10 Didžiausių 2019 Metų Archeologinių Atradimų

Bronzos amžiaus megalopolis Izraelyje, žynių kapsulė šalia Luksoro Egipte ir milžiniška senovės laikų siena Vakarų Irane – tik keli iš daugelio neįtikėtinų archeologinių atradimų, padarytų 2019 metais.

„Live Science“ pateikia dešimt didžiausių 2019 metų archeologinių atradimų. Kaip ir ankstesniais metais, šį skaičių susiaurinti iki dešimties buvo itin sunku.

1. Galvos ... tarp kojų

(Image credit: Archaeological Solutions)

2019 metai prasidėjo tikrai svaiginančiu atradimu. Anglijos Safolko grafystės Didžiojo Velnethamo kaimelyje esančiose 1700 metų skaičiuojančiose kapinėse buvo aptikta 17 skeletų nupjautomis galvomis, kurios buvo padėtos... tarp kojų.

Vėliau nustatyta, kad galvos buvo nupjautos jau po mirties. „Pjūviai kakle buvo padaryti po mirties ir labai tvarkingai, kiek žemiau žandikaulio, – sakė kapinėse kasinėjimus atlikusios bendrovės „Archaeological Solutions“ archeologas Andy Peachey. – Egzekucijos atveju pjūvis būtų atliktas žemiau ir panaudojus jėgą, o šiuo atveju to nebuvo.“

Šalia begalvių palaikų nebuvo rasta jokių vertingų daiktų, o patys kaulai buvo geros būklės, o tai leidžia teigti, kad žmonės gerai maitinosi. Keli iš jų, kaip vėliau nustatyta, sirgo tuberkulioze, liga buvo gana dažnas reiškinys to meto ūkininkaujančiose bendruomenėse.

Kodėl galvos buvo padėtos tarp kojų išlieka mįslė. Spėjama, kad senovėje žmonės tikėjo, kad galva yra sielos indas, todėl turėjo būti pašalinta, kad siela galėtų iškeliauti Anapilin.

2. Pats spalvingiausias kapas

Egiptas pernai atskleidė daugybę senovės paslapčių. Bene spalvingiausiu atradimu laikomas 4400 metų senumo pareigūno Khuwy, kuris gyveno Egipte tuomet, kai buvo statomos piramidės, kapas.

Kapavietėje aptikti hieroglifai atskleidė, kad šis pareigūnas, be kita ko, buvo vadinamas „vienu iš svarbiausių Aukštutiniame Egipte“ bei faraonų „vieninteliu draugu“, o tai rodo, jog šis pareigūnas buvo tikrai svarbus žmogus.

Šis atradimas išsiskiria tuo, kad kapavietėje itin gerai išsilaikė spalvingi piešiniai. Juose vaizduojami jūra plaukiantys laivai, laukuose dirbantys egiptiečiai ir sudėtingi raštai, kurių beveik neįmanoma apsakyti žodžiais. Spalvos tarsi atgaivina šiuos vaizdus, o tai, kad piešiniai taip gerai išsilaikė daugiau nei keturis tūkstantmečius, yra tikrai neįprasta.

3. Nepavykęs mėginimas išvykti iš Afrikos

Jeigu nepavyksta kažko padaryti pirmu bandymu, mėginkite, mėginkite ir dar kartą mėginkite. Tokią pamoką Homo sapiens išmoko prieš maždaug 210 tūkst. metų, kaip rodo Pietų Graikijoje vienoje oloje rasta kaukolė. Ši kaukolė yra ankstyviausias Homo sapiens kaukolės pavyzdys už Afrikos ribų ir ji atspindi nepavykusį žmonių mėginimą išvykti iš Afrikos, sako mokslininkai. Tačiau ten, kur nepavyko Homo sapiens, pavyko neandertaliečiams, nes toje pačioje oloje buvo aptikta 170 tūkst. metų senumo kaukolė, o tai rodo, kad neandertaliečiai kurį laiką klestėjo tame regione. Ir tik gerokai vėliau, anot mokslininkų, Homo sapiens sėkmingai pasklido už Afrikos ribų.

„Iš genetinių duomenų mes žinome, kad visi žmonės, kurie šiandien gyvena už Afrikos ribų, gali atsekti savo protėvius iki didžiojo pasklidimo už Afrikos ribų, kuris įvyko tarp 70 tūkst. ir 50 tūkst. metų prieš dabartį“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė paleontologijos profesorė iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje Katerina Harvati.

Vėliau Homo sapiens liko vienintele hominidų rūšimi planetoje, nes neandertaliečiai ir kiti hominidai išnyko.

