokslininkų grupei, kuri atliko tyrimus su vėžiu sergančiomis žiurkėmis.
Profesorius paskelbė, kad sušėrus šios cheminės medžiagos ir vandens junginio žiurkėms sulėtėja auglių augimas ir nepasireiškia joks akivaizdus šalutinis poveikis. Šis profesorius, net nebūdamas onkologas, pažvelgė į vėžį plačiau – žinodamas, kaip dauginasi vėžio ląstelės ir kaip veikia ši cheminė medžiaga, jis padarė prielaidą, kad ji turėtų sustabdyti vėžį.
E.Michelakis yra patentavęs šį būdą, kad kiti negalėtų jo pasisavinti. Gydytojas plačiai paskelbė informaciją ir ne viename savo interviu sakė, kad neturi lėšų klinikiniams bandymams atlikti, – tam reikia šimtų milijonų.
Pats profesorius su mokslininkais gydė tik penkis pacientus, iš jų tris, kaip teigia, beveik išgydė. Vis dėlto kol kas oficialiai nepaskelbia, kad tai vaistai, kurie įveikia vėžį.
Kanadoje, Vokietijoje ir Italijoje veikia gydytojų grupės, kurios šį metodą taiko savo pacientams. Tačiau dirba su teisininkais. Pacientai turi pasirašyti sutartį, kad sutinka būti gydomi būdu, kuris nėra įteisintas. Medžiaga veikia, šalutinis poveikis menkas arba jo visai nėra, o efektas daug didesnis, nei gydant bet kokiais įteisintais būdais. Gydant pirmos, antros bei trečios stadijų vėžį rezultatai būna itin geri.
Ar taps DCA nauju priešvėžiniu vaistu?
Junginys, mažinantis žiurkių auglius, kai koreguojamos vėžinėse ląstelėse stebimos metabolizmo anomalijos, išbandytas su penkiais pacientais, sergančiais smegenų vėžiu. Vieni šaltiniai teigia, jog toks gydymas efektyvus ir pigus, tačiau mokslininkai vienareikšmių išvadų apie jo efektyvumą pateikti neskuba.
Tačiau kol kas per anksti sakyti, kad tai bus efektyvus priešvėžinis vaistas žmonėms, tvirtina tyrimui vadovavęs Albertos universiteto (Kanada) kardiologas Evangelos Michelakis. DCA istorija yra gana audringa. 2007 metais E. Michelakis su kolegomis paskelbė, kad, sumaitinus šio junginio žiurkėms, sulėtinamas auglių augimas ir nepasireiškia jokie akivaizdūs nepageidaujami poveikiai. Todėl mokslininkai pasiūlė idėją, kad junginys gali veikti, stimuliuodamas gliukozės metabolizmą energiją gaminančiuose ląstelių organoiduose, vadinamuose mitochondrijomis.
Daugelis vėžio tipų energiją gaminasi skirtingai, nei sveikos ląstelės, perkeldamos gliukozės metabolizmą iš mitochondrijų į citoplazmą. Šis pokytis, pasak E. Michelakis, yra galima vėžinių ląstelių atsparumo užprogramuotos ląstelių žūties signalams, kurių skleidimą kontroliuoja mitochondrijos. O jei tai yra tiesa, tuomet gliukozės metabolizmo suaktyvinimas mitochondrijose galėtų padidinti ląstelių jautrumą žūties signalams, dėl ko vėžinės ląstelės žūtų ir augliai mažėtų.
DCA yra labai patrauklus kandidatas į priešvėžinius preparatus: yra žinoma, kad jis inhibuoja mitochondrijų fermentą piruvato dehidrogenazę ir jau dešimtis metų šis junginys buvo taikomas gydyti žmonėms, sergantiems paveldėtomis mitochondrijų ligomis. Pasak tyrimo autorių, šį junginį galima greitai perkelti į vėlesnių fazių klinikinius priėšvėžinės terapijos tyrimus. Tačiau junginiui netaikoma patentinė apsauga, o tai reiškia, kad didelės farmacijos įmonės nenorės investuoti milijonų dolerių, reikalingų didelės apimties tyrimų atlikimui.
Padedant žiniasklaidai ši naujiena labai išplito, DCA pradėtas vadinti galimu vaistu nuo vėžio. Kai kurie žmonės pradėjo patys pirkti DCA ir kurtis individualius gydymo kursus. Tačiau JAV Maisto ir vaistų administracija pasipriešino tokiai saviveiklinei iniciatyvai ir netrukus buvo pradėtos uždarinėti DCA pardavinėjusios bendrovės.
