Traška sąnariai? Kas iš tiesų skleidžia tuos garsus? Ar dėl to reikėtų sunerimti?

Sąnariai gali skleisti gausybę garsų: pokšėjimą, spragsėjimą, trakšėjimą, brūžinimo, trynimo ar klapsėjimo garsą. Visiems šiems garsams apibūdinti skirtas terminas crepitus, kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio „girgždėti“. Lietuviškai ši sąnarių problema vadinama krepitu.

Krepitą gali patirti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau jis dažniau kankina vyresnius. Tad kas sukelia krepitą?

Kaip rašo sciencealert.com, sąnarių ertmėse susiformuojantys oro burbuliukai yra dažniausia pokšinčio garso priežastis. Garsas atsiranda tose sąnarių vietose, kur skysčio kiekis atskiria du kaulus. Sąnarius atsiskirti gali priversti įprasti kasdieniai judesiai, tai gali nutikti ir sąmoningai – pavyzdžiui, atsidūrus osteopato rankose. Kai taip nutinka, žemas slėgis sąnarių ertmėje paskatina sinoviniame skystyje (natūraliame sąnarių lubrikante) esančias dujas suformuoti dujų ertmę, kuri susidaro iš deguonies, azoto ir anglies dvideginio.

Susidaręs garsas gali skambėti grėsmingai, ypač tuomet, jei sąnariai tokį garsą skleidžia nedažnai, tačiau jis retai reiškia, kad kažkas yra blogai.

Mokslinė diskusija

Jau seniai kilo daug diskusijų dėl to, kaip minėtieji oro burbuliukai sukelia traškėjimo garsą. Pirmą kartą anatomai šį reiškinį mėgino suprasti 1947 metais – tuomet buvo atliktas pirmasis tyrimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad burbuliukai susiformuoja po to, kai pasigirsta pokšėjimo garsas.

Tačiau tolesnis tyrimas tvirtino, jog iš tiesų triukšmingas garsas atsiranda dėl burbuliukų protrūkio. Mokslinis konfliktas paskatino gausybę diskusijų ir nebuvo išspręstas iki 2015 metais atlikto realaus laiko medicininės vizualizacijos tyrimo, analizavusio sąnarių ertmes ir įrodžiusio, kad būtent burbuliukų susiformavimas sukuria garsą.

Praeina kiek laiko, kol dujų ir vėl prisikaupia – štai todėl nepavyksta iš karto ir vėl trakštelėti sąnariais. Tie, kuriems pasireiškia sąnarių hipermobilumas – sąnarių būklė, kuomet jie yra labai lankstus ir laisvi, o jų judesių amplitudė yra daug didesnė už normą – dažnai patiria krepitą. Taip yra todėl, kad jų sąnariai gali lengvai pratįsti toliau, o tokiu būdu susidaro galimybė formuotis oro ertmei. Sąnarių hipermobilumas (kuris skiriasi nuo sąnarių hipermobilumo sindromo) yra labai dažna būklė – jis paveikia 10–20 procentų žmonių.

Hipermobilumas yra paveldimas, tad sąnariai gali traškėti visai šeimai. Galbūt vaikystėje teko girdėti, kad sąnarių traškinimas sukelia artritą. Tačiau keli tyrimai įrodė, jog tai netiesa. Vienas mokslininkas buvo taip pasišventęs išsiaiškinti, ar sąnarių traškinimas sukelia artritą, kad vienos rankos piršto sąnarius traškino 60 metų.

Vėliau atlikta diagnostika parodė, jog rankoje nėra jokių artrito požymių. Kartais garsą sukelia anatominės priežastys. Taip nutinka, kai sausgyslės (audinių konstrukcija, jungianti raumenis su kaulu) pasislenka dėl kaulų išsikišimų, o tuomet greitai šauna atgal į savo vietą. Toks garsas paprastai pasigirsta keliuose, kai sėdimą padėtį pakeičia stovima, arba kuomet lipama laiptais, nes tuomet kelį kertančios sausgyslės pasislenka per sąnarį.

Taip vis dažniau nutinka senstant, nes raumenys praranda elastingumą, sumažėja jų apimtis ir pajėgumas. Tuo pačiu metu vyksta ir sausgyslių pokyčiai – jos tampa standesnės. Šie pokyčiai prisideda prie garsų atsiradimo, kadangi audiniai liečiasi su kaulu. Pokšėjimo garsas dažniausiai nesukelia skausmo ir nerimauti dėl jo neverta.

Kada vertėtų sunerimti?

Sąnarių ertmėse kaulų paviršiai, kurie liečiasi vienas su kitu, yra padengti kremzlės sluoksniu. Kremzlė sušvelnina dviejų kaulų sąveiką. Tačiau sąnarių ligų, pavyzdžiui, osteoartrito, atveju kremzlė nusidėvi. Dėl šios priežasties kaulai tiesiogiai liečia vienas kitą, todėl atsiranda nemalonus ir skausmingas pojūtis bei garsas.

Žvelgiant pasauliniu mastu, osteoartritas paliečia pusę vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Osteoartrito sukeliamas skausmas gali būti palengvinamas įvairiomis priemonėmis. Skausmą ir paciento būklę būtina ištirti.

Triukšmingi sąnariai yra dažnas reiškinys. Dažniausiai tai sukelia tik psichologinį diskomfortą, o ne reiškia rimtas problemas. Tokiu atveju nerimauti nėra dėl ko. Pastebėta, kad antilopės sąmoningai traškina keliais – taip gyvūnai siekia pademonstruoti savo kovos meistriškumą.

Svarbu pažymėti, jog bet kokį skausmą sukeliantį ar ilgai užsitęsiantį iš sąnarių sklindantį garsą turėtų ištirti gydytojai.

Foto: ©Daniel Sone | commons.wikimedia.org Šaltinis: delfi.lt