Šermukšnių nauda organizmui

Paprastasis šermukšnis (lot. Sorbus aucuparia) - visiems gerai pažįstamas ir dažnas krūmas arba medis visoje Lietuvoje, įprastas reginys - greta namų augantys šermukšniai, natūrali kiemo puošmena, ypač rudenį.

Savaime auga miškuose, kirtimuose, pamiškėse, laukuose. Dekoratyvus augalas, todėl dažnai auginamas ir parkuose, soduose, pakelėse. Nereiklus, mėgsta priesmėlio ir priemolio dirvožemį, saulėtas vietas. Žydi gegužės - birželio mėn., o rugpjūčio pabaigoje pasidabina raudonų arba oranžinių ar raudonai oranžinių kekių uogomis (obuoliukais), kurios savo tikrają spalvą įgauna rugsėjo mėnesį bei gali kaboti ir raudonuoti iki žiemos ar net ilgiau, jei žinoma neaptinka paukščiai. Nors atslinkus šalčiams, ypač paspaudus didesniam šaltukui šermukščio dekoratyvumas dingsta, uogos pajuosta.

Beje, Lietuvoje botanikai priskaičiuoja penkis šermukšnių porūšius, o pasaulyje yra gerokai per šimtą rūšių šių medžių ir krūmų.

Vaistinė augalinė žaliava

• Liaudies medicinoje naudojama šermukšnio lapai, žievė, žiedai bei pilnai sunokę vaisiai.

• Vaistiniai žaliavai tinka rinkti nuo šermukšnių, kurie auga tik nuošaliose vietose, toliau nuo miesto ar kelių.

• Šermukšnių vaisius (uogas) galima valgyti šviežius, šaldytus arba džiovintus. Šermukšnių sultis galima konservuoti – jos nepraranda vertės.

• Šermukšniai surinkti prieš šalnas turės daugiau veikliųjų medžiagų.

• Šermukšniai surinkti po pirmųjų šalnų – nebebus tokie kartūs, tačiau veikliųjų medžiagų dalis deja jau bus prarasta. Be to, didžiųjų šalčių apskritai vertėtų nelaukti, nes uogas pakandus didesnėms šalnoms, uogos pajuosta ir vaistinei žaliavai nebetinkamos.

• Kad šermukšniai surinkti prieš šalnas nebūtų kartūs, galima specialiai juos pašaldyti šaldytuvo šaldymo kameroje arba kelias minutes juos palaikę verdančiame vandenyje su druska ir po to nuplovus šaltu vandeniu.

• Šermukšniai džiovinimui skinami kekėmis, kurios keletą dienų vytinamos saulėje ar gerai vėdinamoje patalpoje. Tada džiovinama specialiose džiovyklose ne aukštesnėje, kaip 50-60 C temperatūroje. Džiovinama lėtai, kad uogos nepajuoduotų ir nepakartėtų.

• Išdžiūvę šermukšniai turi būti blizgantys, labai raukšlėti, suspaudus tarp pirštų - neturi tepti, raudonai oranžiniai arba raudoni, savito silpno kvapo, karčiai rūgštūs. Sunaudoti vertėtų per vienerius-dvejus metus, vėliau praranda savo naudingąsias savybes.

Šermukšnių nauda sveikatai

• Šermukšnių vaisių kramtymas (sukramtyti, iščiulpti ir išspjauti) – gera paradontozės profilaktika.

• Pasireiškus vitaminų trūkumui rekomenduojama gerti arbatas į kurių sudėtį įeina šermukšnių vaisiai (uogos) - jose ypač gausu vitaminų A, C, E, K, P.

• Esant bendram organizmo nusilpimui - nepamainomas šermukšnių ir erškėtuogių vaisių nuoviras.

• Karotino šermukšniai turi daugiau nei kai kurios morkų rūšys, todėl yra naudingi kovojant su daugeliu akių ligų, teigiamai veikia regėjimą.

• Šermukšnių sultis patariama gerti sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, hemorojumi, turint žarnyno bėdų (uogose gausu fitoncidų, naikinančių žarnyno bakterijas).

• Šermukšniuose esantys pektinai slopina rūgimo procesus virškinamajame trakte.

• Šermukšnių uogos rekomenduojamos nuo vidurių pūtimo.

• Šermukšnių uogos rekomenduojamos sergantiems cukralige, jose gausu natūralios kilmės cukraus pakaitalo sorbito.

• Šermukšnių sultis sveika gerti norintiesiems sumažinti blogojo cholesterolio lygį kraujyje. Šermukšnių veikliosios medžiagos neleidžia kauptis cholesteroliui kraujyje, taip pat riebalams kepenyse.

