NSO XVI amžiuje

Kiekvienas mūsų yra kada nors susimąstęs, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, kaip jie gyveno prieš tūkstančius metų, ką matė ir ką jautė. Tačiau mes galime tik spėlioti ir fantazuoti apie tai, kas anksčiau dėjosi mūsų pasaulyje, nes išlikę padavimai ir legendos neperteikia mums visos praeities vaizdo.

Viko kolekcija

Tuo vertingesni mokslininkų radiniai, archeologų iškasti daiktai, aptikti senovės rankraščiai. Praėjusiame amžiuje buvo paskelbti XVI amžiaus manuskriptai, kurie labai gerai išsilaikė ir dabartiniu metu saugomi Ciuricho nacionalinėje bibliotekoje (paranormal.lt).

Kalbama apie Viko kolekciją. Tuo metu, kai tik buvo pradėtos spausdinti knygos, Johanas Vikas savo gyvenimą pašventė informacinių lapelių, savotiškų to meto laikraščių, rinkimui ir archyvavimui. Ši unikali kolekcija mums suteikia galimybę tiesiog diena po dienos susipažinti su XVI amžiuje vykusiais įvykiais. Suprantama, Vikas galėjo rinkti informaciją tik savo regione - jis gyveno Šveicarijoje. Tačiau jam pavyko gauti lapelių ir iš kaimyninių šalių.

Juose galima sužinoti, kokiais rūpesčiais tuo metu gyveno miestiečiai ir valstiečiai, šventikai ir nusikaltėliai, miesto valdžios atstovai ir namų šeimininkės. Viduramžiai žinomi kaip inkvizicijos, prievartos ir raganų medžioklės epocha. Viko manuskriptuose galima rasti patikimų žinių apie tai, kaip šimtai raganų buvo deginamos ant laužo, kaip buvo persekiojami „velnio vaikai“ ir iš paklydusių sielų bandoma išvyti nelabąją jėgą, kaip vardan šventos tiesos liudininkai buvo kankinami taip pat, kaip ir nusikaltėliai.

Šiuose savotiškuose laikraščiuose pavaizduoti ne tik religiniai ir politiniai įvykiai, tačiau ir gamtos kataklizmai: potvyniai, žemės drebėjimai, kometų kritimai ir nežinomų dangaus kūnų pasirodymas. Senuosiuose tekstuose pasakojama, koks tuo metu buvo oras, kada iškrito pirmasis sniegas, kaip saulė išdegino javus.

Įdomiausia tai, kad XVI amžiaus manuskriptuose yra gana dažnai minimi ar iliustracijose pavaizduoti dangaus reiškiniai, kuriuos įvairių visuomenės sluoksnių atstovai stebėjo įvairiu paros laiku.

Tie, kurie tiki ateivių civilizacijų egzistavimu, labai nenustebs, o skeptikams bus pravartu sužinoti, kad nežinomų skraidančių objektų pasirodymas pirmą kartą oficialiai buvo užfiksuotas ant popieriaus jau XVI amžiuje. Tačiau apie viską iš eilės...

„Vikiana“

Johanas Jokūbas Vikas, protestantų teologas, kurį visiškai pagrįstai galima pavadinti pirmuoju istorijoje NSO tyrinėtoju, gimė 1522 metais. Apie jo tėvus mes neturime jokių žinių. Johanas mokėsi Kapelio vienuolyno mokykloje, po to studijavo teologiją Tiubingene ir Marburge, o vėliau dirbo šventiku Ciuriche. Jis gavo Grosmiunsterio, vienos iš trijų svarbiausių Ciuricho bažnyčių, archidiakono titulą ir vadovavo vyrų chorui. Tai praktiškai ir viskas, kas žinoma apie šio žmogaus gyvenimą. Tačiau didžiausias jo palikimas yra jo kolekcija.

Ji puikiai išsilaikė, dabar saugoma Ciuricho bibliotekoje. Kolekciją sudaro 24 tomai (439 manuskriptai) ir joje sukaupta daugybė įvairiausių gamtos reiškinių ir istorinių įvykių stebėjimų. Vikas ne tik rinko kitų autorių piešinėlius, bet ir pats iliustravo ir užrašinėjo savo šalies kultūrinio ir politinio gyvenimo stebėjimus. Amžininkai jam mielai pasakodavo apie pamatytus įvykius.

Ši kolekcija buvo pavadinta „Vikiana“ ir yra laikoma viena svarbiausių XVI amžiaus žiniasklaidos kolekcijų. Viko dėka mes turime unikalų to meto įvykių archyvą.

Jis nuo 1559 metų iki pat savo mirties 1588 metais nuosekliai ir chronologiškai rinko savo kolekciją, rašė komentarus. Be to, jis rinko įvairius laikraščių lapelių egzempliorius, pradedant nuo 1505 metų. Po jo mirties kolekcija buvo perduota Grosmiunsterio bibliotekai, o 1836 metais - centrinei Ciuricho bibliotekai.

Vikas rinko lapelius ne tik vokiečių kalba, bet ir iš kitų Europos šalių. Tuo metu žinomos tipografijos buvo įkurtos Augsburge, Niurnberge ir Strasburge.

Viko kolekcija turi didžiulę istorinę reikšmę. Ji visiškai atspindi to meto dvasinę ir politinę krizę, laukiamą pasaulio pabaigą ir Paskutinį teismą. Nėra nieko keisto, kad iliustracijose vaizduojama tiek daug kančių, nusikaltimų, Dievo bausmės liudijimų ir ateities baimės.

Juodų rutulių mušis

Apie šią dabartiniu metu žinomą kolekciją žmonėms tapo žinoma profesoriaus Karlo Jungo dėka, kuris 1958 metais savo knygoje „Šiuolaikiniai mitai apie dangaus reiškinius“ publikavo du lapelius su pavaizduotais NSO (1561 metų „Niurnbergo lapelis“ ir 1566 metų „Bazelio lapelis“).

Jungas rašė, kad „Bazelio lapelį“ sudarė Samuelis Kokciusas, kuris Bazelyje studijavo Šventąjį raštą ir laisvąjį meną. Lapelyje rašoma, kad iš ryto danguje pasirodė daug juodų rutulių, kurie dideliu greičiu skrido link Saulės. Skrisdami jie tarsi susidauždavo tarpusavyje, netgi pradėdavo mūšį, o kai kurie jų užsidegė ir užgeso, kai visiškai sudegė.

Kitame lapelyje pranešama apie 1561 metų balandžio 14 dienos įvykius, kurie įvyko auštant.

Liudininkai papasakojo apie baisų įvykį: dideli raudonos, mėlynos ir juodos spalvos rutuliai užpildė dangų, po to pasirodė apvalūs diskai, kurie susikaupė aplink Saulę. Tarp rutulių žmonės matė ryškiai raudonus kryžius ir didžiulius vamzdžius, užpildytus mažesniais rutuliais. Šie objektai danguje tarpusavyje kovojo visą valandą. O po to viskas užsidegė ir debesiu nukrito ant žemės.

Jungas šiuos lapelius apibendrino pagal juose esantį turinį, nes juose pateikiama informacija aiškiai sutampa. Šiuos reiškinius galima priskirti kariniams veiksmams. Skraidantys patrankų sviediniai, sprogimai, raudonos spalvos blyksniai... Tačiau iš kur atsirado kryžiai ir vamzdžiai su rutuliais? Tai dar viena mįslė iš praeities, į kurią atsakymas iki šiol nerastas.