Visiškai slaptai: Militaristinis NSO kosmosas

2014 m. spalio 17d. eksperimentinis lėktuvas X-37B po 674 parų skrydžio nusileido JAV KOP Vandenbergo bazėje Kalifornijos valstijoje. Jis į kosmosą buvo paleistas 2012m. gruodžio mėnesį iš Floridoje Kanaveralo kyšulyje esančio kosmodromo, į orbitą iškėlė raketnešis "Atlasas - 5". Skrydis ir nusileidimas vyko automatiniame režime. Ekspertai vertina, kad viskas vyko gana sėkmingai.

X-37B misija

Kosminį aparatą X-37B sukūrė korporacija „Boeing“. Jis gali gabenti apie 5 tonas sveriantį krovinį, aparato ilgis 8,9 m, aukštis - 2,9 m. Nedideli trikampiai sparnai iš korpuso išsikiša 4,5 m. Lėktuvas aprūpintas saulės baterijomis, kurios orbitoje teikia elektros energiją sumontuotai aparatūrai. Aparatas skirtas skristi 200-750 km aukštyje.

Pastaroji X-37B misija - tai jau trečioji ir ji baigia sumažintų „Shuttle“ modelių kūrimo ir bandymo pirmąjį etapą. Pirmą kartą toks aparatas buvo paleistas 2010 metais ir Žemės orbitoje išbuvo daugiau nei 7 mėnesius. Skrydžio metu tik vieną kartą kilo nenumatyta situacija, kai nusileidimo metu sprogo viena padanga. 2011 m. kovo 5 d. buvo paleistas antrasis X-37B aparatas. Iš pradžių buvo planuojama, kad misija truks devynis mėnesius, tačiau vėliau ji buvo pratęsta dar daugiau nei pusei metų.

Jokių smulkmenų apie X-37B nepranešama, Pentagono spaudos tarnybos atstovas papasakojo, kad šis projektas yra „platforma, skirta naujų technologijų ir specialios įrangos kūrimui bei testavimui. JAV KOP generolas Viljamas Šeltonas (William L. Shelton) savo ruožtu pareiškė, kad Pentagonas neplanuoja ir neturi finansinių galimybių didinti kosminį laivyną, todėl pagrindinis dėmesys bus skiriamas kompaktiškiems universaliems aparatams, galintiems atlikti daug įvairių funkcijų. X-37B programos vadovas papulkininkis Tomas Makintairas (Tom Mclntyre) papildė savo viršininką, išreikšdamas pasitenkinimą pasiektais rezultatais, ir padarė apibendrinančią išvadą, kad „Shuttle“ tipo skraidančius aparatus pakeis sekančios kartos analogiški aparatai, galintys spręsti platų gynybos uždavinių spektrą.

Mėlynoji musė

1984-ais metais keletas žinomų ufologų gavo keistą memorandumą, pažymėtą aukščiausio slaptumo žyma. Dokumentą 1947-ais metais pasirašė JAV prezidentas Trumenas, o pats dokumentas vadinosi „Majestic-12“ („Stebuklingasis tuzinai). Jame buvo „Instrukcija, atliekant ateivių iš kitų planetų bei nežemiškųjų technologijų aptikimą, evakuaciją ir saugojimą".

Dokumente buvo teigiama, kad pagrindinis „Majestic-12“ grupės uždavinys yra aptikti ir išvežti visą nežemiškos kilmės medžiagą, detales ir subjektus tolimesniam moksliniam tyrimui. Vykdant visas šias operacijas buvo rekomenduojama laikytis griežčiausio slaptumo.

1994-ais metais įvyko dar vienas anoniminis informacijos, besiremiančios įvairiais būdais iškritikuota „Majestic“ programa, nutekėjimas. Šį kartą buvo kalbama apie 1954-ųjų metų projektus. Pasirodo, iš karto po eilinės NSO avarijos turi pradėti veikti operacija „Mėlynoji musė“ („Blue fĮy“), siekiant surinkti ateivių artefaktus. Taip pat buvo užsimenama apie projektą „Mėnulio dulkės“ („Moon dust“), kurio tikslas - lokalizuoti, surasti ir transportuoti nežemiškos kilmės kosminius laivus. Kodas „Mėnulio dulkės" buvo suteikiamas visiems pranešimams apie NSO kritimą ir tyrimus.

