NSO teorija: «Annunaki» pirmieji ateiviai, kurie pakeitė žmogaus genus

 

NSO nagrinėjantis mokslas – ufologija. Tyrėjai grupuoja NSO į kategorijas. Dr. J. Alenas Hynekas nustatė sistemą, kuri naudojama neatpažintiems objektams sugrupuoti. Jis išskyrė 6 kategorijas, į kurias skirstomi objektai, nutolę nuo akies iki 150 m. Tada matyti objektai skirstomi į poklases pagal buvusias matymo sąlygas. Trys aiškiausios kategorijos yra nakties šviesos, dienos diskai ir objektai, kuriuos tuo pat metu užfiksuoja ir akis, ir radaras.

NSO pastebimi nuo seniausių laikų. Senovės indų šventose knygose aprašytas sudėtingų skraidančių mašinų naudojimas. Šumerų kultūroje žodis „annunaki“ reiškė „tie, kurie atvyko iš dangaus į žemę.“ „Annunaki“ aptinkami ir senuosiuose šumerų mituose. Kai kurie mokslininkai mano, kad „annunaki“ buvo ateiviai iš žvaigždžių.
 

Šumerologas Zecharia Sitchinas teigia, kad „annunaki“ buvo ateiviai iš kosmoso, kurie atvyko į žemę ir „prikišo nagus“ prie primityvios žmonijos genų. Tai, anot Z. Sitchino, įrodo faktas, kad žmogaus genomoje yra randami 223 ne žmogaus genai. Mokslininkai tiki, kad šie genai žmogaus genomoje atsirado dėl bakterijų įtakos, tačiau Z. Sitchino įsitikinimu, „šie 223 genai žmogaus genomoje atsirado ne dėl bakterijų, o dėl ateivių įsikišimo į žmogaus vystymąsi“.

Senovės majų kultūroje buvo manoma, kad jų dievai kilo iš žvaigždžių sistemos „Pleiades“. Pietų Amerikos indėnų gyvenvietėje Inkoje, šventyklų griuvėsiai buvo rasti 3900 m aukštyje, o vienas jų akmenų svėrė 20 tūkst. tonų. Senovės majų legenda byloja, kad kosminiai laivai nusileido iš žvaigždžių. Kai kurie tiki, kad akmenį ten padėti galėjo tik ateiviai.

Egipte, faraono Tutmozio III valdymo metu apie 1450 m. p.m.e., buvo pastebėta daug „ugnies ratų“, kurie buvo ryškesni už saulę ir maždaug 5 metrų skersmens. Egiptiečiai rašė, kad šie NSO „rodėsi daugelį dienų, o galiausiai išnyko pakilę aukštai į dangų“.

NSO aprašė ir Julias Obsenquensas, romėnų rašytojas, gyvenęs 99 m.p.m.e.: „Tarkvinijoje artėjant saulėlydžiui, apvalus daiktas, kaip gaublys ar apvalus skydas, praskrido danguje iš vakarų į rytus“.

1235 m. rugsėjo 24 d. generolas Yoritsunis ir jo armija pastebėjo šviesos rutulius, chaotiškai skraidančius danguje netoli Kyoto, Japonijoje. Baimindamasis dėl savo karių, Yoritsunis paklausė savo patarėjų, kas ten vyksta. Patarėjai paaiškino jam, kad nėra dėl ko jaudintis – tai tiesiog vėjas verčia žvaigždes siūbuoti.

Dar vienas užfiksuotas NSO buvo 1561 m. balandžio 14 d. virš Nurembergo Vokietijoje. Buvo pranešta, kad danguje matoma gausybė kovojančių objektų. Maži rutuliai pasirodydavo iš didelių cilindrų, jie skraidė danguje, besikeisdami vietomis.

1868 m. liepos mėn. Čilėje pastebėti NSO tapo pirmaisiais oficialiais ufologijos tyrėjų pripažintais NSO.

Teorijos apie ateivius Yra daugybė teorijų apie ateivius. Dvi pagrindinės teorijos vadinasi ateivių hipotezė (AH) ir tarpdimensinė NSO hipotezė (TH).

AH teigia, kad NSO pasirodymo paaiškinimas yra iš tiesų egzistuojančių būtybių iš kitų planetų pasirodymai. 1969 m. fizikas Edwardas Condonas apibrėžė AH kaip „idėją, kad kai kurie NSO gali būti erdvėlaiviai, atsiųsti į žemę iš kitos civilizacijos arba planetos.“

TH laikosi nuomonės, kad šie reiškiniai yra apsilankymai iš kitų visatų ar dimensijų, savarankiškai egzistuojančių lygiagrečiai su mūsų visata. Joje teigiama, kad šie reiškiniai galėjo egzistuoti dar prieš mūsų istoriją, o praeityje juos apibūdindavo kaip mitus ar antgamtines jėgas. TH išvedė jau minėtas astrofizikas Jacques Vallee.

