Sveikata, krapai ir nauda

Krapai yra puiki polivitamininė daržovė, nes šviežiuose labai daug askorbo rūgšties (vitamino C) – net iki 240 mg, 1–12 mg karoteno, B grupės vitaminų, flavonoidų, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt. Krapai yra puikus maisto papildas sergant mažakraujyste, nusilpusiems žmonėms.

Vaistams vartojami sausi krapų vaisiai, kuriuose yra iki 4 procentų eterinio aliejaus, susidariusio net iš keleto terpenų ir riebiojo aliejaus. Sėklų ir džiovintų lapų nuovirai plečia kraujagysles, mažina arterinį kraujospūdį, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, slopina kosulį, padeda kovoti su bakterijomis. Krapai padeda esant nemigai, neurasteniniams galvos skausmams. Vartojami užkietėjus viduriams, hemorojaus profilaktikai.

Esant nemigai ir nervingumui, nakčiai vartojamas šaltu būdu pagamintas krapų sėklų užpilas: šaukštelis smulkintų sėklų užpilamas stikline šalto vandens, laikoma 8 val., išgeriama prieš miegą.

Mažinti odos niežėjimą geriami krapų sėklų milteliai (sumalama kavamale). Imama ant peilio galo (po 1 gramą) miltelių, išgeriama 20–40 min. prieš valgant 3 kartus per dieną. Taip pat mažinamas ir vidurių pūtimas.

Nuo vidurių pūtimo vaikams gaminama arbata iš šaukštelio susmulkintų sėklų, užplikytų verdančiu vandeniu. Palaikoma 10 min., nukošiama. Duodama 5–6 kartus per dieną po 1 šaukštelį prieš maitinimą.

Šlapimui varyti krapai vartojami kartu su petražolėmis. Po pusę šaukštelio susmulkintų petražolių ir krapų sėklų užpilama 250 ml vandens, palaikoma 8 val., perkošiama, išgeriama per parą.

Krapų sėklų ir lapų antpilo pavilgais gydomos pūliuojančios žaizdos.

Krapų žolių ir sėklų arbata didina pieno gamybą maitinančioms moterims.

Nėščiosios nuo krapų gali suviduriuoti, krapai reflektologiškai gali sužadinti gimdos susitraukimus, o tai gresia persileidimu. Krapai mažina raumenyno tonusą, todėl jų geriau nevartoti sergant hipotonija ir nelaikant šlapimo.