Pakeiskite rūgščią terpę į šarminę. Turėsite daugiau energijos!

Turėsite daugiau energijos! Pakeiskite rūgščią terpę į šarminę, ir būsite ne pavargę, o žvalūs.

Pradžioje - trumpa apžvalga apie ląstelių veiklą, t. y. paaiškinimas, kodėl parūgštėjame.

Visiems žinoma, kad organizmą sudaro ląstelės. Jos maitinasi iš mažiausios kraujagyslės - kapiliaro. Tarp kapiliaro ir ląstelių yra tarpląstelinė terpė (tarpląstelinis skystis). Savo ruožtu šiame skystyje esama smulkaus jungiamojo audinio, tarsi šepetėlių, kurių užduotis: tai, ko nereikia, nugabenti iki kraujagyslės, o tai, ko reikia, atnešti iš kraujagyslės iki ląstelės. Deja, ši tarpląstelinė terpė mūsų laikais neretai užsiteršia. Taip vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: vidinių veiksnių, susijusių su pačios ląstelės veikla (ji pati dirbdama suformuoja ir ką nors nereikalingo), ir išorinių veiksnių.

Ląsteles apkrauna stresas

Normaliai funkcionuodamas organizmas turėtų pajėgti pašalinti tai, ko jam nereikia ir ką pasigamina pati ląstelė. Pagrindiniai šalinimo keliai yra oda (išprakaituojame, gali pasireikšti bėrimai), gleivinės (iščiaudime ir iškosime), inkstai (šlapimas), žarnynas, o moterims - menstruacijos, kurių metu organizmas taip pat stipriai valosi. Deja, dabartiniais laikais organizmas patiria dar papildomą krūvį -su sparčiu gyvenimo tempu susijusį stresą ir pakeistą, užterštą ekologiją.

Galbūt esama ir išimčių, bet, ko gero, beveik kiekvienas dirba truputį daugiau, nei norėtų ir galėtų, tad dažnai nenueina miegoti laiku - jei žmogus negali išsimiegoti, organizmui tai yra stresas.

Jei nepavalgoma laiku, nesuvalgoma to, ko reikia, ginčijamasi, nuolat gyvenama įtampoje - visa tai verčia ląsteles dirbti daug intensyviau ir suformuoti daugiau nereikalingų medžiagų, kurios vadinamos homotoksinais - žmogaus toksinais. Homotoksikologijos teoriją praeito amžiaus šeštąjį dešimtmetį sukūrė vokiečių mokslininkas Hansas Heinrichas Reckewegas.

Tuo pat metu organizmą veikia išoriniai veiksniai - pradedant aplinkos tarša, buitine chemija, higienos priemonėmis, pavyzdžiui, šampūnu, kurio sudėtyje esama laurilsulfato (jei jis išplaunamas per 14 sekundžių, laurilsulfatas nespėja absorbuotis), baigiant intensyvaus žemės ūkio metodais gamintu maistu ir E medžiagomis. Ne kiekviena E medžiaga -toksiška, tačiau labai daug yra tokių, kurios kenkia žmogui. Visos minėtos cheminės medžiagos, kurios naudojamos auginant ir gaminant maistą, patekusios į žarnyną, kenkia jam, žaloja žarnų mikroflorą. Žarnyne gyvena (turėtų gyventi!) apie 2 kg gerųjų bakterijų, kurių užduotis yra apsaugoti žarnų sieneles, padėti suvirškinti maistą, sintetinti kai kuriuos vitaminus, atskiras aminorūgštis ir, pasirodo, net laimės hormonus. Jei mums nestinga gerųjų bakterijų, esame laimingesni. Jei jų trūksta, toksinai ir kenksmingi mikroorganizmai gali prasibrauti per žarnų sieneles ir patekti į tarpląstelinę terpę.

Svarbu laikytis režimo

Tai, ko organizmas nespėja neutralizuoti dienos metu, bando detoksikuoti naktį. Intensyviausias detoksikavimas vyksta nuo 23 iki 03 valandos - tai tulžies pūslės ir kepenų laikas. Kitas svarbus laikas - nuo 22 iki 01 valandos - tada išsiskiria augimo hormonas. Tačiau detoksikavimas vyksta tik tada, jei miegame. Todėl nereikėtų eiti miegoti vidurnaktį ar dar vėliau. Pavyzdžiui, aukšto lygio sportininkai žino, jog reikia eiti miegoti dešimtą vakaro, kad pajėgtų deramai treniruotis.

Būtų galima truputį pasiginčyti dėl to, koks pas mus yra tinkamas laikas, turint omenyje perėjimą į vasaros laiką. Tinkamas galėtų būti laikas prieš perėjimą į vasaros laiką.

Dar viena svarbi sąlyga - vakarienę reikėtų pavalgyti ne vėliau kaip aštuntą valandą vakaro, kad kepenys galėtų valyti tarpląstelinę terpę ir joms nereikėtų dalyvauti virškinant. Deja - ir vėl - mūsų laikais, jei turime eiti į mokyklą ar darbą, o po to dar treniruojamės, valgome vėlai, o tai dar viena priežastis, kodėl labiau užsiteršiame.