4. Karalių slėnio atradimai

Šių metų spalio 11 d. archeologai Egipte paskelbė apie visą seriją atradimų, padarytų Karalių slėnyje, kur prieš maždaug 3 tūkst. metų buvo laidojami karališkojo kraujo asmenys. Vakarinėje slėnio dalyje buvo aptiktas dirbtuvių kompleksas, kuriame darbininkai gamino medžiagas kapavietėms. Čia veikė dirbtuvės, kuriose buvo spalvinama keramika, gaminami baldai, valomas auksas ir panašiai. Taip pat po žeme buvo aptikta mumifikavimui naudota patalpa, kur rasta audeklų, virvių ir kitų mumifikavimui naudotų medžiagų. Taip pat buvo rastas ir didelis medinis į šakes panašus įrankis, kuris veikiausiai buvo naudojamas perkelti baldus.

(Image credit: Egyptian Ministry of Antiquities)

Archeologai taip pat aptiko naujų keramikos su ant jos esančiais užrašais pavyzdžių. Tie užrašai suteikia informacijos apie Karalių slėnio darbininkus. Nustatyta, kad šioje vietoje buvo kepama duona ir saugomas maistas bei vanduo. Taip pat šalia galingosios faraonės Hatshepsut kapo buvo rastos dviejų moterų mumijos.

Tiek daug atradimų, padarytų vienais metais, tikrai stebina ir įkvepia dar daugiau jų tikėtis kitąmet.

5. Bronzos amžiaus megalopolis

Izraelyje, En Esur vietovėje, buvo aptiktas 5 tūkst. metų senumo Bronzos amžiaus pradžios megalopolis, kuriame gyveno apie 6 tūkst. žmonių. Mieste buvo rasta milijonai keramikos fragmentų, titnago įrankių, bazalto indų ir didžiulė šventovė, kurioje buvo gausų sudegintų gyvūnų kaulų ir statulėlių.

Viena iš statulėlių vaizduoja žmogaus galvą su antspaudo žyme, to žmogaus rankos iškeltos į viršų. Šventovėje buvo didžiulis akmeninis dubuo, kuriame veikiausiai buvo laikomi per religines apeigas naudoti skysčiai. Iš radinių galima spėti, kad miesto viešos erdvės, gatvės, alėjos ir šventovės buvo detaliai suplanuotos.

„Tai yra didžiulis miestas – ankstyvojo Bronzos amžiaus megalopolis, kur gyveno tūkstančiai žmonių, užsiėmę žemės ūkiu bei prekyba su skirtingais regionais ir net skirtingomis kultūromis bei regiono karalystėmis“, – po atradimo išplatintame pareiškime sakė kasinėjimams vadovavę Itai Elad, Yitzhak Paz ir Dina Shalem.

Jų teigimu, šis miestas buvo „ankstyvojo Bronzos amžiaus Niujorkas“.

6. Nauji duomenys apie Poncijų Pilotą

Poncijus Pilotas buvo romėnų Judėjos provincijos prefektas, pirmininkavęs Jėzaus teismui, tad jo reputacija istorijoje tikrai nėra labai gera. Tačiau 2019 metais archeologai aptiko naujų duomenų, kurie leidžia teigti, jog jis nebuvo toks jau blogas vyrukas.

(Image credit: Photo courtesy Tel Aviv: Journal of the Institute of Archaeology of Tel Aviv University)

Archeologai nustatė, kad Pilotas Jeruzalėje pastatė didžiulę gatvę, kuri driekėsi 600 metrų ir jungė Siloamo baseiną – vietą, kur piligrimai sustodavo nusiprausti ir gauti gėlo vandens – ir Šventyklos kalną – švenčiausią judaizmo religijos vietą. Pasak archeologų, šia gatve greičiausiai naudojosi senovės piligrimai, keliavę į Šventyklos kalną.

Mokslininkai gali pasakyti, kad gatvę pastatė Pilotas, nes po ja aptiktos monetos datuojamos 30-31 mūsų eros metais, o tuo metu Pilotas buvo prefektas.

Senoviniai duomenys rodo, kad Pilotas ne tik pirmininkavo Jėzaus teismui, bet ir panaudojo lėšų iš šventojo iždo, kad pastatytų akveduką, pažeidinėjo žydų religinius įstatymus ir liepė lazdomis mušti žmones, protestavusius prieš jo veiksmus.

Naujai atrasta gatvė, kuriai išgrįsti reikėjo 10 tūkst. tonų kalkakmenio, leidžia teigti, kad Pilotas nebuvo korumpuotas ar žmonėmis nesirūpinantis žmogus, kaip kad leido manyti ankstesni duomenys. Iki šio atradimo būta labai mažai archeologinių duomenų apie Poncijų Pilotą.

