Tutanchamono kapo brangenybės

Visi yra girdėję apie Tutanchamono kapo brangenybes. Tačiau žymiai mažiau yra žinoma apie faraono Psuseneso I kapą, kuriame rastos brangenybės ir meno gaminiai niekuo nenusileidžia Tutanchamono kapui.

Karas prieš archeologiją

Psuseneso I kapą aptiko prancūzų egiptologas Pjeras Montė, 1929-1951 metais atlikdamas kasinėjimus Nilo deltoje esančiame Tanise tarp XXI-XXII dinastijų faraonų kapų. Šiame kape aptikti daiktai savo prabanga ir turtu ne tik nenusileidžia Tutanchamono kapo turtams, bet ir juos lenkia. Tuos, kurie po Tutanchamono kolekcijos Kairo senovės muziejuje apžiūros užeis į greta esančią salę, kurioje saugomi XXI Egipto faraonų dinastijos turtai, laukia tikras netikėtumas.

Jeigu Tutanchamono kolekcijai buvo lemta apkeliauti pusę pasaulio, priverčiant žavėtis įvairaus amžiaus ir tautybės žmones, tai sidabriniai ir auksiniai gaminiai, aptikti Tanise, žinomi kur kas mažiau. Priežastis, kodėl taip yra, – rūstūs 1939-ųjų metų įvykiai ir karas Europoje. 1940-ųjų metų vasario mėnesį vokiečių armija stovėjo prie Prancūzijos sienos, todėl Montė, palikęs daug žadančias faraonų nekropolio kasinėjimų vietas, išskubėjo į tėvynę pas šeimą, o į Egiptą grįžo tik po kelių metų.

Kiekvieno egiptologo svajonė – neapiplėštas kapas

Reikia pasakyti, kad ši Montės svajonė išsipildė! Kasinėjant nekropolį Tanise, jis aptiko kapavietę, ant kurios sienų buvo bareljefas su faraono Psuseneso vardu. Pilnas faraono vardas buvo Achepera Psusenesas I Setepenamonas, o jis pats valdė apie 1039-993 metus prieš mūsų erą. Įvairūs šaltiniai, besiremiantys Senovės Egipto istoriku Manefonu, teigia, kad faraono valdymas truko nuo 41 iki 46 metų. Ir štai Psuseneso laidojimo kameroje ant nedidelio paaukštinimo archeologai aptiko švytintį sarkofagą, pagamintą iš gryno sidabro. Nuėmus mumijos uždangalą, buvo aptikta iš vientiso aukso lapo nukalta faraono… Šešonko kaukė.

Tai antroji pomirtinė auksinė kaukė, kurią pavyko aptikti mokslininkams (pirmoji buvo Tutanchamono kaukė). Kaukė atrodo tradiciškai – maždaug 23-38 metų jauno vyro veidas, ant krūtinės esantis auksinis peslys suformuoja savotišką apykaklę, po juo masyvi auksinė grandinė iš pektoralijų (stačiakampių plokštelių, kuriose pavaizduotos religinės scenos). Apie palaidotojo kilmę ir turtus byloja ant rankų esantys auksiniai žiedai ir apyrankės, kojų pirštų antpirščiai ir netgi iš gryno aukso išlieti sandalai.

Jau vien šie radiniai Montei galėjo užtikrinti pasaulinę šlovę, tačiau mokslininkas nusprendė brautis toliau siauru praėjimu su drėgnomis tinkuotomis sienomis ir tarp akmens blokų besiskverbiančiu vandeniu. Netrukus mokslininkai aptiko laidojimo kamerą, kurios daugiau nei pusę užėmė sarkofagas. Aplink jį be jokios tvarkos gulėjo išmėtyti indai iš alebastro, porfyro ir granito, keturi kanopai (ritualiniai indai), iš aukso ir sidabro pagaminti dubenėliai ir lėkštės, statulėlės ir magiškos figūrėlės.

90 kilogramų meniškai apdirbto sidabro

Sarkofagas buvo atidarytas 1940 m. vasario 21 d., dalyvaujant Egipto karaliui Farukui – dideliam archeologijos mėgėjui. Tyrinėtojai nenusivylė. Beje, faraono Psuseneso kūnas buvo palaidotas trijuose sarkofaguose. Pirmasis buvo pagamintas iš rausvojo granito, jo viduje buvo dar vienas sarkofagas – iš juodojo granito. Pastarajame gulėjo karstas, pagamintas iš sidabro – „dievų kaulo“, kaip šis metalas buvo vadinamas Senovės Egipte. Šio karsto svoris buvo daugiau nei 90 kg. Sidabriniame antropomorfiniame sarkofage, papuoštame aukso intarpais, ilsėjosi faraono mumija.