1994-ais metais nutekėjusiuose duomenyse buvo informacija apie projektą „Vandenis" („Aquarius“). Šio dokumento preambulėje buvo teigiama, kad projektas „Vandenis" pradėtas tiesioginiu prezidento Eizenhauerio nurodymu ir įėjo į „Majestic-12“ programą. 1969-ais metais, užbaigus projektą „Mėlynoji k.nyga“ („Blue book"), jis išsivystė į savarankišką projektą, kurio tikslas buvo rinkti mokslinę, techninę, medicininę ir žvalgybinę informaciją apie NSO ir kontaktus su nežemiškomis gyvybės formomis. Pasirodo, kad viena iš pačių svarbiausių „Vandenio“ krypčių yra užsienio šalių kosminių aparatų, o tiksliau - sudužusių palydovų ir raketinių greitintuvų -paieška. Taip pat užsimenama, kad JAV KOP programos „Mėnulio dulkės" ir „Mėlynoji muse' taip pat skirtos užsienio kosminių aparatų paieškai, konservavimui ir pargabenimui.

Klifordo Stouno tyrimas

Vienas iš pačių atkakliausių minėtų projektų tyrėjų yra ufologas Klifordas Stounas (Clifford Stone) iš Naujosios Meksikos. Per visus tuos metus jis, remdamasis įstatymu apie informacijos laisvę, parašė daugiau nei pusšimtį užklausimų į 14 federalinių tarnybų, tarp kurių yra Pentagonas, Valstybės departamentas, CŽV, FTB, NASA.

Kaip ir reikėjo tikėtis, atsakymai buvo labai aptakūs. Pavyzdžiui, JAV KOP žvalgybos valdyba pranešė, kad neturi jokių duomenų klausiama tema. Valstybės departamentas pasakė, kad yra du trumpi įrašai, tačiau jie bus prieinami ne anksčiau 2025-ųjų metų. CŽV ir FTB ryšių su visuomene skyriai pranešė, kad negali nei patikslinti, nei paneigti panašių užklausų.

NASA, po to, kai Stounas pagalbos kreipėsi į Naujosios Meksikos valstijos senatorius Džefą Bingmaną (Jeff Bingaman) ir Pitą Domeničį (Pete Domenici), kategoriškai atsakė, kad misijos „Mėnulio dulkės" ir „Mėlynoji musė" niekada neegzistavo. 1994-ais metas senatorius Domeniči iš Pentagono gavo įdomų atsakymą: „Gali būti, kad Jus dominančios bylos buvo visiškai sunaikintos“. Galiausiai Naujojoje Meksikoje išrinktam kongresmenui Džo Skinui (Joe Skin) pavyko gauti atsakymą iš Kongreso žvalgybos komiteto: 

  „ ...operacija „Mėlynoji musė“ numatė galimų atkurti kosminių objektų ir NSO paiešką".

Savo laikus garsus NSO tyrinėtojas Žakas Valė (Jacques Vallėe) pažymėjo, kad daugelio realių su NSO susijusių incidentų centre vis dažniau yra koks nors slaptas karinio pramoninio komplekso kūrinys. Anksčiau JAV visame pasaulyje vykdė plataus masto operacija, ieškodama avarijas patyrusių SSRS palydovų ir lėktuvų, prisidengdamos legendomis apie ateivius ir projektais, panašiais į „Mėlynąją musę" ar „Mėnulio dulkes“, Po to prasidėjo aktyvios orbitinės priešpriešos epocha, kai kosminės šaudyklės iš orbitos pagrobė vos ne pusantros dešimties užkonservuotų Žemės palydovų. Kitas garsus ufologas Ričardas Heinsas (Richard Haines) visą laiką tvirtina, kad „Shuttle“ projekte visą laiką vyravo karinis komponentas.

