Tyrimai, įtikinamai įrodantys skiepų žalą, vis dar nepaskelbti

Epidemiologiniuose tyrimuose jau būta pranešimų apie tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje tie, kurie buvo paskiepyti, pasižymi ne tokia gera sveikata, kaip neskiepyti.

Šie tyrimai (statistinės apžvalgos) liudija, kad prasta sveikatos būklė labiau būdinga skiepytiems žmonėms, kuriems po vakcinacijos nepasireiškė rimtų komplikacijų, lyginant su neskiepytais vaikais.

Koks viso to mechanizmas ir kodėl tai vyksta, buvo neaišku iki tyrimo kurį su laboratoriniais gyvūnais atliko Kobės universitete Japonijoje 2009 metais.

Apie šį tyrimą pranešė ir paskelbė recenziją leidinys PLOS One Open Journal, tačiau jis nesusilaukė reikiamo dėmesio visuomenėje. Visiškai neseniai publikos dėmesį į šią medžiagą atkreipė homeopatė ir knygų apie sveikatą autorė Heidė Stivenson (Heidi Stevenson), patalpinusi straipsnį savo tinklaraštyje Gaia Health Blog.

Japonų tyrimo esmė

Šita išvada cituojama iš pranešimo apie tyrimus Kobės universiteto žurnale.

„Sisteminiai imuniteto pažeidimai pasirodė esantys neišvengiami, pernelyg didele žmogaus imuninės sistemos stimuliacijos pakartotinio skiepijimo, įvedant antigenus, keliu. Pažeidimai išauga iki lygio, kuris pranoksta organizmo galimybes saviorganizuotis.

Pirminis šio tyrimo, kurį finansavo nepriklausomi šaltiniai, tikslas buvo nustatyti, kokiu būdu autoimuninės reakcijos veda į autoimuninius susirgimus. Tai nebuvo bandymas įrodyti ar paneigti vakcinų saugumą.

Tyrinėtojai panaudojo peles, kurias maitino tokiu būdu, kad būtų išvengta autoimuninių susirgimų vystymosi pas jas, buvo daromos injekcijos su antigenais. Antigenai generuoja antikūnius, skirtus gintis nuo neteisingų patogeninių formų. Antikūniai gali atsigręžti ir prieš savo šeimininką, jeigu jų atsigaminimas tampa nekontroliuojamas. Tokiu atveju prasideda autoimuninis susirgimas.

Skiepijimo metu įvedami kultivuoti susilpnintų ar negyvų virusų antigenai, turint tikslą sukelti imuninės sistemos atsaką, kuris pasireiškia antikūnių šiam konkrečiam antigenui išskyrimu, kas, kaip manoma, sukuria imunitetą šiam konkrečiam susirgimui.

Pakankamai dažnai imuninės sistemos hiperreakcija išeina iš pusiausvyros būsenos po to, kai suveikia skiepai. Negatyvios reakcijos į skiepus sukelia laikiną ar netgi pastovų nedarbingumą, taip pat tokius sutrikimus kaip autizmas ir netgi mirtį, ir vyksta tai gerokai dažniau negu pranešama visuomenei. Tyrinėtojai iš Kobės pelėms, kurios buvo maitinamos tokiu būdu, kad joms nesivystytų autoimuniniai susirgimai, atkakliai įvesdavo antigenus, panašiai kaip nurodoma skiepyti mūsų vaikus ir kūdikius. Tokiu būdu ketinta sužinoti, kokiu būdu persijungia imuninė sistema vystantis antiimuniniams susirgimams.

Mokslininkai „išklibindavo“ imuninę sistemą, turėdami tikslą pasižiūrėti, kokiu momentu ji nustoja veikti. Savo injekcijoms jie naudojo antigeną Staphylococcus entertoxin B (SEB).

Ataskaitoje apie tyrimą neminimi kokie nors toksiški priedai ar konservantai, tokie kaip gyvsidabris, aliuminis, formaldehidas, kurie naudojami vakcinose. Antigenai buvo naudojami be toksiškų papildinių, kurie paprastai naudojami skiepijant.

Po 7 injekcijų pelės kiekvieną kartą atstatydavo imuninę sistemą, tačiau po aštuntosios prasidėjo problemos su esminėmis imuninėmis ląstelėmis.

Pažeistos ląstelės buvo stebimos per mikroskopą, buvo išaiškinti ankstyvieji autoimuninių susirgimų požymiai. Imuninės sistemos pradėjo atgaminti antikūnius po pakartotinių injekcijų.

Pabaigai

Šis tyrimas turi išleisti į pensiją „žaliųjų“ vakcinų koncepciją, t.y. prielaidą, kad pašalinimas iš skiepų toksiškus konservantus padarys priimtinesne tą vaikų vakcinacijos schemą, kai iki 18 mėnesių amžiaus kūdikiui padaroma iki 40 injekcijų.

Tyrimai su gyvūnais, atlikti Kobėje, pademonstravo, kaip autoimuninės reakcijos susiformuoja po nuoseklaus vienų tiktai antigenų įvedimo į organizmą, kai jie įvedami su pakankamai ilgomis pertraukomis tarp injekcijų, kurių pakanka, kad organizmas atsistatytų.

Kai vaikų vakcinacijos schemos palaipsniui aprėpia vis didesnio skaičiaus skiepų įvedimą, didėja ir autoimuninių susirgimų skaičius. Netgi infekciniai susirgimai, nuo kurių, kaip manoma, apsaugo skiepai, kur kas dažniau būdingi skiepytiems žmonėms, negu tai viešai pripažįstama.

Pati idėja sukurti imunitetą netgi pasitelkus „žaliąsias“ vakcinas – jau yra apgaulė ir kelia grėsmę sveikatai.