Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2020 » Sausio » 30

„Rigvir“ terapiją - Sergančiųjų vėžiu gelbėjimosi šiaudas Latvijoje?

Diagnozė „vėžys“ - smūgis, kurio sukeltas stresas priverčia ieškoti bet kokių, kad ir mažai veiksmingumu įtikimų pagalbos būdų. Nenuostabu, kad ne vieno lietuvaičio akys nukrypo į Latviją, kur prieš šešerius metus oficialiai užregistruota vakcina nuo kai kurių formų onkologinių navikų. Tačiau Lietuvos specialistai apie šį vaistą bemaž nežino ir įsitikinti jo veiksmingumu bei taikyti praktikoje kol kas neketina.

Tuo metu klaipėdietė medikė D. A., kuriai prieš 13 metų buvo diagnozuota jau pažengusi melanoma, įsitikinusi, kad šiandien ji sveika dėl to, jog pasitikėjo Latvijos virusologų išrasta vakcina.

Parduoda su receptais

1997 metais D. A. apčiuopė nugaroje pašiurkštėjusį apgamą. Nujausdama, kad tai gali būti piktybinės ligos simptomas, ji kreipėsi į gydytojus.

„Tuo metu buvo ir kiti ligos ženklai - greitesnis nuovargis, apatija, gyvenimo džiaugsmo nebuvimo pojūtis“, - prisimena gydytoja.

Nors keli iš eilės onkologai tikino, kad apgamas greičiausiai gerybinis ir nerimauti nėra pagrindo, moteris, jausdama nerimą, ryžosi operacijai.

Apgamą pašalinus, po trijų dienų atėjo atsakymas - 3-iosios klasės pagal Klarką melanoma.

„Prarasti neturėjau ką. Todėl kaip skęstantis šiaudo ieškojau kad ir menkiausios galimybės sau padėti. Prisiminiau dar studijų metais girdėjusi apie Latvijoje kuriamą vakciną nuo vėžio, kuri naikina auglius ir aktyvizuoja imunitetą„, - pasakojo D. A.

Nors daugelis gydytojų į sumanymą išeiti virusoterapijos kursą žiūrėjo skeptiškai, klausė, ar moteris nebijo būti eksperimentiniu triušiu, medikė nedvejojo ir nuvyko pas Latvijos imunologę profesorę Ainą Muciniecę, dalyvavusią kuriant virusinį preparatą „Rigvir(Rygos virusas).

Profesorė paskyrė individualų injekcijų kursą - penkias ampules po vieną kas mėnesį.

Šis virusinis vaistas, išbandytas klinikiniais tyrimais, Latvijos valstybinėje vaistų agentūroje buvo užregistruotas vėliau - 2004 metais. Šiandien su receptais jis parduodamas Latvijos vaistinėse.

Padėjo ne tik vakcina

Tuomet dar neregistruoto „Rigvir“ terapiją D. A. pakėlė nesunkiai - kitaip nei būna chemoterapijos metu, jokio neigiamo sveikatai poveikio vakcina nesukėlė. Medikė visą tą laiką dirbo, energijos pakako ir kelionėms, kurioms iki ligos moteris sakė nerasdavusi laiko. Vieninteliai pašaliniai reiškiniai - nežymus limfmazgių dirginimas ir karščio antplūdžiai naktį.

Tarp injekcijų terapijos efektyvumas buvo stebėtas atliekant įvairius kraujo tyrimus. Pasak pokalbininkės, kraujo tyrimai rodė, kad ženkliai padidėjęs limfocitų kiekis.

Šį stresų kupiną gyvenimo periodą medikei apkartino dar viena naujiena - gydytojas echoskopuotojas pranešė regįs kepenyse išsisėjusias metastazes. Tą patį tvirtino dar keli kiti echoskopuotojai - tiek klaipėdiečiai, tiek vilniečiai. Jie siūlė gydytis chemoterapija.

„Vis dėlto jaučiau, kad kepenyse ne metastazės ir chemoterapijos atsisakiau. Mano lūkesčius, kad tai ne metastazės, patvirtino du echoskopuotojai Vilniuje. Tačiau paaiškinti, kas tai, jie negalėjo“, - pasakojo D. A.

