Tai pamišimas medicinoje: psichikos vaistų pardavimai padvigubėjo, tačiau jie efekto neduoda

Tai tikrai pamišimas medicinoje! Psichikos ligoms skirtų vaistų pardavimo rezultatai padvigubėjo, nors medikamentai laukiamo efekto neduoda.

Dabar esama vaistų nuo bet kokios ligos - šizofrenijos, depresijos, nerimo ir hiperaktyvumo. Vis dėlto du vadovaujantys psichologai tvirtina, kad šie medikamentai neveikia.

Psichikos ligoms skirtų medikamentų skaičius, kurie išrašomi pacientams, kas 10 metų padvigubėja. Minėti vaistai vis dažniau išrašomi nuo tariamos depresijos, nerimo, hiperaktyvumo, šizofrenijos, streso ir psichozių epidemijos, kuri esą plečiasi.

Ši tendencija matyti visose išsivysčiusiose šalyse: pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 2014-aisiais buvo išrašyta daugiau nei 57 mln. receptų antidepresantams. Lyginant su ankstesniais metais, tai buvo 7 proc. daugiau, savo ruožtu, lyginant su 1992-aisiais, padidėjimas buvo penkiakartinis. Panašiai padidėjo išrašytų receptų skaičius ir kitiems psichiatrijoje naudojamiems medikamentams.

It’s mental: psychiatric drug sales double, yet they don’t work. wddty.com

2014 metais buvo išrašyta 10,5 mln. receptų vaistams nuo psichozių, t. y. atvejų, kai žmogus netekęs kontakto su realybe. Šių medikamentų skyrimas, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 8 proc., taip pat padaugėjo receptų, išrašytų vaikų aktyvikliams įsigyti, - šie vaistai taikomi gydant hiperaktyvumą.

JAV nuo 1996 iki 2005 metų antidepresantų receptų skaičius padvigubėjo, panašus vaizdas yra ir visoje Vakarų Europoje bei Naujojoje Zelandijoje.

Vis dėlto išrašytų receptų skaičiaus padidėjime esama paradokso: sergamumas psichikos ligomis nėra padidėjęs.

Sergamumas depresija per pastaruosius 10 metų beveik nesikeičia, o išduotų antidepresantų receptų skaičius padvigubėjo. Procentiškai asmenų skaičius, kurie serga psichikos ligomis, nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio nėra padidėjęs. Tačiau simptomų skaičius per pastaruosius 60 metų išaugo 6 kartus, o tai verčia manyti, jog arba medikamentai nebuvo efektyvūs ir tie patys žmonės priversti vartoti vaistus visą gyvenimą, arba vaistai pablogino pacientų būklę. O galbūt medicinoje nesuprantama, kas yra psichikos ligos ir kaip jos atsiranda?

Vaistai nepadeda

Pasirodo, šiame paradokse teisingos gali būti visos 3 prielaidos, ir jų esmę išsako jau girdėta išvada: vaistai nepadeda, o, jei padeda, tada - neilgam. Prof. dr. Jūrgenas Margrafas ir prof. dr. Silvia Schneider iš Vokietijos Rūro universiteto Bochume (Ruhr-Universitat Bochum) pasakoja, kad medikamentų poveikis yra trumpalaikis ir jie negydo žmogaus. Kai asmuo liaujasi juos vartojęs, simptomai atsinaujina, bet, jei vartoja toliau, būklė blogėja. Tai tikrai sakytina apie medikamentus, kurie taikomi nerimui, depresijai ir DSHS (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromui) gydyti, be to, įtariama, kad panašų rezultatą vaistų vartojimas gali turėti ir šizofrenijos atvejais.

Abu profesoriai nustatė kai kurių psichikos ligoms gydyti skirtų medikamentų efektyvumą, įskaitant šiuos:

Benzodiazepinų grupės trankvilizatoriai. Jų reikėtų vartoti tik trumpą laiką, nes jie lengvai suformuoja priklausomybę. Nustojus vartoti šiuos vaistus, pasireiškia abstinencijos simptomai: padidėjęs nerimas, pažintiniai sutrikimai ir smegenų veiklos blogėjimas. Tai pripažino dauguma sveikatos priežiūros institucijų, kurios jau nuo praeito amžiaus devintojo dešimtmečio įspėdavo apie šių vaistų vartojimo riziką.