Ir teršalai kaupiasi...

Net jei gyvename itin atsargiai, bet nebandome padėti organizmui išvalyti tarpląstelinę terpę, joje susikaupia daugiau toksinų, nei išsiskiria. Kai minėtoje terpėje ko nors prisikaupę, medžiagos, kurias reikia nugabenti iš kraujagyslės iki ląstelės, įskaitant deguonį, negali laisvai patekti iki ląstelės. Jei ląstelei trūksta deguonies, ji pradeda gaminti energiją rūgščiu (anaerobiniu, nedalyvaujant deguoniui) būdu, o kaip metabolizmo galutinis produktas formuojasi pieno rūgštis.

Pieno rūgštis yra tai, kas sportininkams neleidžia dideliu greičiu iki galo nubėgti 400 metrų. Susikaupusi pieno rūgštis blokuoja fermentus, visas chemines reakcijas, todėl žmogus turi atsikvėpti, atgauti deguonį, kad galėtų judėti toliau. Jei tarpląstelinėje terpėje susikaups labai daug rūgščių komponentų, organizmui toliau judėti bus sunku, todėl jis priverstas eikvoti savo energiją rūgštingumui neutralizuoti. Tam tikslui energija imama iš mūsų pačių vienintelės gyvybinės energijos, kuri skirta tam, kad judėtume, mąstytume, saugotumės nuo įvairių ligų ir susitvarkytume organizme atsirandančias problemas.

Pirmas požymis, kad tarpląstelinėje terpėje daug rūgščių komponentų, atitinkamai - daug toksinų, -yra nepagrįstas nuovargis. Nieko nedaręs žmogus iš ryto nubunda pavargęs.

Iš organų mums labiausiai padeda inkstai ir skrandis, tačiau, jei rūgštį reikia šalinti ilgą laiką, skrandžio gleivinė pakinta ir ten apsigyvena helikobakterija. 85 proc. suaugusiųjų mūsų laikais turi helikobakterijų.

Be to, rūgštims neutralizuoti nuolat būtinos ir mineralinės medžiagos: kalcis, magnis, natris, kalis. Iš tikrųjų mums reikia kone visos Mendelejevo lentelės, bet rūgščiai neutralizuoti labiausiai reikia kalcio ir magnio.

Jei tarpląstelinėje terpėje susikaupia itin daug toksinų, joje gali formuotis gerybiniai navikai, savo ruožtu, kai toksinams nebepakanka vietos tarpląstelinėje terpėje, jie gali patekti į ląsteles ir pradėti blokuoti normalų ląstelių funkcionavimą, tad šios gali imti netvarkingai skilti ir daugintis, formuodamos piktybinius navikus. Ir taip žingsnis po žingsnio - kai organizmas užsiteršia, išsivysto įvairios ligos.

Sportuodami, gerdami pakankamai vandens ir valgydami daugiau šarmus formuojančių produktų, esminius pokyčius pajusite po 100 dienų, kai atsikurs visi smulkūs jungiamieji audiniai, o tarpląstelinė terpė bus šiek tiek išsivaliusi. Beje, nedidelį pagerėjimą galima pajusti ir po 3 savaičių. Labai dažnai, vakare nesuvalgęs ko nors nereikalingo, žmogus jau kitą dieną jaučiasi geriau.

Būtų labai gerai žinoti ir savo individualų maisto produktų netoleravimą. Tai produktai, kurie dėl pažeistos mikrofloros ir fermentų trūkumo patenka į organizmą iki galo nesuskaldyti ir nusėda tarpląstelinėje terpėje kaip toksinai. Testai rodo, kad dažniausiai žmonės netoleruoja bananų, be to, daugeliui netinka kiaušinių baltymai ir pieno produktai.

Reguliariai padėdami organizmui išsivalyti, pasveikstame ir išsaugome sveikatą. Bet, svarbiausia, gauname energijos.

Organizmui galima padėti išsivalyti

Yra 3 dalykai, kuriuos žmogus gali daryti, siekdamas išvalyti organizmą ir padidinti energiją. Joks gydytojas negali padaryti to vietoj jo!

1. Labai lengvas fizinis aktyvumas (sportavimas) aerobinio slenksčio lygyje, kai pakanka deguonies ir nesikaupia pieno rūgštis, nurūgštins organizmą.

Pasirodo, per pirmas 20-30 min. raumenys nenaudoja nei gliukozės, nei glikogeno, bet pieno rūgštį, trukdančią gaminti energiją (štai kaip protingai sudarytas žmogaus organizmas!). Šiuo fenomenu, kai, atliekant labai lengvus fizinius veiksmus, išnyksta pieno rūgštis, organizmui sureguliuoti naudojasi sportininkai (mankštindamiesi rytais), bet tuo gali pasinaudoti kiekvienas asmuo, net patyręs insultą ar miokardo infarktą (kai tik gali pradėti judėti).

