Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Balandžio » 3

Probiotikai, ne statinai. Žarnyno sveikata turi reikšmės

Ko gero, sveikas žarnynas yra svarbiausia sąlyga, kad asmuo apskritai turėtų gerą sveikatą, savo ruožtu nesveikas žarnynas, kaip nustatyta per vieną naują tyrimą, gali būti net širdies ligų formavimosi priežastis.

Tai paskutinis priežastinis ryšys, koks konstatuotas tarp žarnyno ir kokios nors ligos formavimosi, - žarnyno būklė veikia ir širdies sveikatą. Pasak tyrėjų, galbūt sergančiuosius širdies ligomis būtų galima gydyti probiotikais, kurie atkuria žarnyne tinkamą bakterijų sudėtį, o ne statinų grupės vaistais. Taigi, papildytas ilgas kitų uždegiminių ligų sąrašas, kurios prasideda, kai žarnyne būna pažeista bakterijų pusiausvyra, - reumatoidinio artrito, žvynelinės, dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) ir išsėtinės sklerozės priežasčių taip pat reikia ieškoti žarnyne.

Britų tyrėjai iš Londono Karališkojo koledžo (Kings College London) nustatė, kad žmonėms, kurių žarnyne nėra pakankamos bakterijų įvairovės (jų mikrobiomas skurdus), kyla didesnė rizika, kad sustandės arterijų sienelės, o aterosklerozė, kaip žinoma, yra pirmas kardiovaskulinių ligų pranašas. Tyrėjai tvirtina, kad, atkuriant žarnyne gerąsias bakterijas, būtų galima gydyti žmones nuo ligų, kurios šiuo metu yra vienos labiausiai paplitusių mirties priežasčių pasaulyje. Probiotinės bakterijos, kuriose esama gyvų mikroorganizmų Bifidobacterium ir Lactobacillus, būna ypač veiksmingos kovojant su ateroskleroze.

žarnyno sveikata, bakterijos, širdis, probiotikai, statinai, sveikata

Jau įrodyta, kad probiotinės bakterijos sumažina kraujospūdį, o tyrėjai mano, jog maisto papildai su šiomis bakterijomis galėtų palankiai paveikti ir kraujagyslių būklę.1

Šis atradimas labai svarbus. Tai galėtų radikaliai pakeisti būdą, kaip žvelgiama į širdies ligas ir gydomi jomis sergantys asmenys. Iki šiol (panašiai kaip su vėžiu) labai mažai kas liudija, kad medicina nugali širdies ligas, o tai ragina manyti, kad tarp tyrimų, kuriuos mokslininkai atlieka savo mokslinių tyrimų centruose, ir praktinio gydymo vis dar esama gilaus atotrūkio. Medicinoje vis dar vyrauja nuomonė, kad dėl širdies ligų kalti riebalai. Sotieji riebalai svieste, grietinėje, sūryje ir riebioje mėsoje didina cholesterolio koncentraciją, o šis blokuoja arterijas ir galiausiai sukelia širdies nepakankamumą. Remiantis šiuo požiūriu, yra nustatytas standartinis gydymas - dieta, kuri derinama su statinų grupės preparatais. Maisto gamybos sritis yra gavusi milijardinį pelną iš mažai kalorijų turinčių produktų gaminimo, o farmacijos sritis gauna tokį pat pelną iš medikamentų, kurie sumažina cholesterolio koncentraciją. Bet visa tai paremta teorija, kuri jau keletą kartų buvo paneigta.

Jau įrodyta, kad probiotinės bakterijos sumažina kraujospūdį, o tyrėjai mano, jog maisto papildai su šiomis bakterijomis galėtų palankiai paveikti ir kraujagyslių būklę.