Antidepresantai. Per naujausius tyrimus prieita prie išvados, kad jie nėra veiksmingesni už placebą (cukraus tabletę). Dar blogiau, tyrimai, kuriuose dalyvavo vaikai ir paaugliai, rodo, kad SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) grupės antidepresantai yra ne tik neefektyvūs, bet ir kenksmingi sveikatai. Panaši situacija būna su suaugusiaisiais, vartojusiais antidepresantų ilgesnį laiką: jų depresija yra tik pagilėjusi, o depresijos epizodai - pasidarę dažnesni. Kitaip sakant, antidepresantai paaštrina depresiją ir padidina savižudybės riziką.
Sergamumas depresija per pastaruosius 10 metų beveik nedidėjo, o išrašytų antidepresantų receptų skaičius padvigubėjo.

Psichikos ligų epidemija

1900 metai: esama tik septynių psichikos ligų, nuo kurių būtinas gydymas, tarp jų pamišimas, maniakinė depresija, šizofrenija, delyras ir paranoja.
1920: psichikos ligų skaičius padidėjo iki 59.
1960: minėtas skaičius pasiekė 130.
2010: atrasti 374 psichikos sveikatos sutrikimai.
2013: DSM leidinyje pridėta dar 13 naujų diagnozių, tad šiuo metu jų skaičius yra 387.

O pinigai ateina...

Psichiatrija nebeatlieka savo užduoties ir tapo dar vienu užsakovu, kurį aptarnauja farmacijos sritis. Taip tvirtina amerikiečių psichiatras dr. Allenas Francesas. Jis vadovavo darbo grupei, kurios užduotis buvo apibrėžti psichikos ligas vadinamajai Amerikos psichiatrijos asociacijos išleistai psichiatrijos biblijai „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas" (The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders - DSM), kuriame aprašomi psichikos sutrikimai.

A. Francesas dabar atvirai kalba apie tai, kad psichiatrijoje vyksta per didelė medikalizacija ir kad tai turi labai glaudžių ryšių su farmacijos industrija. Iki momento, kai jis paliko DSM 4-ojo leidimo (DSM-IV) redaktorių kolegiją, 69 proc. jo narių buvo susiję su farmacijos sritimi, ir retos psichikos ligos staiga buvo virtusios esmine socialine problema, reikalaujančia gydymo vaistais.

Vienas pavyzdys iš DSM-5, kuris buvo paskelbtas 2013-ai-siais, jau po A. Franceso išėjimo, - vadinamasis opozicinis neklusnumo sutrikimas (angl. oppositinal defiant disorder, sutrumpintai - ODD), kuris buvo pavadintas antisocialiniu elgesiu, gydytinu antipsichotiniais medikamentais.

ODD pasižymi iššaukiančiu, nepaklusniu ir konfliktuojančiu elgesiu, polinkiu abejoti bet kokiu autoritetu, negatyvizmu, nepaklusnumu, nenoru bendradarbiauti ir greitu susierzinimu. Susumavus šiuos simptomus, aišku, kad beveik kiekvienam paaugliui būtų galima priskirti šią diagnozę. DSM-5 požiūriu, ODD yra tokia diagnozė, kuri dažnai nustatoma drauge su DSHS (dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromu).

Ankstesniuose DSM leidimuose prie vaistais gydytinų psichikos problemų priskirti ir pasipūtimas, narcisizmas, už vidutinį didesnis kūrybiškumas, cinizmas bei antisocialinis elgesys.

Nors išrašytų receptų skaičius didėja, žmonių galimybės pasveikti ar tik sumažinti simptomus yra tokios pat, kaip 1900 metais, kai nebuvo vaistų nuo šių ligų.

Neuroleptikai. Jie taikomi šizofrenija sergantiems pacientams gydyti, bet atrodo, kad ir iš šių vaistų nelabai esama naudos. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad ilgalaikiu požiūriu geresnius šansus turi šizofrenija sergantys asmenys besivystančiose šalyse, kur vos 15 proc. pacientų vartoja neuroleptikų, lyginant su išsivysčiusiomis valstybėmis, kur tai daro 61 proc. pacientų. Nors išrašytų receptų skaičius auga, žmonių galimybės pasveikti ar tik sumažinti simptomus yra tokios pat, kaip 1900 metais, kai nebuvo vaistų nuo šių ligų.

Pokyčiai smegenyse

Kodėl medikamentai neveikia? Viena iš priežasčių, J. Margrafo ir S. Schneider nuomone, galėtų būti vaistų fiziologinis poveikis žmogaus smegenims. Dėl psichikos ligoms gydyti skirtų medikamentų poveikio sumažėja kaktos skiltys -smegenų valdymo blokas, kontroliuojantis emocijas, gebėjimus spręsti problemas ir suformuoti nuomonę, taip pat atmintį ir kalbą. Tuo pat metu didėja smegenų pusrutulių pamato mazgai, valdantys judesius ir koordinaciją, o tai sukelia progresuojantį baltosios medžiagos mažėjimą kaktos skiltyje. Pasekmės - smegenų veiklos pablogėjimas, koks paprastai būna tarp demencija sergančių žmonių.