Tačiau nerimo ir stresų periodas tęsėsi toliau - klaipėdietis echoskopuotojas vėl pamatė kepenyse metastazes ir pasiūlė atlikti kompiuterinę tomografiją. Vengdama radiologinės apšvitos, galinčios susilpninti imunitetą, medikė jos atsisakė.

Praėjus penkeriems metams, gydytojai pasakė, jog ligą galima pamiršti ir reguliarūs medicininiai tyrimai nebėra reikalingi. Per tą laiką išnyko ir „metastazės“ kepenyse.

Medikė įsitikinusi, kad įveikti vėžį jai padėjo ne tik sveikatą tausojanti latvių vakcina, bet ir pozityvus mąstymas, gyvenimo džiaugsmas, tikėjimas ir malda. Šiandien ji gali tik pasidžiaugti, jog nepasidavė gydytojų specialistų skepticizmui ir pasikliovė savo nuojauta.

Jos pasitikėjimą vakcina sustiprino ir kiti sėkmingo pasveikimo pavyzdžiai. Šiuo medikamentu gydosi jos 32 metų giminaitis, kuriam prieš trejus metus buvo pripažinta agresyvi melanomos forma. Pokalbininkės tvirtinimu, „Rigvir“ terapijos kursą išėjo ir dar keletas jos pažįstamų.

Nežino, bet vertina skeptiškai

Nepaisant latvišką vakciną išbandžiusių ir ligą įveikusių žmonių optimizmo, specialistams ir gydytojams tokio požiūrio trūksta.

Maža to - „Vakarų ekspreso“ kalbinti specialistai apie šią virusoterapiją išgirdo pirmą kartą arba teigė girdėję „viena ausimi“ ir net nesidomėję. Todėl prieš komentuodami norėjo susipažinti su interneto svetainėje skelbiama oficialia informacija. O susipažinę nei peikė, nei gyrė.

Garbi profesorė, kuri, anot pokalbininkės D.A., ir paskatino ją važiuoti gydytis į Latviją, paklausta apie „Rigvir“, kategoriškai pareiškė nieko nei apie tą vakciną, nei apie latvę profesorę A. Muciniecę nežinanti, todėl negalinti pasakyti.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro vadovas gamtos mokslų daktaras Vydmantas Atkočius teigė interneto svetainėje skelbiamą informaciją aptaręs su kolegomis, tačiau mokslininkams esą šios informacijos nepakanka, kad būtų galima pateikti vienareikšmes išvadas.

„Nežinia, ar buvo atlikti reikiami moksliniai tyrimai, koks tų tyrimų lygis. Gal kam nors bus teigiamas efektas... Jei kai kurie onkologai vaistą rekomenduoja - žino, kad tai nekenksminga, o ar padės - nežinia. Su tuo vaistu nesusidūrėme, o moksle nuomonės neįdomu - viskas turi būti pagrįsta mokslinėmis metodologijomis“, - svarstė jis.

Tame pat centre dirbanti biomedicinos mokslų daktarė imunologė Vita Pašukonienė teigė interneto svetainės apžvalgoje taip pat pasigedusi tikslumo, todėl įvertinti vakcinos efektyvumą ji taip pat negalėjo.

„Nors aiškinama, kad vakcina aktyvina imunitetą, tačiau kaip aktyvina pateikti tik pernelyg populistiniai sakinukai. Man, kaip mokslininkei, pateiktų duomenų nepakanka. Neigti to, ko nežinau iki galo, aš negaliu, o teigiamai vertinti - nepakanka pateiktos medžiagos“, - sakė ji.

V. Pašukonienės manymu, vaisto išpopuliarinimas gali turėti placebo efektą - būna, kad žmogus pasveiksta vien tikėdamas vaisto galia.

„Jei tikrai būtų tiesa, kad vakcina padeda nuo daugelio vėžio rūšių, pasaulį tai apverstų. Bet gali būti, kad kai kuriems vaistas tikrai tinka, o dar svarbu, kokia žmogaus imuninė būklė buvo prieš skiriant vaistą„, - svarstė pokalbininkė.