7. Žynių kapsulė

2019 metais El-Assasifo nekropolyje netoli Luksoro archeologai rado 30 puikiai išsilaikiusių medinių 3 tūkst. metų senumo karstų. Šį atradimą jie pavadino žynių kapsule, nes, rodos, kai kurios aptiktos mumijos buvo Senovės Egipto žynių. Spalvingi ir sudėtingais raštais išmargini karstai labai gerai išsilaikę.

Puikiai išsilaikė ir juose buvusios mumijos. Kai du karstai buvo atverti per spaudos konferenciją, buvo matyti, kad išoriniai audeklai, į kuriuos buvo įvyniotos mumijos, buvo neliesti. Archeologai trisdešimtyje karstų aptiko 23 vyrų, penkių moterų ir dviejų vaikų mumijas. Šiuo metu tebevyksta mumijų analizė ir verčiami hieroglifai. Daugiau informacijos apie šią kapsulę tikimasi gauti po metų ar dvejų.

Ekspertai tikrai stebisi, kad tiek daug karstų buvo rasta nepažeistų, nes kapų plėšimas visais laikais buvo dažnas reiškinys.

8. Didžiulis atradimas Jungtinėje Karalystėje

2200 metų senumo kapas, kuriame aptikti maždaug keturiasdešimties metų amžiaus vyro palaikai, įmantrus bronzinis skydas, kovos vežimas ir du žirgai šuolio pozicijoje, yra vadinamas vienu svarbiausių archeologinių atradimų, kada nors padarytų Jungtinėje Karalystėje. Skydas yra maždaug 75 centimetrų skersmens ir dekoruotas įmantriais verpetais, primenančiais iš centro išlendančią sferą.

(Image credit: Map Archaeological Practice)

Vyras, kurio palaikai buvo rasti, veikiausiai buvo „svarbus savo visuomenės narys“, sakė atradimą netoli Poklingtono, Anglijoje, padariusios komandos iš „MAP Archaeological Practice Ltd“ vadovė archeologė Paula Ware. Tai, kad kapas buvo atrastas naudojant šiuolaikines archeologines metodikas, ypač svarbu, sakė ji.

9. Didžiulė siena Irane

Vakarinėje Irano dalyje buvo rasta 115 kilometrų besidriekianti siena. Skaičiuojama, kad sienai tarp Bamo kalnų šalies šiaurėje ir vietovėse netoli Zhaw Marg kaimo pietuose pastatyti prireikė 1 mln. kubinių metrų akmenų. Nors vietos gyventojai ir keli archeologai žinojo apie šios sienos egzistavimą, ji nebuvo aprašyta jokiame moksliniame leidinyje tol, kol žurnale „Antiquity“ nepasirodė Kermanšaho mieste veikiančio Razi universiteto Irano archeologijos docento Sajjado Alibaigi straipsnis.

„Dabar jau sunaikintų struktūrų liekanos matomos keliose vietose palei sieną. Tai veikiausiai galėjo būti nedideli bokšteliai ar pastatai“, – parašė jis. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad siena buvo pastatyta iš „natūralių vietinių medžiagų, tokių kaip grindinio akmenys ir rieduliai, o kai kuriose vietose dar yra išlikę gipsinio mišinio“.

Neaišku, kada, kas ir kam pastatė sieną. Netoliese rasta keramika leidžia teigti, kad ji buvo pastatyta tarp ketvirtojo amžiaus prieš Kristų ir šeštojo mūsų eros amžiaus, rašo S. Alibaigi. Anuomet gyvavo dvi imperijos, kurių atstovai ir galėjo pastatyti sieną.

10. Šalmai iš vaikų kaukolių

2019 metais taip pat buvo rasti dviejų prieš maždaug 2100 gimusių kūdikių palaikai su šalmais, pagamintais iš kitų vaikų kaukolių. Šių kūdikių ir dar devynių žmonių palaikai buvo rasti Salango vietovėje, esančioje netoli pakrantės Ekvadoro centrinėje dalyje.

(Image credit: Sara Juengst)

Šalmai buvo tvirtai uždėti ant kūdikių galvų, nustatė archeologai. Jie mano, kad vyresnių vaikų kaukolės buvo dar su minkštaisiais audiniais, kai iš jų buvo padaryti šalmai, nes be tokių audinių jie nebūtų išsilaikę.

Mokslininkai sako, kad tai yra vienintelis atvejis, kuomet vaikų kaukolės buvo panaudotos kaip šalmai laidojant kūdikius. Kol kas neaišku, nuo ko mirė kūdikiai ir vaikai, kurių kaukolės buvo panaudotos šalmams. Taip pat neaišku, kam kūdikiams buvo uždėti tokie šalmai. Veikiausiai „tai buvo mėginimas apsaugoti trapias jų sielas“, mano archeologai, savo išvadas paskelbę žurnale „Latin American Antiquity“.

Publikuoja Delfi.lt