Pamatyti nematomą žmogų

1897-ais metais Anglijoje buvo išleistas Herberto Velso fantastinis romanas “nematomas žmogus”. Knygoje pasakojama apie mokslininką, kuris savo sukonstruoto aparato dėka sugebėjo žmogaus kūnui suteikti visišką permatomumą.

Herberto Velso klaidos

Rašytojas padarė ne vieną klaidą. Pirma, labai keista tai, kad rašytojas neįvertino to fakto, kad toks nematomas žmogus būtų aklas, nes šviesa praeitų jį kiaurai, o ne lūžtų akies tinklainėje. Antra, romano herojus fizikas Grifinas teigė, kad jis gali būti nematomas, tik būdamas gyvas, nes jam pavyko pakeisti tik gyvus audinius. Tačiau žmogaus kūnas nėra vien tik gyvi audiniai. Nuolat miršta ir atsinaujina odos epitelis, nagai, plaukai. Tai reiškia, kad nematomas žmogus greičiau turėjo būti panašus į blyškų vaiduoklį. Galiausiai, Grifino suvartotas maistas turėjo būti matomas, kol jo visiškai neįsisavino organizmas. Tačiau joks maistas nėra visiškai įsisavinamas. Didelė maisto dalis iš organizmo pašalinama natūraliai. Be to, ore visada yra nemažai dulkių, kurios turėjo nusėsti ant nematomo žmogaus odos. Tačiau visa tai tik detalės. (Paranormalios naujienos - paranormal.lt).

Tai reiškia, kad sukurti nematomą žmogų neįmanoma? Tokį, kokį aprašė Herbertas Velsas - neįmanoma. Tačiau nekritikuokime fantasto, geriau pažvelkime į vėlesnius laikus.

„Eldridžas“ ir slaptos technologijos

Niutonas teigė, kad šviesa visada sklinda tik tiesia linija. Einšteinas įrodinėjo, kad šviesos spinduliai gali išsikreipti šalia didelių kosmoso kūnų. Ar negalima tokio iškraipymo sukurti dirbtiniu būdu Žemėje?

Visiems žinoma istorija apie taip vadinamą Filadelfijos eksperimentą, kurį JAV KJL įvykdė 1943-ųjų m. spalio mėn. Bandymo tikslas - padaryti nematomą minininką „Eldridžą“. Buvo manoma, kad elektromagnetiniai laukai išgaubs šviesos ir radijo bangas aplink laivą. Kai kurie sensacijų ištroškę veikėjai teigia, kad eksperimente dalyvavo ir Einšteinas ir netgi legendinis Nikola Tesla. Tai labai mažai tikėtina, nes oficialiai laikoma, kad Tesla mirė 1943-ųjų m. sausio mėnesį. Apie tai, kas nutiko „Eldridžui“ žinome iš daugybės straipsnių ir dviejų pastatytų kino filmų.

Visa tai tik spėjimai. O štai tikra realybė - kovinių aparatų pastebėjimo radiolokacinėmis, infraraudonųjų spindulių priemonėmis sumažinimas, naudojant specialias geometrines formas, radijo bangas sugeriančias medžiagas ir dangas. Visa tai vadinama „stealth“ technologija. Tiesa, pasiekti visišką bangų sugėrimą nėra galimybių. Yra žinoma, kad pilietinio karo buvusioje Jugoslavijoje metu buvo numuštas pagal šią technologiją pagamintas amerikiečių lėktuvas. Ant numušto lėktuvo korpuso greitai atsirado pašiepiantis užrašas: „Atleiskite, mes nežinojome, kad jis nematomas“.

Keistas nutikimas Kastlforde

Nedideliame Kastfordo miestelyje (JAV) tarnavo tik 8 policininkai - toks ramus buvo miestelis. Visai šalia miestelio buvo įkurta Voles Bėjaus karinė bazė. Skirtingai nuo kitų karinių bazių, su šios bazės personalu nebuvo jokių problemų. Bazės teritorijoje buvo Gynybos ministerijos objektas, pavadintas „Dageno institutu“, apie kurį niekas tiksliai nežinojo.

1991-ųjų m. liepos 19 d. naktį policininkas Deividas Džonsas vykdė rutininį patruliavimą miestelio gatvėse. Apie tolimesnius įvykius tegul papasakoja pats tvarkos sergėtojas: „Apie 3 valandą nakties aš buvau netoli Voles Bėjaus bazės vartų. Jie ėmė atsidaryti, ir tai mane nustebino, nes paprastai naktimis niekas iš bazės neišvažiuodavo. Iš bazės teritorijos dideliu greičiu išriedėjo karinis džipas. Aš instinktyviai pasitraukiau į nuo namų krentantį šešėlį, tad iš automobilio vargu ar galėjo mane pastebėti. Mašina garsiai burgzdama pravažiavo netoli manęs. Už vairo niekas nesėdėjo. Tai neįtikėtina, bet taip buvo. Džipas kiek sulėtino greitį ir pasuko už kampo. Sprendžiant pagal variklio gausmą, automobilis užtikrintai važinėjo ištuštėjusiomis gatvėmis. Aš buvau taip apstulbęs, kad negalėjau net pajudėti. Taip stovėjau keletą minučių, kol džipas sugrįžo į bazę, kurios vartai vėl užsivėrė“.

