„Povandeninis Stounhendžas“ ir kitos jūrų mįslės

Ekspedicija, šią vasarą dirbusi Viduržemio jūroje, padarė netikėtą išvadą: mokslininkai pramiegojo epochą, kurioje gimė mūsų civilizacija! Visą istorinę chronologiją reikia perrašyti iš naujo! Dėl to mokslininkų ringe verda atkaklūs ginčai.

"Archeologai visiškai teisingai spėjo, kad Viduržemio jūros pakrantės - civilizacijos lopšys, - sako Italijos nacionalinio okeanografijos instituto Trieste profesorius Emanuelis Lodolas (Emanuele Lodolo). - Nepaisant didžiulio darbų masto, jie neturėjo nė menkiausio šanso rasti seniausių gyvenviečių pėdsakų, mat prieš 12-15 tūkst. metų pakrantės linija vingiavo visiškai kitaip. Pirmųjų civilizacijų pėdsakų reikia ieškoti ne krante, o jūros dugne."

Europos plotas buvo didesnis

Okeanologai vadovavosi visiškai akivaizdžiu ir paprastu faktu - prieš 20 tūkst. metų pasaulio vandenyno lygis buvo 120-130 m žemesnis negu dabar, nes didžiulė vandens masė buvo "užrakinta" 3-4 km storio ledynuose. Dėl to Europos plotas buvo 40 proc. didesnis negu dabar. Daugelio šelfinių jūrų tuomet nebuvo: Baltija buvo ežeras, iš Eurazijos į Aliaską buvo galima pereiti Beringo sąsiauriu nesušlapus kojų. Viduržemio jūra telkšojo už dešimčių kilometrų nuo dabartinės kranto linijos, o sąsiaurio tarp Sicilijos ir Tuniso plotis buvo ne 160, kaip dabar, o vos 50 km. Mokslininkai ir nusprendė prašukuoti šį jūros rajoną hidrolokatoriumi. Prie Pantelerijos salos netoli Sicilijos jie rado 12 m aukščio koloną, suskilusią perpus. Jos svoris - 15 tonų (palyginkite: pagrindinė Stounhendžo alėja pastatyta iš akmenų, sveriančių 25 tonas, vidutinis Cheopso piramidės akmeninių blokų svoris - 2,5 tonos). Ji gulėjo 40 m gilumoje, kur buvo patogu dirbti ir narams, ir nedideliam povandeniniam laivui. Ištyrinėję gigantišką, akivaizdžiai žmogaus rankų darbo monolitą, specialistai suprato radę liekanas didžiulių uosto įrenginių, kuriuos gerokai prieš Stounhendžą pastatė nežinomos civilizacijos atstovai. Nustatyta, kad kolona yra iškalta prieš daugiau kaip 10 000 metų, joje išgręžtos trys skylės, viena iš jų - kiaurinė. Buvo rasta ir vieta, kur buvo nukaltas šis milžiniškas stulpas. Be to, narai aptiko molo, saugojusio prieplauką, liekanas. Tai tiesia linija išdėliotų pusmetrinių akmenų eilė. Sprendžiant pagal kriauklelių, aplipusių šiuos akmenis, amžių, pylimas atsirado prieš 9800 metų.

Povandeniniai miestai

Narai radinį pakrikštijo "povandeniniu Stounhendžu". Išties, milžiniškas monolitas panašus į megalitinį kompleksą Anglijoje - pasagos ir žiedo forma išdėstytas didžiules akmenines konstrukcijas. Ši akmeninė kolona, kaip teigia prof. E.Lodolas, - neatremiamas argumentas ginčijantis su tradicinio požiūrio istorikais. Ji įrodo, kad mūsų protėviai nebuvo atsilikę, primityvūs medžiotojai ir rinkėjai. Juk tokią koloną iškalti iš uolienos, organizuoti jos transportavimą, o paskui pastatyti galėjo tik aukšto lygio technologinių įgūdžių turintys žmonės. Nereikia stebėtis, jei paaiškės, kad mūsų tolimi protėviai išsivystymo lygiu gerokai lenkė savo palikuonis. Ir, aišku, jie buvo patyrę jūreiviai, prekiautojai ir žvejai. Jų kultūra klestėjo, jei jie galėjo sau leisti tokias grandiozines statybas savo uostui įrengti. Gali būti, kad kolona atliko uosto švyturio funkcijas. Tačiau idilė truko neilgai. Žmonės buvo priversti palikti uostą maždaug 9200 m.pr.m.e., kai tirpstant ledynams vandens lygis pakilo 40 m ir užtvindė salą.

Mokslininkams yra gerai žinomas dar vienas analogiškas povandeninis miestas Okinavos archipelago rajone. 1985 m. pavasarį netoli nedidelės Jonagunio salos vietos nardymo instruktorius atsitiktinai aptiko didžiulį akmeninį monumentą. Jį sudaro plačios lygios platformos - terasos, padengtos ornamentais iš stačiakampių ir rombų, besileidžiančios žemyn iki stačios sienos ir nutrūkstančios 27 m gylyje. Tai dar vienas argumentas už aukštai išsivysčiusios civilizacijos egzistavimo gilioje senovėje hipotezę, kuri turi ir nemažai priešininkų.

Vien per pastaruosius 100 metų, vystantis technologijoms, hidrolokacijai ir tomografijai, pavyko rasti daugybę tokių objektų kaip minėtieji. Keisti nesuprantamos struktūros povandeniniai įrenginiai 2003 m. buvo rasti Galilėjos jūroje. Izraelio mokslininkai labai nustebo 9 m gylyje aptikę kūgio formos akmeninę apvalią struktūrą iš bazaltinių uolienų. Jos skersmuo yra 2 k. didesnis už Stounhendžo. Bet nieko konkretaus kol kas nenustatyta. Mokslininkai turi surinkti ir atlikti sisteminę turimų duomenų analizę. O "povandeninis Stounhendžas" - svarbus šios sistemos komponentas.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“