Šis nuostabus sarkofagas tais laikais buvo neįtikėtina prabanga, prieš kurią netgi nublanksta Tutanchamono brangenybės. Pasirodo, kad Psuseneso I valdymo laiku sidabras Egipte kainavo du kartus brangiau už auksą. Tais laikais Egipte per metus būdavo išlydoma iki 40 tonų aukso. Mokslininkų vertinimu, toks aukso gavybos kiekis Europoje buvo pasiektas apie 1840 metus. Psuseneso I valdymo laikais kainų skirtumas sumažėjo, nes buvo aptikti ir pradėti eksploatuoti sidabro rūdynai. Tačiau pats darbas su sidabru buvo laikomas žymiai sudėtingesniu, mažiau buvo jį mokančių apdoroti meistrų, atitinkamai ir darbų kaina buvo žymiai aukštesnė.

Monochrominė tobulybė

Pažeistą mirusio faraono veidą dengė auksinė pomirtinė kaukė, pagaminta iš sulydytų plokštelių, vietomis sutvirtintų grubiomis kniedėmis. Tauriojo metalo storis kai kuriose vietose siekia 0,1 mm – tai liudija apie to meto juvelyrų meistriškumą. Ritualinis galvos apdangalas (nemėjus) pagamintas iš aukso ir siekia pečius. Faraono urėjus – kobra, gulinti ant viršutinės faraono kaukės dalies, – pagamintas žymiai meniškiau nei gruboki, nors ir nuostabūs elementai ant Tutanchamono galvos apdangalo. Kaukė papuošta stilizuota faraono barzda, kuri iš abiejų veido pusių prilaikoma lazurito juostomis.

Tarp Psuseneso I kaukės ypatybių, kurios kelia didžiausią susidomėjimą, neišvengiamai lyginant su Tutanchamono kauke (nežiūrint į tai, kad tarp jų yra 300 metų skirtumas), reikia pažymėti metalo blizgesį. Tai rodo, kad Psuseneso kaukė, pagaminta didžiuliu juvelyriniu tikslumu dar yra ir kruopščiai nupoliruota. Skirtingai nei Tutanchamono kaukė, ji nėra daugiaspalvė, tačiau labiau harmoninga ir estetiška. Šio meno kūrinio monochromatiškumas, charakteringas Psuseneso I valdymo laikotarpio juvelyrų darbams, tik išryškina jo techninę ir plastinę tobulybę.

Psuseneso kapavietės šedevrai

Faraono Psuseneso I mumiją dengė iš aukso pagamintas uždangalas su iškaltais raštais. Po juo buvo aptikti auksiniai papuošalai – 12 apyrankių ant kairės rankos, 10 apyrankių ant dešinės, apie 30 žiedų ant pirštų, ažūrinė antkrūtinė, šeši auksiniai fermuarai, iš aukso ir lazurito pagaminti karoliai. Ant kojų – auksinės apyrankės ir sandalai. Visi rankų ir kojų pirštai uždengti auksiniais antpirščiais.

Faraono kapavietėje, nežiūrint į kuklų jos dydį, buvo saugoma daug aukso, sidabro, brangakmenių. Iš juvelyrinio meno gaminių buvo platūs karoliai su pakabučiais ir auksinė antkrūtinė, inkrustuoti karneoliu, lazuritu, žaliuoju lauko špatu, jaspių. Neįkainojamos iš sidabro ir gintaro pagamintos gėlės formos ar turinčios gėlių motyvų taurės, indai ritualinėms apeigoms, auksinės dievybių statulėlės ir pomirtinės faraonų kaukės, lazuritas, mėlynasis turkis.

Ypač daug buvo aptikta lazurito, netgi daugiau, nei Tutanchamono kape. O juk tai buvo vienas iš brangiausių akmenų Egipte, nes buvo gabenamas iš dabartinio Afganistano. Šeši Psuseneso I karoliai pagaminti iš kelių eilių karoliukų arba smulkių auksinių diskų ir pakabučių. Ant vienų karolių buvo užrašas: „Faraonas Psusenesas pagamino didelius karolius iš tikro lazurito, nė vienas faraonas to nebuvo daręs“. Netgi tais laikais, kai Egipto ekonominė padėtis nebuvo labai gera, faraonai buvo laidojami su pasakiška prabanga.

Tuo metu šalyje tikrai buvo nuosmukis. Egiptas nekariavo, karo grobio įplaukos į faraonų iždą išseko. Tačiau Psusenesas buvo ne tik faraonas, bet ir vyriausiasis dievo Amono žynys. Užimdamas tokias pareigas Psusenesas, atrodo, nesibodėjo semti brangenybes iš „dievų nuosavybės“ ir darė tai plačiais mostais.