Probiotinės bakterijos ir ląsteliena

Pasak naujos teorijos apie žarnyną ir širdies ligas, mityba, kurioje gausu riebalų, tikrai atlieka tam tikrą vaidmenį formuojantis širdies ligoms, bet ne tokį, kaip buvo laikoma iki šiol. Riebus maistas gali skatinti žarnų disbakteriozę (suardyti normalią pusiausvyrą tarp bakterijų), o tai gali sukelti aterosklerozę ir padidinti kraujospūdį, - taip teigia mokslininkai iš Kanados Makmasterio universiteto (McMaster University). 2 Savo ruožtu tyrėjai iš Londono Karališkojo koledžo tvirtina, kad viską būtų galima pataisyti, skiriant probiotikų kursą ir dietą, kurioje gausu ląstelienos. Ląsteliena - tai augalinės kilmės angliavandeniai, kurių esama javuose, vaisiuose, daržovėse, riešutuose. Visi jie yra svarbiausi vadinamosios Viduržemio jūros regiono dietos komponentai, o ši labai giriama dėl to, kad gali padėti išsaugoti sveiką širdį.

Moterų, kurių žarnyne buvo mažiausia bakterijų įvairovė, arterijos buvo labiausiai sustandėjusios.

Londono Karališkojo koledžo tyrėjai stebėjo 617 vidutinio amžiaus moterų (jos visos buvo dvynės) ir vertino jų kraujagyslių sveikatą bei bakterijų įvairovę žarnyne. Apie arterijų standėjimą liudija ir uždegimas, ir nejautra insulinui, tačiau jie abu gali būti pasekmės, sukeltos dėl nepakankamos žarnyno bakterijų įvairovės. Tyrėjai įtarė, kad žarnynas turi tam tikrą ryšį su kraujagyslių ligomis, kadangi įrodyta, kad šis yra svarbus valdant uždegimą, gliukozės toleravimą ir jautrumą insulinui. Šie veiksniai gali liudyti apie II tipo cukrinį diabetą, o tai širdies ligų pranašas.

žarnyno sveikata, bakterijos, širdis, probiotikai, statinai, sveikata

Per savo tyrimą Karališkojo koledžo tyrėjai konstatavo, kad tarp arterijų sienelių standėjimo ir žarnyno bakterijų esama atvirkštinio ryšio. Kitaip tariant, tų moterų, kurių žarnyne buvo mažiausia bakterijų įvairovė, arterijos buvo labiausiai sustandėjusios. Ši tendencija buvo konstatuota visoms moterims nepriklausomai nuo jų kūno svorio ar nutukimo.

Šis atradimas taip pat remiasi kitu, ankstesniu, tyrimu, kuris publikuotas užpernai ir per kurį buvo konstatuotas tiesioginis ryšys tarp bakterijų išnykimo žarnyne ir širdies nepakankamumo. Vokiečių tyrėjai iš Šlėzvigo-Holšteino universiteto klinikos (Universitatsklinikum Schleswig-Holstein) padarė išvadą, kad to priežastis gali būti, pvz., II tipo cukrinis diabetas arba medikamentai.3 Mokslininkai analizavo sveikų žmonių ir širdies ligomis sergančių asmenų išmatų ėminius. Nors abi grupės valgydavo vieno ir to paties, širdies nepakankamumu sergančiųjų ėmimuose buvo „iš esmės mažesnis“ tų bakterijų kamienų skaičius, kurie žinomi kaip pajėgūs valdyti uždegimą.

Žarnyne gali glūdėti depresijos, nerimo, autizmo, Alzheimerio ligos ir net Parkinsono ligos priežastys.

Per anksčiau atliktus tyrimus minima, kad širdies ligų, ypač širdies nepakankamumo, rizikos veiksnys yra trimetilamino N-oksidas (TMAO) -žarnyno bakterijų medžiagų apykaitos produktas, tačiau dabar labiau atrodo, kad kaip tik pačios bakterijos provokuoja širdies ligas.