„Sujudimas buvo milžiniškas. Nepagrįstas kai kurių žmonių skatinimas tikėti, kad DCA yra atsakymas į maldas remiantis vienu ankstyvos fazės tyrimu, publikuotu medicinos tyrimų leidinyje, mano manymu, geriausiu atveju yra nepriimtina, o blogiausiu - pasibjaurėtina“, - tinklaraštyje „DCA: Cancer Breakthrough or Urban Legend?“ 2007 metais rašė Amerikos vėžio bendrijos vadovo medicinos reikalams pavaduotojas Leonardas Lichtenfeldas, susirūpinęs informacijos apie šį junginį platinimo poveikiu vėžiu sergantiems pacientams.
Nuo to laiko L. Lichtenfeldas daugiau įsigilino į ryšį tarp pakitusio metabolizmo ir vėžinių ląstelių ir teigia, kad toks poveikio mechanizmas vertas tolesnių tyrimų. Tačiau jis tvirtina, kad pastarasis preparato tyrimas vėl gali sukelti daug triukšmo dėl nieko. „Tai yra labai įdomu, tačiau pati klinikinė informacija – net nežinau ką su tokia galima veikti. Buvo ištirti tik penki pacientai, jiems taikyti skirtingi gydymo būdai, jų ligos stadijos buvo ne tokios pačios“.
Atlikdamas savo paskutinįjį tyrimą E. Michelakis su kolegomis rinko lėšas iš individualių aukotojų (teigiama, kad taip surinkta šimtai tūkstančių dolerių) ir filantropų bei iš Kanados mokslinių tyrimų instituto. Kai kurios vietinės ligoninės mokslininkams taip pat teikė nemokamas paslaugas ar taikė dideles nuolaidas.
Mokslininkai tyrė 49 pacientų, sergančių glioblastoma (itin agresyvia dažnai pasitaikančia žmonių smegenų vėžio forma) mėginius ir nustatė, kad visų jų mitochondrijų funkcija buvo pakitusi bei kad ją galima normalizuoti ląsteles paveikus DCA.
Tuomet iki 15 mėnesių buvo gydyti 5 glioblastoma sergantys pacientai ('Phase 1' klinikinis tyrimas). Buvo palyginti trijų pacientų auglio audiniai iki gydymo ir po jo. Visų trijų pacientų mėginiuose aptikta požymių, kad po gydymo auglio augimas sulėtėjo bei didesnis kiekis vėžinių ląstelių žūdavo dėl užprogramuotos ląstelių žūties mechanizmo veikimo.
Tyrimo rezultatai yra preliminarūs, tačiau to gali pakakti norint patraukti farmacijos įmonių dėmesį, sako Harvardo medicinos mokyklos Masačūsetse (JAV) vėžio tyrėjas Lewisas Cantley. Pasak jo, „Esant tokiam mažam pacientų kiekiui labai sunku daryti išvadas apie tai, kas vyksta iš tikrųjų, tačiau tai iš tikrųjų drąsinantis rezultatas“.
Nors farmacijos įmonės gali nesusidomėti investavimu į paties DCA tyrimus, jie gali ieškoti pranašesnių, selektyvesnių vaistų, kurių veikimo mechanizmas būtų tas pats. Prieš dvejus metus L. Cantley tapo vienu iš įmonės „Agios Pharmaceuticals“ įkūrėju. Šios įmonės pagrindinė veiklos sritis yra vėžio metabolizmo tyrimai, kuriuos atlikinėti paskatino neseniai paskelbta informacija, jog kai kurie vėžio vystymąsi skatinantys genai turi įtakos metabolizmui.
Tuo tarpu E. Michelakis nepritaria vėžio savigydai naudojant DCA, nes kol kas apie vaisto poveikį žinoma labai nedaug, nėra žinoma kaip šis preparatas sąveikauja su kitais vaistais, o jo šalutinių poveikių žmogaus organizmui sąrašas yra ganėtinai ilgas. „Jei yra bent šiek tiek vilties, ar mes turėtume ją skleisti žmonėms? Ne, nes yra tikimybė, kad dėl to jų būklė dar labiau pablogės“, - sakė mokslininkas.
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
Susijusios naujienos:
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Skaityti daugiau