Policininko nuoširdumas nekelia jokių abejonių. Tačiau ar šis pranešimas yra labai keistas? Tai galėjo būti automobilio su televizijos kameromis ir distanciniu valdymu išbandymas. Tačiau tolimesni įvykiai leidžia teigti, kad už džipo vairo sėdėjo... nematomas žmogus.

Tragedija Bangore

Į Džonso ataskaitą tarsi niekas didelio dėmesio neatkreipė, o pats policininkas greitai buvo perkeltas į kitą tarnybos vietą. Po kiek laiko „Dageno institutas“ buvo ar tai išformuotas, ar tai perkeltas į kitą vietą, o pati Voles Bėjaus karinė bazė uždaryta. Darelas Barnsas, vienas iš „Dageno instituto“ darbuotojų persikėlė į Bangorą ir apsigyveno nuosavame name. 1997-ųjų m. spalio 3 d. jis buvo aptiktas negyvas su šautine žaizda viršugalvyje. J apiplėšimą tai nebuvo panašu - Barnso kabinete beveik matomoje vietoje gulėjo padėta stambi pinigų suma. Taip pat buvo nepaliestos vertingos pašto ženklų ir senovinių monetų kolekcijos. Tačiau buvo visiškai sunaikinta visa kompiuteryje saugoma informacija. Taip pat buvo ištrinti vaizdo stebėjimo kamerų padaryti įrašai. Nebuvo jokių įsilaužimo pėdsakų. Tačiau juk negalėjo pats Barnsas sau šauti į viršugalvį!

Darelo Barnso laiškas

Tik po ilgų paieškų policininkams pavyko rašomajame stale aptikti slėptuvę. Joje buvo keli popieriaus lapai, prirašyti paties mokslininko ranka. Tai buvo nebaigtas laiškas apie jo darbą „Dageno institute“. Sprendžiant pagal tekstą, laiškas buvo skirtas masinio informavimo priemonėms. Panašu, kad Barnsas buvo pasiruošęs perduoti šiuos duomenis plačiajai visuomenei. Štai ką rašė mokslininkas:

„„Dageno institute“ aš dirbau daktaro Malkolmo Merdoko grupėje. Mes kūrėme specialų stiprintuvą. Idėja buvo sukurti įrenginį, kuris nedideliu atstumu atlenktų šviesos bangas. Tokiu būdu, šiuo įrenginiu apsiginklavęs žmogus taptų nematomas. Tačiau tokiu atveju ir jis pats nieko nematytų? Visiškai ne. Kuriamas stiprintuvas visiškai neveikia infraraudonųjų bangų sklidimo. Pakanka tik užsidėti akinius, kurie infraraudonuo-sius spindulius transformuoja į matomą šviesą. Tokiu atveju nematomas žmogus ne tik matytų, dar daugiau - jis naktį
matytų taip pat gerai, kaip ir dieną...“.

Toliau Barnsas užsiminė, kad galės smulkiau papasakoti apie darbą „Dageno institute“. Galimas dalykas, kad kažkas, kas buvo labai suinteresuotas išsaugoti paslaptį, sužinojo apie mokslininko ketinimus. Gal į Barnso namus prasmuko nematomas žmogus? Tokiu atveju būtų buvę nesunku imituoti mokslininko savižudybę - šauti ne į viršugalvį, o į smilkinį, po to į nužudytojo ranką įdėti pistoletą. Jei taip nebuvo padaryta, tai sąmoningai. Tai buvo nedviprasmis perspėjimas visiems tiems, kurie bandys elgtis taip, kaip Darelas Barnsas.

„Nematomas apsiaustas“

2011-ųjų m. birželio mėnesį pasirodė apie Kalifornijos universiteto specialistų darbus - mokslininkams pavyko sukurti „nematomo apsiausto“ modelį. Šio „apsiausto“ veikimo principas toks - po apsaugine danga, iš pažiūros primenančią veidrodį, patalpinamas daiktas, todėl jis tarsi paslepiamas ir pasidaro nematomas. Buvo sukurtas „apsiaustas“ su kintamu lūžio koeficientu.

Ar tai ne tiesioginis „Danego instituto“ palikimas? Vargu, nes šiuo atveju kalbama apie įdomų mokslinį eksperimentą, ne daugiau. Praktinis šio išradimo pritaikymas labai abejotinas. Nors daiktas po „apsiaustu“ ir „dingsta“, tačiau pats „apsiaustas“ niekur nedingsta.

Nematoma galia

Kodėl „Dageno instituto“ darbai apgaubti tokia paslaptimi? Juk nematomos armijos šių darbų pagrindu sukurti nepavyks. Priešininkas greitai susiprotės su kuo turi reikalą, todėl bus panaudoti infraraudonųjų spindulių skaneriai, kurie viską parodys tarsi ant delno. Visai kitas reikalas, kai kalbama apie diversinę ar žvalgybinę veiklą. Juk ant kiekvienų durų infraraudonųjų spindulių skanerių neprikabinėsi. Šiuolaikinis karas - tai, pirmiausia, informacinis karas. Tačiau ne vien tik tai gali būti darbų įslaptinimo priežastimi. Nematomos galios paslaptys - pernelyg didelė pagunda, kad netaptų daugelio suinteresuotų struktūrų padidinto dėmesio objektu.