Trauka prie žolelių slypi mūsų genuose

Lietuviai nuo seno pasitikėjo gydomąja gamtos galia, o pastaraisiais laikais, kaip teigia mūsų garsioji žolininkė, aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė, liaudies medicina išgyvena pakilimą.

J. Balvočiūtė perspėja, kad visiems vieno recepto nėra, kiekvieno organizmas individualus

DAUGĖJA VIRŠKINIMO PROBLEMŲ

Lietuvos žolininkystės patriarche iš savo ekologiniame ūkyje išaugintų ir natūraliose augavietėse surinktų daugybės vaistinių, maistinių ir aromatinių augalų gaminanti žolelių arbatas ar specialius jų mišinius ir dosniai dalijanti patarimus, kaip žolynais stiprinti sveikatą, sako, kad besikreipiančių žmonių dėl virškinimo sistemos sutrikimų daugėja.

Į virškinimo sistemos veiklą būtina atsižvelgti vartojant ir kitus negalavimus lengvinančias ir gydančias žoleles. Taigi, kad ir kokios žolynų arbatos gersi, reikės atsižvelgti į virškinimo, vadinamosiomis antrosiomis smegenimis, kaprizus.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, lydimas stresų ir nerimo, tiesiogiai atsiliepia virškinimo sistemai. Susidoroti su įtampa pajėgia toli gražu ne kiekvienas, o griebtis cheminių vaistų dažnas nenori, todėl ir pagyvenę, ir jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į gydomąją žolelių galią arba ją iš naujo atranda.

Aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė per-spėja, kad visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno organizmas individualus ir negalavimai pasireiškia skirtingai. Įsigilinus į augalų savybes ir savo organizmą, galima pasirinkti sau tinkamas ir mėgstamas atskiras žoleles ir jų derinius.

MARGAINIAI TAUSOJA KEPENIS

„Rekomenduojant žoleles nuo įvairių negalavimų pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip veikia skrandis - normalus, padidėjęs ar sumažėjęs rūgštingumas, ar nėra užkietėję, ar laisvi viduriai. Į tai atsižvelgiant sudaromi mišiniai“, - aiškino J. Balvočiūtė.

Jeigu yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas ir kamuoja gastrito požymiai, žolininkė siūlo pavartoti gleivingų žolių, kurios sušvelnina skrandžio gleivinę, - svilarožių, menturinių dedešvų, gauromečių, liepų žievės, lapų ar pumpurų nuovirų. Puikiai tiks ir linų sėmenys.
O esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui reikia dairytis žolelių, turinčių dirginantį poveikį, ir kartu-mynų. Tam tinka paprastieji kiečiai, širdažolės, kraujažolės, kiaulpienių lapai, pipirmėtės ir kt.

Žolininkės konsultacijų dažnai prašoma dėl kepenų, tulžies pūslės, kasos ir žarnyno negalavimų. Kepenims ji rekomenduoja puplaiškius, širdažoles, o nepamainomi yra nuo Hipokrato laikų žinomi margainiai, jie stiprina, valo ir atnaujina kepenis, taip pat pagerina kasos darbą. Be to, margainiai mažina cukraus kiekį kraujyje ir blogąjį cholesterolį.

„Kai užklumpa kepenų ir tulžies nutekėjimo skausmai, reikia pavartoti žolelių, kurios padeda atverti tulžį. Tai pirmiausia būtų smėlyniniai šlamučiai, bet jų negalima ilgai vartoti ir nepadidinti dozės, nes šis augalas gali nualinti tulžį“, - perspėjo gydomųjų žolelių žinovė ir pridūrė, kad šlamučius galima derinti su margainiais.

Jei pykina, pučia pilvą ir viduriuojama, padės debesylų arbata. Šis augalas dažniausiai vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, bet pagerina ir virškinimą. Žinoma, kad dar viduramžiais virškinimui pataisyti darydavo vyno su kartaus skonio debesylų šaknimis.

VENGIA DĖL KARTUMO

J. Balvočiūtė gerai žino, kad kai kurių veiksmingų žolių žmonės vengia dėl skoninių savybių. Štai geras augalinis vaistas - islandinė kerpena, tinkama ne tik kvėpavimo takų, bet ir virškinamojo trakto ligoms (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas) gydyti, bet ji tokia karti, kad nemažai žolelių gerbėjų jos atsisako.

„Virškinimui gerinti tinka ir trūkažolė bei jos šaknys, bet ir jinai labai karti ir tai riboja vartojimą. Šiuo atveju universalesnės yra kiaulpienės, jos yra mažiau karčios. Skrandžiui neutralesnė ir varnalėša, bet jeigu žmogus yra labai išsekęs, jų negalima vartoti, nes šis augalas veiksmingai skatina medžiagų apykaitą. Varnalėšos tinka, kai yra antsvorio, tokiu atveju galima ir daugiau vartoti“, - aiškino provizorė farmakognostė.