Tokį 20-30 min. trunkantį krūvį reikėtų kartoti bent 3 kartus per savaitę.

Kaip apskaičiuoti reikiamą pulsą? Esama klasikinės formulės, kuri nėra visiškai tiksli, bet maždaug parodo, koks turi būti pulsas. Iš skaičiaus 220 reikia atimti amžių (metais) ir padauginti iš 0,6. Gautas rezultatas - tai 60 proc. nuo maksimalaus pulso, kurio atitinkamo amžiaus asmuo galėtų pasiekti. Fiziškai aktyvus žmogus daugina minėtą skaičių iš 0,7, ir gauna 70 proc. nuo maksimalaus pulso. Keturiasdešimtmečiui, sėdinčiam prie kompiuterio ir nejudančiam, optimalu būtų 113 dūžių per minutę. Jei neturite pulsometro, pulsą reikia matuoti tik pirmas 10 sekundžių; tada tai bus maždaug 19 kartų per 10 sekundžių. Tam tinka visos sporto šakos, kurių metu, didėjant tempui, padidėja ir pulsas: šiaurietiškas ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ir kt.

Kadangi šie rodikliai nenustatyti laboratorijoje, bet apskaičiuoti pagal formulę, reikia stengtis laikytis dar dviejų požymių, rodančių, kad krūvis tinkamas: žmogus sportuodamas gali laisvai kalbėtis, net dainuoti, nedūsta, o po krūvio jaučiasi geriau, nei prieš jį - būna žvalesnis.

2. Gerti pakankamai daug vandens. Pakankamai daug -tai kiekis, kuris gaunamas, 30 ml padauginus iš kūno svorio kilogramais. Pavyzdžiui, 60 kg sveriantis asmuo per dieną turėtų išgerti 1,8 litro vandens. Kai būna prakaituojama - treniruojantis ar vasarą dėl karščio - reikia pridėti dar ir išprakaituotą skysčio kiekį. Didžioji dalis vartojamų skysčių turi būti vanduo, mažesnė dalis gali būti arbata (kokių nors vaistažolių ar žalioji). Arbatas galima pakeisti vandeniu, bet pakeisti vandenį arbatomis nereikėtų.

Be to, būtų labai gerai iš ryto, nieko nevalgius, išgerti bent 300 ml vandens. Kai nubundame, sutraukiamasis raumuo tarp skrandžio ir žarnų dar nėra užsidaręs, todėl, kai į skrandį Įpilama pakankamai vandens (300 ml, koks yra skrandžio tūris, ar iki 500 ml, jei žmogus didelio ūgio), šis iškart patenka iki žarnyno. Prieš tai nereikėtų nieko valgyti, o vandenį derėtų kuo nors pagardinti. Jei vanduo papildomas medumi ar citrina, skrandis gauna impulsą, kad burnoje esama maisto, ir uždaro minėtą raumeninį rauką.

3. Rinktis, ką valgome. Visi maisto produktai skirstomi į rūgštingumą skatinančius ir šarmingumą skatinančius. Maistu galime padėti neutralizuoti rūgštingumą arba jį didinti. Skirstymas neatitinka skonio. Citrina, pavyzdžiui, organizmą papildo šarmu. Batonas (balta duona) ir cukrus skatina rūgštingumą. Batono galėtume išvis nevalgyti, nes mūsų laikais šis produktas nekokybiškas. Mėsa ir žuvis skatina rūgštingumą, bet tai nereiškia, kad jos blogos. Rūgščius produktus reikia neutralizuoti tokiais, kurie skatina šarmingumą, o tai daugiausia daržovės.

Jei kasdien neatliekate didelio fizinio krūvio, patartina vartoti 20 proc. rūgštingumą skatinančių, o 80 proc. šarmingumą skatinančių produktų. Pavyzdžiui, 100 g mėsos ir 400 g daržovių.

Be to, rekomenduoju laikytis vandens dienų ir iškrovos dienų. Vandens dienos sutampa su Mėnulio fazių kaitomis; tomis dienomis nereikia nieko valgyti, tik gerti vandens. Nepatariu taip elgtis vaikams, jaunimui. To negali daryti ir asmenys, sergą cukriniu diabetu.

Iškrovos dienos yra apskaičiuotos astrologų - tai dienos, kuriomis nepatartina valgyti produktų, kurie skatina rūgštingumą, - mėsos, žuvies, kiaušinių, saldumynų, - o vartoti tik šarmingumą skatinančių produktų.

Yra daug organizmo valymo metodų, pradedant iškrovos dienomis, žaliaisiais kokteiliais, baigiant badavimu. Suprantama, kad šias priemones reikia rinktis individualiai.

Autorius: Maruta Noveičuka, sporto gydytoja, homeopate, Folio diagnostikos (elektropunktūros diagnostikos metodo) specialistė.