Pasąmonės Galios ir Psichologija:

Šiandien populiarus žodis "gaslighting" paprastai vartojamas apibūdinti emociškai priklausomiems suaugusiųjų santykiams. Kadangi visi žinome, kad viskas "ateina iš vaikystės", nusprendžiau aprašyti šį reiškinį tėvų ir vaikų santykiuose.

Psichologai yra pasirengę duoti vyrams ir moterims keletą rekomendacijų, kurios padės teisingai rūpintis vieni kitais ir gyventi laimingai.

Norite tapti sėkmingu, nepaprastu, matomu žmogumi, bet neturite jėgų net pakilti nuo sofos? Svajojate apie rytinį bėgimą ir vis tiek nusistatote žadintuvą "viena valanda į priekį"? Ar kada nors susimąstėte, kodėl nesijaučiate pakankamai stiprus, kad galėtumėte atlikti tokį paprastą veiksmą?

Silpnųjų žeminimas ir engimas vadinamas smurtu. Tai gėda. Taip elgiasi tik bailiai, kurie bijo susidurti su stipriaisiais. Stiprus vyras gerbia ir rūpinasi savo moterimi ir vaikais. Bet kad rūpintumėtės, turite sugebėti keistis...

Kai užslėptas pripažinimo troškimas, visų pirma slepiamas nuo savęs, yra svarbesnis už naudingumo idėją - tai neuždirba pinigų.

Sąmoningai nesisveikindamas žmogus nori mus įskaudinti, išprovokuoti, pažeminti kieno nors akivaizdoje. Tarkime, kad primintų mums apie mūsų klaidas. Arba norėdami pabrėžti savo pranašumą...

Johnas Gottmanas santuokos ir šeimos problemas tyrinėjo 40 metų. Pakanka penkių minučių pokalbio, kad galėtume 91 procento tikslumu nuspėti, ar sutuoktinių laukia skyrybos. Kaip jis tai apibrėžia?

Man 45 metai, bet niekada nemiegojau su moterimi. Dėl to susitikęs su priešingos lyties atstovais jaučiuosi nesaugiai. Moterys tai pajunta ir išeina.

Bendravimas būtinas visiems. Kiekviena mergina palaiko ryšius su tais, kuriuos pažįsta ir džiaugiasi galėdama tai daryti. Jos partneris gali apie žinoti, su kuo ji bendrauja, ir tam neprieštarauti. Tačiau jis tikrai ne visais atvejais bus dėl to ramus.

Aš patogiai sėdėjau ant sofos ir užsimerkęs meditavau net neįtardamas, kas tuoj nutiks. Buvo praėję mažiau nei penkiolika minučių ir protas pagaliau ėmė rimti po įtemptos dienos. Tai buvo nuostabus jausmas. Jaučiau, kad mano sunkus ir pavargęs kūnas praranda gravitacijos lauką ir tarsi pienės pūkas skrenda virš pievos, nešamas lengvo vasaros vėjo. Tačiau tai buvo tik pradžia.

Man 33 metai, esu ištekėjusi beveik aštuonerius metus, prieš tai šešerius metus susitikinėjau. Prieš santuoką nuolat barėmės, daug skyrėmės. Labai jį mylėjau, aplinkiniai sakė, kad buvau užburta: na, kaip galima mylėti tokį žmogų ir, svarbiausia, už ką? Kiekvieną kartą jis grįždavo ir sakydavo: "Myliu tave, negaliu be tavęs gyventi, atleisk man, kvaily". Ir kiekvieną kartą jam atleisdavau.