Nepažeidžiama Violeta

Jūrų laivų stiuardesė Violeta Konstans Džesop sugebėjo dirbti trijuose garsiausiuose vandenyno laineriuose - "Olimpike", "Titanike" ir "Britanikoje", su kiekvienu jų pateko į katastrofą, tačiau išliko gyva.

Moteris, į istoriją patekusi nepaprastos savo sėkmės dėka, gimė 1887 m. spalio 2 d. Argentinoje, kur jos tėvas ganė avis. Mergaitės tėvai buvo emigrantai iš Airijos, kurie išvyko į Pietų Ameriką, ieškodami geresnio gyvenimo. Tačiau svečioje šalyje šeimos laukė nelaimės - mirė trys vaikai iš devynių, o vyriausia dukra Violeta sunkiai susirgo tuberkulioze. Gydytojai pranašavo, kad jai liko neilgai gyventi, tačiau mergaitė paneigė visas prognozes - ji ne tik liko gyva, bet ir visiškai pasveiko. O tuo metu tuberkuliozė buvo laikoma praktiškai mirtina liga!

Netrukus mirė Violetos tėvas, likę šeimos nariai nusprendė grįžti atgal į Airiją. Motina įtaisė vaikus į vienuolyno mokyklą, o pati įsidarbino stiuardese keleivinės kompanijos „White Star Line“ laivuose. Tačiau dėl silpnos sveikatos buvo priversta mesti šį darbą, o jos vietą užėmė vyriausia dukra, kuriai teko mesti mokyklą.

Reikia pažymėti, kad Violeta labai nenorėjo dirbti būtent šioje kompanijoje, nes jos laivai plaukiojo pavojingame ir nesvetingame Šiaurės Atlante. Tačiau šeima neturėjo už ką pragyventi, tad mergina pradėjo dirbti - po 17 valandų per dieną, už tai gaudama 210 svarų sterlingų per mėnesį. Keletą metų Violetą dirbo tokiu įtemptu grafiku. 1910-ųjų metų rudenį ji pateko į naujausią kompanijos „White Star Line“ laivą - didžiulį lainerį „Olimpikas“. Tai buvo pirmasis iš trijų „0limpiko“ klasės laivų. Vėliau kompanija pastatė „Titaniką" ir „Britaniką“...

„Olimpikas“ pasižymėjo prabanga ir, kaip teigė kūrėjai, visišku saugumu. Tačiau 1911 m. rugsėjo 11 d. gremėzdiškasis „Olimpikas“ susidūrė su kreiseriu „Houkas“. Laimei,

šioje katastrofoje nebuvo nukentėjusių žmonių, nors laivas patyrė didelių nuostolių. Kai „Olimpikas" buvo suremontuotas, Violeta tęsė darbą jame. Tačiau netrukus kompaniją pastatė dar naujesnį ir modernesnį laivą, kuris buvo pavadintas „Titaniku". Violetai buvo pasiūlyta pereiti dirbti į šį laivą, tačiau ji ilgai atsisakinėjo, nes jai, nežiūrint į buvusią katastrofą, patiko dirbti „Olimpike".

Vis tik kompanijai pavyko ją įkalbėti, 1912 m. balandžio 10 d. ji išplaukė „Titaniku" į šio pirmąjį ir paskutinį reisą. Violetos biografai pažymi tą faktą, kad ji su savimi turėjo popieriaus lapą, kuriame buvo užrašyta senovinė malda, turėjusi apsaugoti nuo ugnies ir vandens. Pamaldžioji Violeta dažnai kartojo šią maldą - dar iki „Titaniko“ susidūrimo su ledkalniu.

Katastrofos metu ji, kaip stiuardesė, turėjo padėti keleiviams ir juos palydėti į gelbėjimo valtis.
Ji pati atsidūrė gelbėjimo valtyje Nr. 16. Violeta su savimi pasiėmė pasimetusį kūdikį, kurį vėliau, jau atsidūrus „Karpatijoje", surado mama - tai buvo tikras stebuklas.

Po „Titaniko" katastrofos Violeta kuriam laikui paliko tarnybą. Prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Violeta tapo Britanijos Raudonojo kryžiaus organizacijos medicinos sesele. Tačiau, kaip sakoma, nuo likimo nepabėgsi. 1916-ais metais ji su sužeistais kariais atsidūrė „Britanikoje“ - trečiajame „Olimpiko" klasės laive. Lapkričio 1 dieną laivas užplaukė ant vokiečių minos.

Gelbėjimas vyko be panikos, Violeta netgi suspėjo pasiimti dantų šepetuką, nes būtent šio daikto, kaip ji pati sakė, jai labiausiai trūko „Karpatijoje" po „Titaniko" žūties.

Didžioji dalis „Britanikos" keleivių ir ekipažo narių išsigelbėjo, tik dvi valtis užkliudė sraigtas, todėl žuvo 21 žmogus. Vienoje iš šių valčių buvo ir Violeta Džesop. ji suspėjo iššokti iš valties, tačiau ją pagriebė vandens sūkurys ir trenkė galva į kilį.

Merginą išgelbėjo tankūs kaštoniniai plaukai, šiek tiek sušvelnindami smūgį. Po šios avarijos ją ilgą laiką kankino labai stiprūs galvos skausmai. Kai ji kreipėsi į gydytoją, šis aptiko didžiulį kaukolės įskilimą, kuris jau buvo spėjęs užaugti.

Po karo Violeta ir toliau dirbo „White Star Line" kompanijoje, vėliau perėjo dirbti į „Red Star Line", o dar vėliau - į „Royal Mail Line". Dirbdama „Red Star Line" kompanijoje ji du kartus laineriu „Belgenlandu" apiplaukė aplink pasaulį. 4-o dešimtmečio pabaigoje Violeta ištekėjo, tačiau santuoka netrukus iširo. 1950-ais metais ji persikėlė į Greit Ešfildą Safoklo grafystėje. Praėjus metams po išėjimo į pensiją, vieną naktį Violetą pažadino telefono skambutis. Kitame laido gale buvo moteris, kuri, pati neprisistatydama, paklausė Violetos, ar būtent ji buvo ta moteris, kuri išgelbėjo kūdikį, kai skendo

„Titanikas". Violeta patvirtino: „Taip". Tuomet nepažįstamoji pasakė: „Tai aš buvau tas kūdikis", nusijuokė ir padėjo telefono ragelį. Jos draugas ir biografas Džonas Mekstounas Gremas pasakė, kad tai vietiniai paaugi;r. i nusprendė taip pajuokauti, tačiau Violeta pasakė: „Ne, Džonai, aš šios istorijos niekam nebuvau anksčiai: pasakojusi. Tu pirmasis ją išgirdai". Iki šiol nėra nustatyta kūdikio, kurį ji paėmė į gelbėjimo laivą, asmenybė.

Violeta Džesop mirė 1971-ais metais dėl širdies nepakankamumo. Jos gyvenimas ir nepaprastas likimas įkvepia rašytojus ir režisierius. Ji tapo stiuardesės Liusi prototipu garsiojo režisieriaus Džeimso Kamerono filme „Titanikas", taip pat Kriso Berdžeso pjesės „Tiesiai palei kursą - ledkalnis" heroje.