Limfmazgių dirginimas ir karščio pojūčiai naktį, mokslininkės imunologės žodžiais, nebūtinai reiškia teigiamą vaisto efektą - tai rodo tik organizmo imuninės sistemos reakciją į virusą. Jei yra reakcija į naviką - paprastai temperatūrinio šoko nebūna. Teigiamas ženklas būtų lokalus uždegimas aplink naviką.

„Matau, kad sirgdami žmonės griebiasi šiaudo. Ir ta jiems suteikta viltis yra gerai, svarbu, kad nekenktų. Tie, kurie domisi gydymo būdais, skaito ir stengiasi suvokti, atranda įdomių dalykų. Žinoti apie tai reikia. Kad tik neįsijungtų farmacininkai, suinteresuoti ne vaisto efektyvumu, o pinigais. O kad Latvijos imunologai dirba perspektyviai - žinau“, - sakė mokslininkė.

Oficiali informacija

Svetainės „viroterapija.lv“ informacija

Virusoterapija - biologinės terapijos šaka, galinti mobilizuoti imuninę sistemą kovai su svetima genetine informacija, genetiškai modifikuotomis ląstelėmis, tarp jų - piktybinėmis.

Palyginti su spinduline ir chemine terapija, virusoterapija turi nemažai pranašumų: žūsta mažiau ląstelių (1 sveika - 10 000 vėžinių); greičiau žūva virusoterapijos metu susidarę ląstelių irimo produktai; virusoterapijos ir chemoterapijos kombinacija sustiprina priešvėžinį efektą. Šį latvių teiginį, suformuluotą 1972 m., patvirtino vėlesni klinikiniai australų ir kanadiečių tyrimai.

Geriausi rezultatai pasiekti esant ankstyvoms vėžio stadijoms, panaudojant bioterapiją po radikalios operacijos metastazių profilaktikai. Neverta tikėtis efekto esant vėlyvoms stadijoms ir kai panaudotos visos gydymo galimybės. Virusoterapija kombinuojama su kitais metodais - operaciniu, spinduline, chemoterapija, hormonų terapija. Tai leidžia sumažinti pastarųjų metodų sukeliamą imuniteto nusilpimą.

Virusoterapija ypač svarbi gydant auglius, nejautrius spindulinei ir chemoterapijai (melanoma ir pan.).

„Rigvir“ vakcinai pasiduoda melanoma, skrandžio vėžys, tiesiosios ir storosios žarnos vėžys, kasos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio vėžys, įvairūs sarkomos tipai.

„Pavieniai pasveikimo atvejai - ne įrodymas“

Alvydas ČESAS, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas

Lietuvoje šis virusinis vaistas nėra užregistruotas, neužregistruotas ir Europos Sąjungoje. Manau, plačiau nei Latvijoje jis neregistruojamas todėl, kad trūksta jo saugumo ir efektyvumo įrodymų. Negalėčiau jo išrašyti, nežinodamas, ar jis tikrai saugus, nes būčiau atsakingas už gydymo pasekmes. Turiu žinoti, ką skiriu pacientui, tikėti tuo. Kol kas juo nepasitikiu. Virusas yra virusas, gali sukelti ir alergines reakcijas ir nulemti atvirkštinį procesą, pavyzdžiui, naviko augimą. Skirdamas medikamentą turi žinoti, ar jis nepakenks, o tik vėliau svarbus jau jo efektyvumas.

Kalbant apie pacientės situaciją, jei tai tikslūs ligos duomenys, tai III invazinės stadijos pagal Klarką melanomai gydyti yra taikomas tik operacinis radikalus gydymas. Visi kiti papildomi gydymai - chemoterapija, imunoterapija (interferonu, kuris šiuo metu skiriamas melanomai gydyti) - neparodė pranašumo prieš operaciją. Tad gal buvo reikalingas tik tikėjimas bei sveikas gyvenimo būdas ir liga būtų pasitraukusi? O gal ir ne, nes melanoma yra vienas iš piktybiškiausių navikų.

Kita vertus, jei vaistas tikrai būtų veiksmingas, apie jį sužinotų daugelis. Pavieniai pasveikimo atvejai dar nėra veiksmingumo įrodymas. Tam reikalingi platesni tyrimai su melanoma sergančių žmonių grupėmis, nes dviejų vienodų pacientų nebūna ir jei vienam stebimas poveikis, tai nereiškia, kad ir kitam tas efektas bus gautas.