Ryšys tarp širdies ir žarnyno

Naujoji idėja turi vis daugiau šalininkų. Iš tikrųjų apie tai buvo svarstoma jau prieš dešimt metų, kai tyrėjai iškėlė teoriją, kad širdies ligų epidemiją būtų galima suvaldyti probiotikais, kurių esama kai kuriuose maisto produktuose, pvz., jogurte ir kefyre. Žmonės tiesiog turėtų pradėti geriau maitintis. Viena iš tyrėjų grupių būtent taip ir pasakė: kelias link sveikos širdies visų pirma veda prie sveiko žarnyno mikrobiomo, - tačiau tada tokia išvada dar turėjo mažai įrodymų.4

Viena iš problemų - tais laikais tyrėjai neturėjo tinkamų technologijų, kad apskritai įvertintų kraujagyslių elastingumą ir konstatuotų arterijų sienelių standėjimo faktą. Pastaruoju metu tai pasikeitė - įdiegtas pulso bangos greičio matavimas (angl. pulse wave velocity, PWV) pasidarė auksinis standartas, kuriuo vertinama arterijų sveikata ir prognozuojamos širdies ligos. Vis dėlto ir be šio metodo mokslininkai vis aiškiau nujautė ryšį. Kinų tyrėjų komanda iš Pekino genomikos instituto (BGI-Shenzhen) lygino 218-os širdies ligomis sergančių asmenų ir 187 sveikų žmonių išmatų ėminius ir konstatavo, kad tarp pirmųjų būta nesveiko žarnyno mikrobiomo, - jų išmatų ėminiuose buvo dviejų bakterijų rūšių kamienų: Enterobacteriaceae ir Streptococcus, trukdančių normaliam metabolizmui, kuris būtinas širdies sveikatai.5

Mokslas, kuris pripažįsta, kad žarnynas itin svarbus, reguliuojant daugelį fiziologinių funkcijų, dabar turi ir pavadinimą „imunometabolizmas“. Aiškindama šią naują mokslo sritį, dr. Natalia Shulzhenko iš JAV Oregono valstijos universiteto (Oregon State University) nurodė, jog tyrėjai aptiko, kad biologijoje esama įvairių rūšių ryšių ir komunikacijos. Tyrėjai vadina tai kryžmine komunikacija. Ji labai svarbi, o mokslininkai tik dabar pradeda kai ką apie ją nutuokti.

Dr. N. Shulzhenko ir jos komanda nagrinėjo žarnyno disbakteriozės reikšmę asmenims, kurie serga II tipo cukriniu diabetu ir turi metabolinį sindromą (jis apima cukrinį diabetą, nutukimą ir širdies ligas). Iš esmės šios ligos formuojasi tada, kai kryžminė komunikacija tarp imuninės sistemos, žarnyno bakterijų ir gliukozės metabolizmo nutrūksta. Probiotikai galėtų būti vienas iš sprendimų, kaip gydyti žmones su cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu.

Kas vis dėlto yra svarbiausios žarnyno disbakteriozės priežastys? Pasak dr. N. Shulzhenko, jos gali būti skirtingos, bet keturios jau nustatytos priežastys yra šios: maisto racionas, kuriame gausu riebalų; nepakankamas kiekis ląstelienos, kurios galima gauti su daržovėmis, riešutais ir vaisiais; lėtinis stresas; antibiotikai.

žarnyno sveikata, bakterijos, širdis, probiotikai, statinai, sveikata

Per bandymus su laboratorinėmis pelėmis dr. N. Shulzhenko su komanda nustatė, kad antibiotikų kokteilis nualina žarnyno mikrobiomą, o tai neigiamai veikia jo gebėjimą reguliuoti normalias imuniteto atsakomąsias reakcijas.

Ar kas nors vis dar abejoja dėl tikrųjų širdies ligų priežasčių? Mokslininkai, alternatyviosios medicinos specialistai ir vis daugiau širdies ligomis sergančių asmenų pritaria nuomonei, kad žarnynas atlieka labai svarbų vaidmenį širdies sveikatai.

Kitaip tariant, probiotikai galėtų padėti geriau už statinus.

