Pasąmonės Galios | Psichologija:

Visi žmonės skirtingi. Nors tai atrodo ganėtinai akivaizdu, dažnai žmogaus elgesys sako ką kitą. Mes visi į pasaulį žiūrime per savo prizmę vertindami jį savo asmenine patirtimi, nuomonėmis ir požiūriu.

Pasimatymai yra tam, kad smagiai praleisti laiką ir žmonės turėtų jais naudoti, kad geriau vienas kitą pažintų. Net berniukai turi ką pasakyti, jei pakankamai ilgai klausaisi.

Kartais mes nežinome, ar gyvename su tinkamu žmogumi, ar ne. Mes nežinome, ką mums daryti, kai kyla konfliktai ir problemos, kurias atrodo labai sunku įveikti. Kartais iš bejėgiškumo tiesiog nuleidžiame rankas.

Jaunystėje dauguma merginų mano, kad meilė – natūralus dalykas, kuri pasitaiko kiekvieno gyvenime. O jeigu kas nors dar neišgyveno meilės, tai išgyvens ją ateityje. Tik reikia sutikti tinkamą žmogų, tada bus ir meilė.

Vyras ir moteris, gyvenantys santuokoje, vienas nuo kito labai smarkiai priklauso. Jie sudaro bendrą energinę sistemą. Pokyčiai vienoje sistemos dalyje neišvengiamai sukelia pokyčius kitoje.

Pasitaiko, kad vis prisimename kai kuriuos žmones, kurių tuo metu nėra šalia. Pavyzdžiui, senus draugus ar mirusius giminaičius. Piktąją pradinių klasių mokytoją ar atsitiktinį pažįstamą. Ir gerai, jei prisimename su maloniu jausmu.

Tikriausia nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su tokia situacija, kai stengėsi kažką svarbaus kitam pasakyti, bet tas neleido jam net užbaigti sakinio.

Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina momentas, kai atrodo, kad pasiekta kažkokia kraštutinė riba. Smulkūs nemalonumai užgriūna iš visų pusių, įtampa didėja, atmosfera aplinkui pasidaro slogi, atsiranda nepaaiškinamas nuovargis ir nepasitenkinimas viskuo.

Ne vienoje poroje bandymas vienas kitą kontroliuoti tampa nesibaigiančių kivirčų priežastimi. Daugelis mūsų tikime, kad gyvenimas būtų daug malonesnis, jeigu viskas vyktų taip, kaip mes norime. Atrodytų ir santykiai būtų puikūs, jei partneris elgtųsi pagal mūsų fantazijas.

Pastebite, kad partneris atitolo, pasidarė šaltas ir uždaras? Neskubėkite pasiduoti panikai, nes dar yra šansų atstatyti buvusius šiltus santykius.

Kodėl mūsų artimieji senatvėje tampa tokie nepakenčiami? Juk būtent jie gali mus labiausiai įskaudinti, nes pažįsta visas mūsų jautrias vietas, ir kažkodėl smūgiuoja būtent į jas. Kartais pataiko labai tiksliai ir dar su malonumu stebi, kaip mus žaloja.