Carlas Jungas, įžymusis psichologas, taip pat sukūrė teoriją, kad NSO gali turėti dvasinį arba psichologinį pagrindą. Savo knygoje „Skraidančios lėkštės: šiuolaikinis mitas apie danguje matomus daiktus“ jis susiejo dažniausiai matoma apvalią NSO formą su mandala, religiniuose simboliuose randamu archetipu – amžinybės simboliu.

Taigi skraidančios lėkštės gali būti vidinio troškimo pamatyti jas atspindys. Tačiau jis nepavadino to haliucinacija ar apgaule.

Kai kurie mokslininkai, o ypač valstybės tarnautojai į pranešimus apie NSO reaguoja labai kritiškai. Dažnai liudijimai apie matytus NSO traktuojami kaip išsigalvojimai. Tai gali būti įvairių psichinių traumų pasekmė arba perdėta fantazija.

Nors ufologija kaip mokslas jau pripažintas daugiau nei 100 metų. Kai kurie žmonės vis dar skeptiškai vertina NSO pasirodymus ir lygina jų tyrimus su šarlatanizmu, dvasių pasirodymais ir burtais.

1947 m. birželio 14 d. ūkininkas Williamas Bazelis 70 mylių nuo Rosvelo, JAV, pastebėjo keistas nuolaužas. Po trijų savaičių, liepos 4 dieną, jis atvyko su žmona ir dukra surinkti šių nuolaužų. Dar po kelių dienų, prisiklausęs gandų apie „skraidančius diskus“, Bazelis papasakojo apie tai miestelio šerifui George Wilcoxui.

Wilcoxas susisiekė su Rosvelo armija. Pranešime spaudai 1947 m. liepos 8 d. Rosvelo armijos oro bazė nurodo, jog rasta sudužusio „skraidančio disko“ nuolaužų. Vėliau tą pačią dieną buvo pranešta, kad rastas objektas iš tikrųjų buvo oro balionas. Ši versija sutapo su vyriausybės pranešimu, ir šis įvykis buvo užmirštas 30 metų.

1978 m. ufologas Stantonas T. Friedmanas paėmė interviu iš majoro Jesse Marcel, kuris dalyvavo 1947 m. Rosvelo įvykiuose. Jis buvo atsakingas už pirmojo pranešimo spaudai parengimą ir buvo įsitikinęs, kad kariškiai rado ne oro balioną, o ateivių erdvėlaivį.

Buvęs laidojimo rūmų savininkas Glennas Davis pasakojo, kad Rosvele buvo atliekami ateivių skrodimai. Apie šį įvykį imta rašyti knygas, iš kurių pirmoji vadinosi „Rosvelo įvykiai“ („The Roswell Incident“). Jos autoriai teigė apklausę virš 90 to įvykio liudininkų. Knygoje paneigiama oro baliono versija.

Pasirodžius šioms knygoms ir pranešimams, vyriausioji apskaitos valdyba pradėjo tyrimą, kuriam vadovauti paskyrė oro pajėgų sekretorių. Buvo gauti du pranešimai: 1995 m. buvo pranešta, kad 1947 m. rastos nuolaužos buvo slaptos vyriausybės programos „Projektas Mogul“, o 1997 m. paskelbta, kad „ateivių kūnai“ iš tiesų tebuvo atsiminimai apie karines nelaimes Kai kurie ufologai parėmė pranešimus, o kiti vis dar tiki mitu.

2002 m. buvo atlikti kasinėjimai Bazelio ūkyje, siekiant rasti kariškių nepastebėtų nuolaužų. Nieko nebuvo rasta, tačiau archeologų komanda iš Naujojo Meksiko universiteto ištyrė dirvą ir aptiko pakitimų joje, apie kuriuos jau buvo pasakoję liudininkai.

2005 m. prezidentas Billas Clintonas pranešė, kad incidentas buvo ištirtas, ir jis abejoja, kad į žemę galėjo įsirėžti skraidanti lėkštė. Neseniai anoniminis informatorius, teigiantis esąs iš gynybos ministerijos žvalgybos agentūros, atskleidė informaciją apie projektą „Serpo“. Tai tariamai paaiškina, kad du NSO atsitrenkė į žemę netoli Rosvelo ir kad vienas ateivis išgyveno katastrofą, o mirė tik po penkerių metų.

Rosvello įvykiai ir dabar yra gana populiari diskusijų tema. Jie vaizduojami tokiuose serialuose kaip „X failai“ ir „Roswell“, filmuose „Nepriklausomybės diena“ ir „Ženklai“. Kompiuterinių žaidimų „Area 51“ ir „Deus Ex“ mūšiuose taip pat pateikiami Rosvelo įvykiai.