• Šermukšnių uogos lėtina aterosklerozę.

• Veikliosios šermukšnių uogų medžiagos gerina kraujagyslių elestingumą, mažina kraujospūdį - rekomenduojamos gydant hipertoniją.

• Šermukšnių sulčių patariama gerti sergantiems širdies, kraujagyslių bei kepenų ligomis. Gerkite po 1 šaukštą 3-4 kartus per dieną.

• Šermukšnių sultys naudingos esant inkstuose akmenų, gydyti tulžies pūslės ligas.

• Kasdien suvalgant nors po 10 šermukšnio uogų, galima pamiršti galvos skausmą, nemigą ir padidėjusį arterinį spaudimą.

• Jei dažnai užkietėja viduriai bei sergantiems hemorojumi patariama 3 kartus per dieną išgerti po puse stiklinės šviežių šermukšnio vaisių sulčių su medumi arba cukrumi, užgeriant šaltu virintu vandeniu.

• Šermukšniai naudingi turint skydliaukės sutrikimų. Nuoviras iš šermukšnio žiedų gydo skydliaukę, naudojamas kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

• Šermukšnio uogos (šviečių uogų košelė) tinka apetitui pagerinti, skatina bei padidina skrandžio sulčių susidarymą. O va džiovintos šermukšnio uogos malšina alkio jausmą.

• Šermukšniai turi priešuždegiminių ypatybių.

• Šermukšniuose gausu karotinoidų (suteikiančių uogoms ryškų atspalvį) padedančių kovoti su onkologiniais procesais bei trukdančių formuotis augliams.

• Šermukšnių uogos ar jų sultys puikiai tinka norint nuraminti nervus.

• Liaudies medicinoje, turinčiais daug kalio ir kt. mineralinių medžiagų, šermukšniais, putinais ir obuoliais gydo nuovargio sukeltą dirglumą, chroninį galvos skausmą (net migreną) ir svaigimą.

• Vartojantiems šermukšnių vaisius, kuriuose yra mikroelemento kalio, o ypač cinko ir kitų mikroelementų, suaktyvėja imuninės sistemos veikla ir sumažėja infekcinių susirgimų pavojus.

• Šermukšniuose esantis didelis pektinų kiekis padeda organizmui apsivalyti nuo sunkiųjų metalų, toksinų.

• Padeda stipriai kraujuojant mėnesinių metu, pakelia hemoglobino kiekį kraujyje. Tuo tikslu reikia pasiruošti nuovirą iš džiovintų šermukšnio uogų: 2 valg. šaukštus uogų užpilti 0,5 l verdančio vandens, palikti, kad pritrauktų. Gėrimą gurkšnoti dienos eigoje.

• Šermukšniai didina organizmo atsparumą radiacijai, rentgeno spinduliams.

• Džiovintų šermukšnių vaisių nuoviras rekomenduojamas kraujavimui stabdyti, inkstų, kepenų, tulžies pūslės, šlapimtakių uždegimams gydyti.

• Siekiant normalizuoti skrandžio sekreto rūgštingumą arba numalšinti tulžies pūslės uždegimą, patartina šermukšnių uogas vartoti po vieną arbatinį šaukštelį 20-30 minučių prieš valgį.

• Šermukšnių lapų voneles - mažina kojų prakaitavimą.

• Šermukšnių lapų užpilas - puiki priemonė prieš plaukų riebalavimąsi - šaukštą šermukšnių lapų užpilti puse litro vandens, užvirti, atvėsinti ir skalauti plaukus po plovimo.

• Švieži sutrinti (arba ne) šermukšnių lapai naikina grybelius (galima uždėti ant pažeistų vietų ir apibintuoti). Tvarstį reikėtų keisti kartą per parą.

• Šermukšniu lapai ir žiedai pasižymi diuretiniu poveikiu - skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme.

• Šermukšnio žiedai vartojami kaip prakaitavimą skatinanti priemonė, todėl tinka persišaldžius.

• Šermukšnio žievė turi antibakterinių savybių.

• Iš šermukšnių uogų išgautas aliejus gerai gydo žaizdas ir opas, neleidžia susidaryti labai grubiems randams.

• 100 g šermukšnio uogų yra tik 100 kcal, todėl jas gali drąsiai valgyti lieknėjantys.

Daugiau Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) Ir Nauda

Šermukšniai kosmetikoje

• Šermukšnių sultys suminkština, tonizuoja, maitina, stangrina odą, o svarbiausia – apsaugo ją nuo raukšlių atsiradimo.

