Vaistažolių vonios netinka paminėtiems augalams alergiškiems žmonėms, taip pat tiems, kurių jautri oda. Jeigu sergate sunkiomis lėtinėmis ligomis, prieš pradėdami vonių terapiją pasikonsultuokite su jus gydančiais specialistais.
• Mėta gydo persišaldymo ligas. Praplečia kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą. Be to, ramina sudirgintą odą ir mažina niežėjimą.
• Rozmarinas ir kartusis kietis gerina kraujo apytaką, gaivina ir tonizuoja, tinka nervingiems ir greitai pavargstantiems žmonėms, šalina raukšles.
• Ramunėlės ir apyniai slopina uždegimus, didina odos atsparumą infekcijai, skatina naujų ląstelių susidarymą. Jų vonios gerai gydo odos uždegimus, sausą ir suskerdėjusią odą.
• Liepžiedžių vonios skatina prakaito išsiskyrimą, ramina nervų sistemą ir gydo nuo nemigos.
• Šalavijai ir ąžuolo žievė sutraukia poras. Tinka riebiai odai. Mažina prakaitavimą.
• Dirvinis asiūklis gerina kraujo apytaką. Tinka glebiai, suvytusiai ir blogai krauju aprūpinamai odai.
• Kadagio ir vaistinės melisos vonios ramina nervų sistemą.
• Vilkdalgis ir pušų spygliai tonizuoja nervų sistemą ir suteikia žvalumo.
• Kraujažolių vonios minkština sausą ir suskerdėjusią oda.
• Laukinis kaštonas gerina kraujo apytaką ir stiprina odos kraujo kapiliarų sieneles.
• Selenų (kviečių, avižų, kukurūzų arba migdolų) vonios gydo odos uždegimą, minkština suragėjusią odą, mažina niežėjimą.
• Maloniai kvepia mėtų, arnikos, vaistinės melisos, rozmarino, liepžiedžių ir kraujažolės mišinys, jis gaivina odą.
• Eterinių aliejų daug turi mėtos, vaistinės melisos, levandos, ramunėlės, šalavijai, rozmarinai, liepžiedžiai, kraujažolės. Jos gerina kraujo apytaką, išplečia odos kraujagysles, todėl oda parausta ir sušyla. Stimuliuoja visą organizmą.
• Daug saponinų turi kaštonai, gvazdikai, saldymedis, raktažolės. Padeda kitoms medžiagoms įsigerti į odą, minkština epidermį.
• Salicilo rūgšties daug pajūrinio gluosnio žievėje, darželinėse našlaitėse, medetkose. Neskiesti nuovirai ir antpilai skatina odos šerpetojimą.
• Daug rauginių medžiagų turi ąžuolo žievė, beržas, laukiniai kaštonai, pajūriniai gluosniai, varpučiai, šalavijai, kraujažolės. Jie sutraukia odos poras, mažina prakaitavimą, slopina uždegimus.
• Gleivinių medžiagų yra sėmenyse, dedešvose, šalpusniuose, islandiškose kerpenose, varnalėšose. Jos greitai ir tolygiai pasiskirsto odos paviršiuje ir saugo ją nuo mechaninio dirginimo. Mažina skausmą ir peršėjimą.
• Daug vertingų mineralinių druskų turi dilgėlės, krapai, beržai, ramunėlės, kiaulpienės, medetkos. Jos tonizuoja ir maitina odą, reguliuoja jos vandens apytaką ir saugo, kad neišdžiūtų.
Vaistažolių vonios
Daug ligų galima išgydyti arba padėti organizmui pasveikti vaistažolių voniomis.
• Jos gerina kraujo apytaką ir išplečia poras,
• Padeda odai įsisavinti aktyviąsias medžiagas, kurios veikia visą organizmą.
Vaistažolių nuoviro voniai paruošimas - imkite 1 kg smulkiai supjaustytų vaistažolių, užpilkite 3-4 l šalto vandens ir palaikykite 5-10 minučių. Paskui užkaiskite ir 5 minutes pavirkite. Kai nuimsite nuo ugnies, dar palaikykite 10 min. inde su karštu vandeniu. Perkoštą nuovirą supilkite į vonios vandenį.
Vaistažolių vonias darykite kartą per savaitę, mėgaukitės ne ilgiau kaip 20-30 minučių. Prileiskite vonią vandens, įpilkite vaistažolių nuoviro ir atsigulkite, kad vanduo nesemtų galvos ir krūtinės.
Prieš vaistažolių vonią gerai nusiplaukite vandeniu ir dušo žele ar muilu, kad suirtų apsauginė rūgštinė riebalų plėvelė, ir aktyviosios medžiagos lengviau patektų į organizmą. Po vonios švariu vandeniu nebesiprauskite.
Nesimaudykite ką tik pavalgiusios, nes maistas prasčiau virškinamas ir labiau apkraunamos širdies kraujagyslės. Be to, prieš vonią reikia nusišlapinti ir išsituštinti.
Vaistažolių vonios netinka naudojamiems augalams alergiškiems žmonėms, taip pat tiems, kurių jautri oda. Jeigu sergate sunkiomis lėtinėmis ligomis, prieš pradėdami vonių terapiją pasikonsultuokite su jus gydančiais specialistais.
