Skydliaukės testas namų sąlygomis ir rekomendacijos

Daugiau prieš pusę amžiaus, gydytojas, kuris buvo vienu žingsniu priekyje nuo savo bendraminčių, gydytojas Broda Otto Barnes nustatė, kad kūno temperatūra parodo skydliaukės veiklą, ypač po prabudimo.

Jis išleido knygą apie skydliaukės funkcija ir net sukūrė testą, kurį galimą pasidaryti namų sąlygomis ir įvertinti skydliaukės būklę.

Viską, ką turite padaryti, tai pasimatuoti kūno temperatūrą prieš miegą. Numuškite temperatūrą iki 35 laipsnių ir eikite miegoti. Ryte, įdėkite termometrą po pažastimi ir palaikykite apie 10 minučių.

Rezultate "rytinė pirminė temperatūra" parodys skydliaukės būklę:

1. Skydliaukės veikla tinkama, jai temperatūra yra tarp 36.5 ir 36.8 laipsnių.

2. Skydliaukė dirba lėtai, jai temperatūra yra žemesnė kaip 36.5 laipsnių. Tokiu atveju galimi šie simptomai: nuovargis, plaukų slinkimas, atminties, depresija, energijos trūkumas, lėtiniai galvos skausmai, infekcijos ir t.t.

3. Skydliaukė dirba labai greitai, jei temperatūra yra aukštesnė nei 36.8 arba jai organizme yra infekcija.

Jūs turėtumėte pakartoti testą tris dienas iš eilės, kad gautumėte tikslesnius rezultatus. Jei testas rodo, kad skydliaukė dirba sumažintu rėžimu ar atvirkščiai pagreitintu, rekomenduojame pasitarti su savo gydytoju, kad patikrintu jūsų sveikatą ir nustatytu tikslią diagnozę ir galimus gydymo atvejus.
Be to, temperatūra gali skirtis priklausomai nuo infekcijos organizmo moterims menstruacijos metu, todėl būtų geriau daryti testą, kai esate visiškai sveikos ir jūsų ciklas yra baigtas.

Be to siekiant išvengti problemų su skydliauke, patariame vengti stresinių situacijų, rūpintis kepenų sveikata ir naudoti magnį, vitaminą B ir A, seleną ir kortizoliu.

Produktai, mažinantys kortizolio kiekį kraujyje.

Neginčytina tiesa – stresas sukelia sveikatos problemas. Įtemptose situacijose organizmas, kaip atsaką į patirtą stresą, išskiria hormoną kortizolį. Nedidelis kiekis šio hormono sveikatai nėra pavojingas. Tačiau jei stresas patiriamas nuolatos, tai gali būti miego, nuotaikos ir atminties sutrikimų, ir net nutukimo priežastimi.

Špinatuose esantis magnis padeda reguliuoti kortizolio gamybą. Kad naudingųjų medžiagų įsisavinimas būtų dar geresnis, lapines daržoves vartoti su vitamino C daug turinčiais citrusiniais vaisiais.

Baltosiose pupelėse ir miežiuose yra fosfatidilserino, fosfolipido, esančio ląstelių membranų sudėtyje, kuris gali sumažinti kortizolio lygį kraujyje. Pastarieji produktai ramina nervus, gerina miegą.

Mitybos specialistai rekomenduoja patyrus stresą ne valgyti kaloringus, angliavandenių produktus, o kvapius ir gaivius citrusinius vaisius. Kortizolio išsiskyrimą lėtina vaisiai, kuriuose gausu vitaminų C: citrinų, apelsinų, kivių, greipfrutų.

Omega 3 riebiosios rūgštys – labai naudingos. Jų gausu įvairių rūšių žuvyse: lašišoje, skumbrėje, menkėje, sardinėse, linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose.

Kai apninka liūdesys, verta užkąsti žalumynų. Ypač daug maistingųjų medžiagų yra jaunuose žalumynuose, daržovėse.

Bazilikai taip pat padeda kovoti su stresu. Prieskoniai laikomi adaptogenais, kurie sumažina streso hormonų kiekį.

Cinkas kovoja su bloga nuotaika, depresija, stiprina imuninę sistemą. Jo apstu liesoje mėsoje, austrėse, moliūgų sėklose.

Juodasis šokoladas – saldžios laimės šaltinis. Kartkartėmis visai naudinga apsilankyti saldumynų skyriuose. Juk šis produktas slopina uždegiminius procesus ir mažina kortizolio lygį. Vieno tyrimo duomenimis, žmonės, kasdien suvartodavę apie 40 g juodojo šokolado, kraujyje turėjo mažiau kortizolio.