Iliuminatai - slaptų žinių paveldėtojai

Dar senais laikais žmonės ėmė burtis į slaptas sąjungas, norėdami kolektyvinėmis pastangomis sužinoti tam tikras tiesas ir taip įgyti kitiems nežinomą galią. Ėjo šimtmečiai, o žinių ir valdžios trokštantieji kūrė vis naujas slaptas bendrijas, nes suprato: kas valdo informaciją - tas valdo pasaulį.

Iš pradžių buvo paslaptis

Pačia seniausia žinoma slapta draugija yra laikomas masonų ordinas. Padavimuose pasakojama, kad masonų veikla prasidėjo Senovės Egipte, kur tik išrinktiesiems buvo žinoma informacija, reikalinga piramidžių statybai. Iš Egipto laisvųjų mūrininkų brolija persikėlė į Europą, vietoje piramidžių ėmė statyti Viduramžių bažnyčias ir pilis, kurios ir šiomis dienomis stebina tobulomis linijomis. Šių masonų ideologiniai palikuonys nors ir išsaugojo simbolikoje kampainį ir skriestuvą, vietoje pastatų statybos norėjo pertvarkyti visą pasaulį (paranormal.lt).

Viduramžiais arabų valstybėse didelę galią įgavo asasinų (samdomų žudikų) bendruomenė, vadovaujama Hasano ibn as Sabacho, kuris buvo dar vadinamas Kalno Vyresniuoju. Asasinai pasižymėjo geležine drausme ir neįprastu žudymo menu. Legendose taip pat pasakojama, kad jie galėjo valdyti stichijas, akimirksniu persikelti erdvėje ir laike, suprato visas pasaulio kalbas - vartojamas ir seniai išnykusias. Tuose kraštuose susikūręs riterių tamplierių ordinas sugebėjo užmegzti draugiškus santykius su Hasano pavaldiniais, todėl jam pavyko sužinoti nemažai slaptų žinių, kurias atsinešė į krikščioniškąją Europą. Praėjo pora amžių, tamplierių ordinas tapo savarankiška jėga, kuri nepakluso niekam kitam, išskyrus popiežių. Galima teigti, kad tamplierių ordinas buvo ištisa valstybė be sienų.

Tamplieriai ne tik domėjosi gamtos reiškiniais, paslaptimis, tačiau tuo pačiu metu aktyviai užsiėmė ekonominiais reikalais. Ordinas statė šventyklas, pilis, tiesė kelius, o svarbiausia - už procentus skolino pinigus. Tamplierių finansinė sėkmė iššaukė visuotinį pavydą, ir tai, o ne slaptos žinios ir ritualai, tapo pagrindine ordino žūties priežastimi. Prancūzijos karalius Pilypas IV (kaip teigiama, pats daug įsiskolinęs tamplieriams) nusprendė sunaikinti galingąjį ordiną. Kaip pretekstu karalius pasinaudojo melagingu pranešimu ir įsakė suimti visus tamplierius, esančius karalystės teritorijoje. Tuo, kad karalius jiems skolingas, tamplieriai, savaime aišku, nebuvo kaltinami. Užtat jie buvo apkaltinti šventvagyste, šėtono garbinimu, lytiniais santykiais tarp vyrų ir sodomija. Taip ordinas buvo sunaikintas, jo turtas perėjo į karalystės iždą. Po įvykių Prancūzijoje tamplierius ėmė persekioti ir kitų Europos valstybių monarchai, todėl netrukus ordinas visiškai užbaigė savo egzistavimą.

Slaptos bendrijos viena po kitos tarsi be jokių pėdsakų išnykdavo iš istorijos puslapių. Tačiau yra tikimybė, jog jos iš tikrųjų persikūnijo viena į kitą. Jeigu tai yra tiesa, tai ne vieną tūkstantį metų mūsų planetoje veikė tik viena slapta draugija, per visą savo egzistavimo laiką surinkusi neaprėpiamas žinias ir neįveikiamą galią.

Bavarijos apšviestieji

Praėjo keletas amžių. XVIII amžiaus pabaigoje juristas Adomas Veishauptas iš Bavarijos įkūrė sąjungą, kuri buvo paskelbta visų slaptų praeities draugijų palikuone.