„Vandenis" ir „Saulės prižiūrėtojas"

Buvo planuojama, kad Sovietų Sąjungos atsakas į amerikiečių „Shuttle" projektą bus daugkartinio naudojimo orlaivis „Buranas", kuris daug kuo buvo pranašesnis už NASA kūrinį. Akivaizdu, kad jo sukūrimas susijęs su siekiu neleisti užgrobti slaptos orbitinės įrangos. 2011 m. liepos 21 d. „Shuttle“ tipo kosminis laivas „Atlantis“ paskutinį kartą nusileido NASA Kenedžio vardo Kosminio centro aerodrome Floridoje ir tiesiai iš aerodromo buvo nugabentas į muziejų. Tačiau tuo daugkartinių kosminių aparatų skrydžių era nesibaigė, todėl vėl prisireikė naujų „NSO priedangos' projektų.

Aktyvus X failų tyrėjas Ričardas Boilanas (Richard Boylan) jau ne vienerius metus skleidžia informacija apie ypač slaptą projektą „Saulės prižiūrėtojas" („Solar warden"), kuri pakeitė „Vandenio" projektą. Pagal tyrėjo versiją, JAV nuo XX amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigos aktyviai kuria slaptą kosminį laivyną, informacijos nutekėjimą pridengdama operacijomis „Vandenis" ir „Saulės prižiūrėtojas". Šiandien, kaip teigia Boilanas, kosmose yra iki 8 cigaro formos stočių ir keletas naikintuvų - bombonešių. Pastaraisiais suprantama kažkas tokio, kas primena aparatą X-37B. Kosminis laivynas atlieka JAV KJL, KOP, Pentagono ir NASA kosmines operacijas.

Škotų programišius prieš NASA

Viskas, kas žinoma apie „Saulės prižiūrėtojo" projektą, išplaukia iš garsaus škotų programišiaus Gario Makinono (Gary McKinnon) trumpo interviu laikraščiui „Guardian". Dirbdamas sistemų administratoriumi, jis dar 1997-ais metais sugebėjo gauti prieigą prie Pentagono kompiuterių, o 2000-iais ir 2001-ais metais sugebėjo „nulaužti" NASA serverius.

Makinoną susekė ir areštavo Didžiosios Britanijos kovos su nusikaltimais aukštųjų technologijų srityje darbuotojai, remdamiesi įstatymu apie kompiuterinį piktnaudžiavimą. JAV pareikalavo jo išdavimo, remdamosi tuo, kad jis išvedė iš rikiuotės saugiau nei 2 tūkstančius kompiuterių Kolumbijos apygardoje bei panaikino JAV KJL ginkluotės registravimo žurnalus.

|domus Makinono atsakymas į kaltinimą tuo, kad jis „atliko didžiausią visų laikų įsilaužimą į gynybines kompiuterines sistemas ir padarė katastrofišką žalą 55-ioms vyriausybinėms struktūroms". Programišius žurnalistams pareiškė, kad, ieškodamas informacijos apie NSO pėdsakus, aptiko JAV KJL programą „Saulės prižiūrėtojas":

- Aptikau vadų sąrašą, pavadintą „Nežemiški vadai". Nežinau, ar tai yra ateiviai iš kitų planetų. Manau, jog tai reiškia, kad jie randasi ne Žemėje. Taip pat aptikau „pervedimų iš laivyno į laivyną" sąrašą bei laivų pavadinimų sąrašą. Tai nebuvo KJL laivų pavadinimai. Manau, kad tai, ką pamačiau, buvo pavadinimai kosminių laivų, esančių ne Žemėje.

Istorija su „Saulės prižiūrėtoju" iš tiesų supainiojo situaciją, susijusią su kariniais daugkartinio panaudojimo kosminiais aparatais. Netgi oficialūs KOP ir NASA vadovybės atstovai ėmė daryti reikšmingas pauzes, išgirdę žurnalistų spaudos konferencijose užduodamą klausimą „Kur iš tiesų skrido šis aparatas?". Tuo tarsi pabrėžiama, kad „X failai" dar laukia savo momento, o „tiesa slypi kažkur anapus".