Bryanas Hubbardas

NUORODOS

  1. Eur Heart J, 2018; doi:10.1093/eurheartj/ehy223
  2. Nutrients, 2017; 9, pii:E859
  3. ESC Heart Failure, 2017; doi:10.1002/ehf2.12155
  4. Proc Nutr Soc, 2014; 73 172-85
  5. Nat Commun, 2017; 8:845
  6. Noture Commun, 2016; 7:13329
  7. Cut, 2015; 64:1732-43

Kodėl žarnynas toks svarbus

Žarnynas reguliuoja ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, bet ir kai kurias kitas sveikatos problemas, kurios paprastai siejamos su „ligomis galvoje". Žarnyne gali glūdėti depresijos, nerimo, autizmo, Alzheimerio ligos ir net Parkinsono ligos priežastys.

Daugeliu atvejų ryšys tarp šių sveikatos problemų (ir dar kitų) yra uždegimas - mechanizmas, kurį organizmas sužadina, kad pats save gydytų ir apsaugotų nuo sužalojimų ir infekcijų. Laikoma, kad uždegimas yra imuninės sistemos funkcija, tačiau pasirodo, kad jį savo ruožtu valdo sudėtinga sąveika su žarnynu. Prof. dr. Alejandras Aballay'us iš JAV Duke'o universiteto Medicinos centro (Duke University Medical Center) mano, kad šis ryšys dar sudėtingesnis, kadangi esama dar ir trečio elemento - nervų sistemos. Pasak jo, jungiamasis komponentas, padedantis visiems šiems trims elementams keistis informacija, yra dopaminas - neuromediatorius, kuris reguliuoja atlygio ir malonumo pojūčius smegenyse.

2009 metais mokslininkas patikrino šią teoriją su paprasta gyvybės forma -apvaliosiomis kirmėlėmis C. elegans, turinčiomis vos 302 neuronus (palyginimui: žmogus jų turi apie 100 mlrd.) ir gana paprastą imuninę sistemą. Per kelis bandymus prof. dr. A. Aballay'us nustatė, kad uždegiminį procesą kirmėlių žarnyne galima paveikti keičiant dopamino koncentraciją jų organizmuose.1

Tai demonstruoja ryšį tarp imuniteto ir nervų sistemos, kurį kontroliuoja žarnyno bakterijos. Pagal šiuo metu priimtą biologinį modelį tokio ryšio nėra.

NUORODA: 1 Curr Biol, 2016; 26:2329-34

Mikrobiomo esama ir krūtų liaukose

Kai girdite žodį „mikrobiomas", greičiausiai galvojate apie žarnyną. Tai nėra vienintelė vieta organizme, kuri susijusi su bakterijų įvairove. Tyrėjai išsiaiškino, kad krūtyse taip pat esama savo minimikrobiomo, o galbūt tokio turi ir kitos kūno dalys.

Pasak tyrėjų iš JAV Klivlando klinikos (The Cleveland Ctirtic), gali būti, kad krūties vėžį sukelia pažeista bakterijų pusiausvyra krūtų audinių minimikrobiome.1

Tyrėjai analizavo krūtų audinių eminius, paimtus iš 78 moterų, kurioms gydant vėžį buvo atlikta mastektomija ar kosmetinė krūtų operacija. Tyrėjai konstatavo, kad sveikuose krūtų liaukų audiniuose esama gerokai daugiau gerųjų bakterijų Methylobacterium. Taip pat buvo vertinami šlapimo ėminiai, ir tarp krūties vėžiu sergančių moterų buvo itin gausu kito tipo bakterijų, tarp jų Staphylococcus ir Actinomyces.

Šie tyrimai ragina susimąstyti apie tai, kad, panašiai kaip širdies ligų atvejais, ko gero, su krūties vėžiu taip pat būtų galima bandyti kovoti prebiotikais ir probiotikais.

NUORODA: 1 Oncotarget, 2017; 8:88122-38

Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar


TavoSkelbimai.lt Skelbimų lenta