• Kaukės iš šermukšnio - sumaigome du šaukštus uogų bei sumaišome su vienu šaukštu medaus, įpilame šiek tiek karšto vandens ir tepame ant veido. Kaukę reikėtų laikyti ne ilgiau, kaip 10–15 minučių. Kaukė puikiai tonizuoja, jaunina ir patempia nudribusią odą.

• Šermukšnių ledukai - naudingi, kai yra veido kraujagyslės išsiplėtusios, t.p. padeda nuo spuogų ir inkštirų. Sunokusias šermukšnių uogas sumaigykite arba sumalkite, išspauskite sultis ir atskieskite virintu vandeniu (1:1), supilstykite į formeles ir atšaldykite. Ledas iš šermukšnių tonizuoja odą, sutraukia poras, gydo raudonus bėrimus (liaudiškai vadinamą rožę).

Kokių naudingų medžiagų turi šermukšniai?

• šermukšniuose labai daug vitamino A (karotino) - netgi, daugiau nei morkose, be to jis žymiai lengviau pasisavinamas.

• šermukšniuose vitamino C trigubai daugiau nei citrinose (~200 mg/100 g).

• šermukšniuose gausu vitamino P - netgi, daugiau nei obuoliuose.

• šermukšniuose geležies net 3–4 kartus daugiau nei obuoliuose.

Šermukšnių uogose taip pat yra vitamino E (20 mg/100 g), B2, K, PP, pektino, vario, mangano, kobalto, jodo, cinko, kalio, magnio, eterinio aliejaus, sorbito, rauginių medžiagų (tanidų), iki 1,5 proc. baltymų, 12 proc. cukraus, 0,5–3 proc. organinių rūgščių. Šermukšniuose yra net 8 rūšių amino rūgščių, reikalingų žmogaus organizmo veiklai.

 SOS, kada ir kam NEgalima valgyti šermukšnių?

• Sergant opalige, turintiems žarnyno ir skrandžio uždegimą, bet kokių rūgščių uogų ir ypač sulčių reiktų apskritai vengti, kadangi jos gali ne tik sudirginti skrandį, bet ir sukelti spazmus tulžies pūslėje.
• Viduriuojant.
• Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui - sergant gastritu su padidėjusius rūgštingumu.
• Sutrikus kraujo krešėjimui. Šermukšnio preparatai didina kraujo krešėjimą. Todėl gerai reikėtų pagalvoti prieš valgant šermukšnius, jei persirgote miokardo infarktu ar sergate išemine širdies liga, venų uždegimais ar giliųjų venų trombozėmis.
• Taip pat, vertėtų įsidėmėti - šermukšniai mažina kraujospūdį.
• Šviežių šermukšnių nepatartina valgyti daug, nes rūgštis, suteikianti uogoms kartumo, gali sukelti viduriavimą ir vėmimą.
• Šermukšnių sėklose yra ciano junginių, aišku maži kiekiai organizmui nekenkia, bet dideli kiekiai gali būti netgi mirtini. Todėl, manyčiau šermukšnio uogas nėščioms moterims vartoti reikėtų gan atsargiai.
• Be to, retai.. bet pasitaiko alergija šermukšniams ar šermukšnių uogų netoleravimas, tad prieš gydantis liaudiškais metodais ar šermukšnių prieparatais savarankiškai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis nurodytų, kokių dozių jums reikia ir ar apskritai jums galima šermukšnius valgyti.

BEJE,

• Šermukšnių uogos (vaisiai) stabdo kenksmingų mikroorganizmų, grybų dauginimąsi, todėl saujelė šermukšnių uogų rekomenduojama dėti į kompotą, marinatą – gaminys geriau ir ilgiau laikosi.

• Šermukšnių lapai pravers norint ilgiau išlaikyti daržoves rūsyje - tereiktų džiovintų šermukšnių lapų užberti bei paskirstyti tarp rūsyje laikomų daržovių - jos geriau laikysis, mažiau pus, mažiau vys, per anksti nepradės augti akutės.

Prietarai

• Lietuvoje šermukšnių medžiai laikyti meilės ir vaisingumo simboliu.

• Teigiama, kad lietuviai senovėje šermukšnius garbino ir jie buvo laikomi - antri pagal svarbą, po ąžuolų.

• Tikėta, kad šermukšniai turi galią apsaugoti namus nuo apkalbų, blogio bei nepageidaujamos įtakos, suteikia ramybę namams ir saugo nuo piktų akių, net buvo tikėta, kad namus saugo nuo perkūno ir žaibo.

• O va šermukšninė lazda keliaujantiems padės ne tik išvengti nesklandumų, paklydimų kelionėje bet ir apsaugos nuo blogų žmonių kelyje :))