Trys vaistažolės mūsų sveikatai

Gaurometis - vaistas nuo visų ligų

Gaurometis - dažnai mūsų gamtoje matomas žydintis augalas, tačiau nevertinamas Bet tai - itin vertinga vaistažolė, kuri auga pamiškėse, saulėtose vietose, dažnai degimvietėse. Gauromečio lapai ir šaknys – valgomos, iš jo gaminama jėgas stiprinanti arbata. Galima užplikyti vasarą surinktus lapus, taip pat galima juos fermentuoti ir taip paruošti žaliosios ar juodosios arbatos gėrimą, kuris yra gardesnis. Šio augalo lapuose yra daug biologiškai aktyvių medžiagų, alkaloidų, vitaminų, mikroelementų. Vitamino C gauromečio lapuose yra tiek pat kiek juoduosiuose serbentuose.

Gaurometis veikia priešuždegimiškai, raminamai, netgi prieš traukulius, slopina piktybinių ląstelių augimą, teigiamai veikia širdies darbą, gerina prostatos veiklą. Liaudies medicinoje siauralapio gauromečio arbata naudojama norint pagerinti medžiagų apykaitą, „išvalyti“ odą, nusiraminti. Gaurometis labai padeda tiems, ką kankina nemiga, kamuoja įvairūs uždegimai virškinimo trakte, odoje ar sergant ausų, nosies, gerklės uždegimais. Šios vaistažolės nuoviras ar antpilas efektyviai slopina įvairius gleivinių uždegimus, malšina skausmą.

Gydomoji gauromečio arbata

1 valgomasis šaukštas žolelių užplikomas 1-2 stiklinėmis karšto, bet dar neverdančio vandens, laikoma 4-6 val., geriama po valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną.

Stebuklingos erškėtrožių savybės

Medicinai svarbiausi yra miškiniai erškėčiai, turintys daug vitamino C (46 proc. askorbininės rūgšties), daug karotino (iki 18 mg/proc.) ir vitaminų B2, P, K. Vaisiai turi cukraus (iki 18 proc.), pektinų (3,7 proc.), citrinos ir obuolių rūgščių, rauginių ir dažinių medžiagų, eterio aliejaus, vitamino E, ypač daug geležies. Erškėtrožės veiksmingai stiprina organizmo atsparumą, padeda įveikti nuovargį, stimuliuoja kraujodaros procesus organizme, stabdo kapiliarinį kraujavimą.

Erškėtrožės vaisiai valo kraujagyslių sistemą, stimuliuoja medžiagų apykaitos procesus organizme. Paprastojo erškėčio vaisių skystu ekstraktu gydomi kepenų ir tulžies pūslės uždegimai. Erškėčių antpilu gydomi ne tik hepatitas ir cholecistitas, bet ir gastritas, ypač sumažėjus sekrecijai ir skrandžio sulčių rūgštingumui, taip pat gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, inkstų ir šlapimtakių ligos.

Erškėčio lapai ir antpilai turi aktyvių fitoncidų, kurie užmuša mikrobus. Iš lapų verdamas sirupas su medumi, juo gydomas burnos ertmės uždegimas ir išopėjimas. Be to, erškėtrožės ramina uždegimus, karščiavimą, kosulį, odos ligas, stiprina širdį. Šių vaistažolių žiedlapiai palengvina vidurių užkietėjimą.

Erškėtrožių užpilo ruošimas ir vartojimas

1 valgomasis šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas beveik verdančio vandens stikline, palaikoma 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.

Neįkainojamos jonažolės

Iš jonažolių galima pagaminti daugybę vertingų savybių turintį aliejų. Šis aliejus turi priešuždegiminį, antioksidacinį, antibakterinį bei stiprų antivirusinį poveikį.

Jonažolių aliejus puikiai padeda įveikti odos problemas - malšina dirginimą, mažina niežulį, minkština, efektyviai dezinfekuoja, regeneruoja ląsteles. Tinka jautriai, į alergines reakcijas linkusiai odai, taip pat riebiai, mišriai odai. Jis veikia prieš herpeso, hepatito, gripo virusus (galima pasitepti pažeistas vietas, lašinti į nosį, tepti ar skalauti gerklę esant gripo pavojui). Be to, jonažolių aliejus naudingas esant įvairiems neuralginio, reumatinio pobūdžio skausmams - palengvina raumenų, sąnarių ir kaulų skausmus. Juo tepamos pažeistos odos ir gleivinės vietos, pragulos, opos, iššutimai, nubrozdinimai, nudegimai. Kitos žaizdoms gydyti naudojamos priemonės degina, o jonažolių aliejus nuskausmina, todėl jį visų pirma reikėtų naudoti gydant vaikus. Išdžiovintą ir susmulkintą jonažolės žolę galima naudoti kaip arbatą.