Pats Veishauptas buvo auklėjamas jėzuitų koledže ir iki pat gyvenimo pabaigos bjaurėjosi teologijos idėjomis, kurios mokiniams buvo kalamos į galvą. Vėliau įstojęs į Ingolštato universitetą ten aptiko tuos pačius pasenusius, paremtus religijos ribotumu mokymo principus. Tačiau tai nesutrukdė gabiam ir ambicingam jaunuoliui gauti teisės daktaro laipsnį, o netrukus ir profesoriaus pareigas. Adomas sėkmingai kilo karjeros laiptais, tačiau jo interesai jau buvo išsiplėtę kur kas toliau už universiteto sienų. Švietimo idėjų palaikymas Adomą atvedė į masonų gretas. Paradoksas yra tai, kad ir „kitoje barikadų pusėje“ Veishauptas savęs nesurado: tarp laisvųjų mūrininkų viskas buvo paremta ritualais, tačiau jais, dažniausiai, viskas ir apsiribojo. Netrukus jaunas juristas išstojo iš masonų ložės, kad galėtų įkurti savo paties sąjungą, kurios tikslas - padaryti žmones geresniais, o pasaulį - tobulesniu. Pats Veishauptas, sprendžiant iš amžininkų liudijimų, buvo sunkaus charakterio, linkęs į intrigas, savo tikslų siekė, nesibodėdamas jokių priemonių.

Įkūrimo metu iliuminatų bendrijoje buvo vos penki nariai, kurie kiekvienas pasirinko pseudonimą iš antikos ar viduramžių istorijos (pavyzdžiui, pats Veishauptas pasivadino Spartaku). Ordino įstatuose buvo numatyta ypač griežta konspiracija, absoliutus paklusnumas sąjungos vadovams, taip pat „ideologinis“ visų narių budrumas tiek savo paties, tiek kitų narių atžvilgiu.

Bendrija tapo populiari, po kelių metų joje buvo apie 700 narių, o ložės (skyriai) įkurtos visoje Vokietijoje, taip pat Šveicarijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir kitose valstybėse. Iliuminatų gretose atsidūrė ne vienas garsus asmuo, pavyzdžiui, pedagogas Pestalocis, poetas Getė, kompozitorius Mocartas ir dar daug kitų įtakingų valdininkų ir valdovams artimų žmonių. Kartu su ordino įtakos augimu nenumaldomai plito gandai apie jo slaptą veiklą - kuo toliau, tuo labiau panašūs į pasakas.

Tačiau pasaulio galingiesiems ėmė kelti nerimą sąjunga, kuri savo egzistavimo neslėpė, tačiau paslaptyje laikė savo siekius. Bavarijoje į valdžią atėjęs hercogas Karlas Teodoras uždraudė bendrijos veiklą, o po atliktų kratų iliuminatų butuose labai stipriai suteršė jos vardą, paviešindamas visą aptiktą kompromituojančią medžiagą, kurią tik pavyko aptikti: nuo savižudybių pateisinimo iki vertimo sugyventines daryti abortus. Ordino vadovui teko skubiai išvykti iš šalies.

Po tokio triuškinančio smūgio bendrija tarsi nutraukė savo veiklą. Tačiau pats Adomas Veishauptas tapo Sacheno ir Gotos hercogo patarėju, o paskui jį ir kiti vienminčiai ėmė daryti karjerą valstybės tarnyboje. Kas juos skatino: paprastas noras užsidirbti pragyvenimui ar slaptos priežastys, kurios tampa aiškios, gerai išnagrinėjus sąjungos ideologiją?

Akivaizdu ir slapta

Ordino nariai sau nebuvo iškėlę jokių revoliucingų tikslų. Iliuminatų įstatai numatė ilgą ir sunkų darbą, šviečiant žmoniją ir tobulinant visuomenę. Dirbti reikėjo ištisus šimtmečius, tolimoje perspektyvoje matant gerovės ir teisingumo karalystės sukūrimą.