Vaikai ir paaugliai, kuriems duodami vaistai nuo psichikos sutrikimų, yra mažiausiai apsaugoti, kadangi jų smegenys dar tik vystosi. Jiems būna didesnė rizika, pasiekus suaugusiųjų amžių, kentėti nuo psichikos ligų. Tai patvirtino ir bandymai su gyvūnais - žiurkėms, kurioms ankstyvame amžiuje duodavo antipsichotinių medikamentų, kilo didesnė rizika suaugusio amžiaus patirti depresiją, nerimą, koordinacijos ir judesių sutrikimus.

Mental disorders such as depression and schizophrenia are real enough. timesofmalta.com

Vis dėlto J. Margrafas ir S. Schneider mano, jog esama dar rimtesnio argumento, kodėl vaistai neveikia: daugelio psichikos ligų nesukelia fizinė priežastis. Tradiciškai medicinoje manoma, kad šias problemas sukelia neuromediatorių veiklos sutrikimai (neuromediatoriai -tai cheminės medžiagos, perduodančios informaciją smegenyse) ar cheminis, ypač serotonino, disbalansas, kuris laikomas depresijos priežastimi. Abu mokslininkai teigia, jog cheminio disbalanso teorija yra mitas, o idėja, kad neuromediatoriai sukelia psichikos ligas, niekada neturėjo pakankamai įrodymų.

Profesoriams pritaria kelios aktyvistų grupės, pavyzdžiui, Council for Evidence-Based Psychiatry, kuri kovoja už įrodytų ir patikrintų metodų taikymą psichiatrijoje. Jos pranešimas „Nežinomi faktai apie gydymo praktiką modernioje psichiatrijoje" (Unrecognised Facts about Modern Psyhiatric Practice) prasideda tiesioginiu tvirtinimu: „Jokiai psichikos ligai, išskyrus demenciją ir atskiras chromosomų patologijas, nėra nustatytos biologinės priežastys. Dėl to nesama biologinių testų, pavyzdžiui, kraujo tyrimų ar smegenų rentgenologinių tyrimų, kuriuos taikant būtų galima gauti nepriklausomus ir objektyvius duomenis, patvirtinančius psichiatrinę diagnozę."

Jei nėra biologinės priežasties, tada joks cheminis agentas, t. y. joks medikamentas, negali padėti išspręsti problemą.

Naujas metodas

Psichikos ligos, pavyzdžiui, depresija ir šizofrenija, yra realios ligos. Kas gi iš tikrųjų vyksta? J. Margrafo ir S. Schneider nuomone, problema slypi tradiciniame požiūryje, kai standartinis ligos modelis taikomas psichikos ligoms. Šios susiformuoja, o kartais praeina, savo ruožtu, jei žmogus suserga širdies liga, ji yra visada, bet priežastys gali būti skirtingos - aplinka ar psichologinės aplinkybės.

J. Margrafo ir S. Schneider nuomone, svarbiausios priežastys, sužadinančios psichikos ligas, yra vadinamieji psichosocialiniai veiksniai, valdymo pojūtis, įkyrios mintys ir nesugebėjimas gauti pasitenkinimo. Todėl daugeliu atvejų už vaistus efektyvesnė būna pokalbių terapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET). Įrodyta, kad kelias psichikos ligas galima daug veiksmingiau gydyti ne medikamentais, bet kaip tik taikant KET Tai patvirtina ir vienas plataus masto tyrimas, kuriame iš naujo peržiūrėta 11 anksčiau publikuotų, kontroliuotų atsitiktinių imčių klinikinių eksperimentų, kuriuose dalyvavo 1511 asmenų, sergančių sunkia depresija. Kai KET sulygino su antidepresantais, pasirodė, kad ji tokia pat efektyvi, bet be nepageidautino šalutinio poveikio.

J. Margrafas ir S. Schneider tvirtina, kad gauti įrodymų nebūtų problema, bet trūksta išteklių. Daugiau gydytojų reikėtų mokyti, kaip taikyti KET, o gydymo modelį, kuris naudojamas dabar, derėtų pasilikti kaip antrą galimybę. Kodėl? Nes medikamentai tiesiog nepadeda.

Bryanas Hubbardas wddty.com

1. Br J Psychiatry, 2012; 200:393-8

2. EMBO Mol Med, 2016; pii:e201606650

3. BMJ, 2015; 351: h6019