Latvių imunologų darbai žymiausiuose medicinos leidiniuose nėra nei publikuojami, nei cituojami. Todėl man nepakanka duomenų, kad galėčiau pasakyti, kad šis vaistas - naujas stebuklas. Jei tai būtų toks stebuklingas vaistas - farmacijos pramonė nupirktų ne tik licenciją, bet turbūt ir visą Latviją. Apie vakcinų tyrimus pasauliniu lygiu galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo keliu pasaulis jau eina apie 30 metų, tačiau visos vakcinos (ar viruso, ar pagamintos žmogaus imuninių ląstelių pagrindu), deja, apčiuopiamo efekto neparodė. Gal tik dendritinių ląstelių vakcinacija teikia didesnio optimizmo gydant piktybinę melanomą.

Genovaitė PRIVEDIENĖ, Rašo (2010-04-19) VE.lt

Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Visi svetainės pateikti straipsniai, sveikatos patarimai yra pramoginio pobūdžio iš interneto platybių. Prieš naudodami patarimus, pasitarkite su tos srities specialistu. Svetainė neatsako už duomenų tikslumą. Visos teisės apsaugotos.
avatar
0
1
Pasidalinkite. Kokia jūsų nuomonė apie vėžį gydanti "Rigvir" vaistą? Teko kam bandyti ir ar buvo, kam naudingas... Įdomu būtų sužinoti atsiliepimus...
avatar
TAIP PAT SKAITYKITE:
28.02.2020 laikas 09:15 Kovos būdas su antro tipo HERPES virusu

Yra toks nemalonus gamtos kūrinėlis, kurį medikai vadina antro tipo herpes virusu, plintančiu ir  negerumus sukeliančiu žmogaus genitalijų srityje. Įprastai virusas “miega” kažkur stuburo smegenyse, bet kartais dėl peršalimo ar streso hormonų “nubunda” ir keliauja lin...

Skaityti daugiau

27.02.2020 laikas 23:05 Natūralus gėrimas, kaip išvengti cistito

Taigi, kaip galima užkirsti kelią ir pabandyti natūraliu išsigydyti cistitą? Dėl natūraliu būdu norintiems įveikti cistitą, ypač jei mes kenčiame chroniškai, turime vengti kai kurių maisto produktų ir įpročių.

...

Skaityti daugiau

27.02.2020 laikas 21:14 Paprastas Būdas Išliktyti Šviežius Bananus

Užkandžių pakavimas vaikams į mokyklą, gali pasirodyti esąs gana didelis iššūkis - ypač bandant įtikti vaikams ir įsitikinant, kad jie valgo maistingą maistą.

Skaityti daugiau

27.02.2020 laikas 15:05 Sužinok, kurių produktų laikymo terminas beveik begalinis

Distiliuotas baltasis actas. Jį galima vartoti prieš valgį, jei abejojate jo šviežumu. Pats actas gali būti laikomas metų metus ir negenda. Medus Šis produktas tarnaus jums iki pat mirties. Bičių darbas ir jo magiška sudėtis daro savo darbą. Cukrus meduje sugeria drėgmę

...

Skaityti daugiau

27.02.2020 laikas 08:00 Ar Maldos stiprina mus fiziškai?
Krikščionys dažnai sako vienas kitam: „AŠ melsiuos už tave!“ Bet krikščionys dažnai yra aštriai kritikuojami dėl tikėjimo Dievu ir tokių svarbių dalykų kaip jų sveikata patikėjimu antgamtiniam gydytojui. Jie nori melstis vienas už kitą. O viskas todėl, kad dar nuo neatmenamų laikų egzistuoja viena...

Skaityti daugiau

26.02.2020 laikas 20:37 Jolanta Blažytė: Kaškas Sėja Panika?

„Būsime 5G technologijos diegimo lyderiai“, - garsiai ištrimituoja mūsų tautos išrinktieji ir tyliai „prakiša“ sveikatos apsaugos ministro įsakymą, leidžiantį Lietuvoje elektromagnetinės taršos normas padidinti 10 kartų. Čia pat pasipila reklaminės „fanfaros“ a...

Skaityti daugiau