Kalbant apie šios karalystės kūrimo metodiką, reikia pažymėti, kad ji buvo labai gerai apgalvota. Į sąjungą nariais buvo kviečiami lankstūs, išradingi, sugebantys greitai įgyti pasitikėjimą žmonės. Jeigu tai dar buvo turtingi, turintys daug ryšių ar aukštas pareigas užimantys žmonės - tokie asmenys bendrijai tapo tiesiog nepakeičiamais. Visi nariai turėjo palaipsniui ir neįkyriai žmonių protą palenkti ordino principams, skleisti protingumo ir visuomeninės sąžinės idėjas visur, kur tik yra galimybė. Juo aukščiau iliuminatai kilo karjeros laiptais, tuo didesnę įtaką jie įgavo. Idealiu atveju kiekvieną valdovą
po kurio laiko turėjo supti sąjungos nariai, kad jo politiką pasuktų ordinui palankia kryptimi. Beje, „evoliucionistas“ Veishauptas neatmetė ir galimo poveikio jėga tų asmenų, kurių nepavyksta įtikinti gražiuoju. Jis kvietė „surišti rankas visiems besipriešinantiems ir spausti visus, kurių negalima įtikinti“.

Po bendrijos veiklos uždraudimo visa informacija apie ją perėjo į legendas. Pavyzdžiui, yra manoma, kad iliuminatai, nusivylę visuomenės pakeitimu evoliuciniu būdu, labai aktyviai dalyvavo Didžiojoje Prancūzijos revoliucijoje.

Planet Today News dokumentika. Lėlininkų sąmokslas."Nykštukai ir milžinai" (RU)

Jiems taip pat priskiriamas persikėlimas už vandenyno, į Naujojo Pasaulio žemes, ir slapta įtaka visiems politiniams procesams Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo XIX amžiaus pradžios. Konspirologai (pasaulinio sąmokslo teorijos šalininkai) teigia, kad slapta „apšviestųjų“ sąjunga egzistuoja ir mūsų dienomis, daro įtaką visame pasaulyje ir stumia jį kažkokia visuomenei nežinoma kryptimi į šviesą arba, atvirkščiai, į katastrofą.

Pasaulinis sąmokslas egiztuoja?

Jeigu tikėti konspirologais, atskiri pasaulio istorijos įvykiai pradeda atrodyti tarsi vieno grandiozinio plano dalys, kuriuo siekiama pertvarkyti planetą į vieną didžiulę valstybę, valdomą vienos slaptos vyriausybės, kurią sudaro naujieji iliuminatai. Yra manoma, kad į šią vyriausybę įeina 13-os pačių turtingiausių ir didžiausią įtaką turinčių šeimų iš viso pasaulio, ir būtent jos formavo pačius reikšmingiausius pastarųjų dešimtmečių įvykius. Jiems priskiriama vienų JAV prezidentų išrinkimas ir kitų nužudymas (pavyzdžiui, Abraomo Linkolno ir Džono Kenedžio). Jie visuomenei įtaką daro, pasinaudodami senovinėmis okultinėmis praktikomis, šiam tikslui savo globon parėmė šou verslą ir kino pramonę. Populiarių filmų apie pasaulines katastrofas, ateivius, kosmoso karus ir Paskutinio Teismo dieną kūrimas turi tikslą planetos gyventojus parengti tolimos ateities įvykiams.

Pirmasis žingsnis, kuriuo buvo siekiama sukurti pasaulinę vyriausybę, tapo Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimas, kuri turi kontroliuoti tai, kas vyksta visuose pasaulio žemynuose. Po kelių dešimtmečių buvo įkurta Europos Sąjunga (ES), kuri atitinka vieningos autoritarinės valstybės modelį: griežtai diktuojama valia visoms į organizaciją įeinančioms valstybėms. ES vadovauja, savaime suprantama, iliuminatai kartu su masonais. Tam, kad būtų galima kontroliuoti ekonomiką visoje sąjungos teritorijoje, buvo įvesta vieninga valiuta - euras. Tiesa, pastaraisiais metais, ES vyriausybės įtaka susilpnėjo, nebe tokios aiškios euro ateities perspektyvos. Tačiau konspirologai ir toliau kartoja, kad slapta vyriausybė toliau valdo pasaulį ir veda jį į savo slaptą tikslą.