Jeigu reikia derinti virškinimui gerinti skirtas žoleles su tomis, kurios stiprina širdį, drąsiai galima rinktis gudobelių žiedus ir jų įmesti į arbatą esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.

JAUNIMAS NORIAI PERIMA PATIRTĮ

Nuo vaikystės į neaprėpiamą žolynų pasaulį panirusiai žemaitei, išaugusiai gražios gamtos apsuptyje, širdį glosto, kad Lietuvoje liaudies medicina, taip pat ir žolelių vartojimas išgyvena pakilimą. Ji tik skatina, kad žmonės ir profilaktiškai, ir esant rimtesniems negalavimams vartotų gydomųjų savybių turinčius augalus.

„Liaudies medicina, trauka prie žolelių ir meilė gamtai užkoduota mūsų kraujyje ir genuose. Kaimų darželiuose yra išlikę daug augalų, kuriuos augino mūsų močiutės. Ta patirtis perimama, jaunoji karta jos neapleidžia. Auginama dar daugiau visokių vaistinių ir aromatinių augalų, atsivežtų ir iš kitų pasaulio šalių. Nuostabu, kad žmonės domisi, juos reikėtų pamokyti, kaip išnaudoti žolelių savybes“, - visuomenės švietimu pasidžiaugė J. Balvočiūtė, ji dažnai sulaukia žmonių prašymų patarti, kaip vartoti jų pačių išaugintus ar surinktus augalus.

Profesionali žolininkė norėtų, kad šios srities žinios ir specialistai, jų sukaupta patirtis būtų sujungti į vieną bendrą sistemą, tarnaujančią žmonėms. „Reikėtų galvoti, kaip patenkinti žmonių poreikį gydytis žolelėmis ir konsultuotis dėl to. Tai būtų ir profilaktika, ir tyrimai, ir gydymas. Juk šioje srityje turime daug gerų specialistų. Jeigu norime propaguoti sveiką gyvenseną, liaudies medicinos priemonės būtų labai svarbios“, - įsitikinusi provizorė farmakognostė.

MIŠINIAI AR PAVIENĖS ŽOLELĖS?

Vaistažolių mėgėjai neretai klausia, kaip geriau vartoti žoleles: pavienes ar jų mišinius? Žinoma žolininkė sako, kad griežtos taisyklės nėra, nes kiekvienu atveju tai priklauso nuo individualaus poreikio. Aišku, žolelių mišiniai yra vertingesni, tačiau juos paruošti reikia daugiau meistriškumo. Esant konkrečiam ir aiškiai pasireiškiančiam negalavimui galima pasikliauti ir taikliai parinktos vienos žolelės savybėmis.

„Ir vienos rūšies žolelių arbatos veiksmingos. Juk ir mūsų senoliai taip darė. Jaunų liepų šakelių nuoviru sustabdydavo viduriavimą. Nemanau, kad jie dar ko nors į tą nuovirą įmaišydavo“, - senolių patirtį priminė J. Balvočiūtė. Pirmųjų liaudies medicinos žinių ji yra gavusi iš savo senelės.

Gastritui gydyti ir vidurių spazmams mažinti puikiai tiks daugeliui žinomų gysločių, kurie pasižymi uždegimą ir skausmą malšinančiu, antibakteriniu ir raminančiu poveikiu, arbata. Skrandį švelniai veikia pastaruoju metu išpopuliarėję gauromečiai, jų lapelių prisidžiovinti žolininkė patartų kiekvienam. Jei norisi aromato, į gauromečių arbatą galima įmesti mėgstamų kvapiųjų žolelių, o jeigu karščiuojama - vingiorykščių.

„Nereikėtų visų išaugintų ar pievose surinktų žolelių kartu maišyti į arbatą. Derinant žoleles praverstų bent minimalios žinios. Pasirinkus mėgstamas žoleles galima pasikonsultuoti su specialistais, kaip pasidaryti individualų mišinį. Svarbiausia, kad žolelės neturėtų vienodo fiziologinio poveikio. Pavyzdžiui, nepridėti tokių, kurios visos mažina rūgštingumą ar dirgina skrandį arba turi slopinamąjį poveikį“, - patarė J. Balvočiūtė.

Ji drąsina žolelių mėgėjus kaupti ir tobulinti savo patirtį, išmėginti naujus arbatų derinius, bet, ieškant sau palankaus skonio, įvertinti ir jų poveikį sveikatai.

NUO STRESO SKAUDA PILVĄ

Žolininkė su nerimu pripažįsta, kad virškinimo problemų daugėja dėl įtampos, kurios neišvengia daugelis į spartaus gyvenimo ritmą įsuktų žmonių. „Stresas labai atsiliepia ne tik skrandžio, bet ir kepenų, kasos veiklai. Jeigu iš ryto skauda galvą, pirmiausia reikia
susirūpinti, ar nesutrikęs virškinimas. Kad gerai jaustumėmės, turime laiku atsigulti į lovą ir gerai išsimiegoti, tai teigiamai atsiliepia ir virškinimo sistemai. Kai gerai išsimiegame, mažiau būna ir virškinimo bėdų, ir svorio nepriaugama, ir nuotaika pagerėja. Tada ir atsparumas stresui padidėja“, - aiškino ji.

Streso sukeltus negalavimus pirmiausia reikėtų pabandyti įveikti natūraliomis priemonėmis. Jautresniems žmonėms pravers raminamoji raudonėlių arbata, tik reikia žinoti, kad šis augalas nekietina vidurių. Ramina ir melisų bei mėtų arbata, ją galima papildyti ramunėlėmis, kurios mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Jeigu žmogus dirglus, susirūpinęs ir prastai užmiega, vakare geriausia užsiplikyti apynių arbatos. Anot žolininkės, veiks užtikrintai.

„Iš ryto patartina gerti tonizuojančios arbatos, tačiau vėlgi reikia atsižvelgti į skrandžio veiklą, kraujo spaudimą. Tinka pipirmėtės, bet jeigu padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, jos vienos gali sudirginti. Tokiu atveju puikiai derės gauromečiai. Jeigu kraujo spaudimas normalus ir norime didesnio stimuliuojančio poveikio, geras pasirinkimas - ženšenis“, -patarė J. Balvočiūtė ir pridūrė, kad dauguma žolelių, jeigu tinka žmogui, atsižvelgus į jo virškinimo ir kitų sistemų darbą, pakelia organizmo tonusą ir pagerina nuotaiką.

SAIKINGAS VARTOJIMAS IR KAITALIOJIMAS

Patyrusi žolininkė perspėja, kad kai kurie augalai, netinkamai vartojami, gali pridaryti bėdų. Ji pabrėžė, kad jauniems žmonės reikėtų vengti žolelių, kurios skystina kraują. „Vyresniame amžiuje to siekiame, bet jauniems to nereikia. Stipriai kraują skystina barkūnai, todėl juos atsargiai vartoti turėtų ir pagyvenę žmonės. Kraują švelniai skystina kiaulpienės, garšvos, raudonieji dobilai, bet jeigu šie augalai saikingai vartojami, neturėtų pakenkti“, -sakė J. Balvočiūtė.

Saikingai vartoti ji rekomenduotų ir gysločius, kurių arbata, ilgiau geriama, gali sukelti priešingą efektą - užuot slopinusi, ji gali padidinti skrandžio sulčių rūgštingumą. Ilgą laiką nepatariama vartoti ir čiobrelių, kurie turi daug ti-molio eterinio aliejaus. Tiems, kas mėgsta tokią arbatą, geriau rinktis citrininius čiobrelius.

Žolininkė priminė nenuginčijamą taisyklę, kuri tinka ir žolelių gerbėjams, - tai saikingas vartojimas. Pasak jos, mėgstamas žolelių arbatas ir jų mišinius reikėtų kas dešimt dienų ar dar dažniau kaitalioti, tuomet bus išvengta nepageidaujamo poveikio organizmui.

JADVYGOS BALVOČIŪTĖS RECEPTAI

Nuo gripo ir peršalimo

Reikia sumaišyti čiobrelių, paprastųjų kiečių, vingio-rykšių žolės, beržų, aviečių ir šalavijų lapų, įberti kadagių uogų, galima pridėti ramunėlių, juodųjų serbentų arba alyvų pumpurų, dilgėlių, kraujažolių. Jeigu kamuoja kosulys, pravartu dar įmesti ir liepų pumpurų, lapų, žievės arba žiedų (šie ilgiau vartoti labiau tinka moterims, o vyrams - kai serga). Žolelės maišomos lygiomis dalimis, o kadagių uogų reikėtų perpus mažiau.

Virškinimui pagerinti

Lygiomis dalimis maišoma kraujažolių, gysločių, kalendrų vaisių (jų perpus mažiau), kiaulpienių šaknų ir lapų, margainių, galima įsidėti mėtų.

Raminamoji arbata

Raudonėliai, paprastųjų kiečių žolė arba šaknys, beržų lapai (jų galima mažiau), melisų, vitaminingų gervuogių ir šaltalankių lapai, pravers mėtos, kurios yra pusiausvyros žolelės -kai reikia, ramina, bet gali ir pralinksminti.

Autorius: Vidas Papartis. Rašo: Savaitės leidinys Žolelių paslaptys "Vaistiniai augalai virškinimui gerinti". Savaite.lt