Treji pernelyg skubotų santykių spąstai

Jeigu santykiai vystosi per greitai, yra pavojus patekti į savo iliuzijų spąstus.

Susipažinote prieš tris savaites, o jau planuojate gyventi kartu? Svajojate, kaip sensite kartu, auginsite vaikus, pasistatysite namą su sodu? Norite, kad šis vyras ar ši moteris būtų su jumis visą likusį gyvenimą? Tai reiškia, kad santykiai, tiksliau jų dalyviai, bėga pirma traukinio. Ir jiems gresia nemalonumai.

Treji skubotų santykių spąstai:

1. Ar suspėsite apžiūrėti partnerį?

Suspėti apžiūrėti, ką jūs įsimylėjote – labai svarbu. O jeigu santykiai vystosi labai sparčiai, tai didelė tikimybė, kad jums paprasčiausiai neužteks laiko tam.

Gerai pažinti žmogų gali sutrukdyti profesinis gyvenimas (nes dirbti vis tiek reikia), kiti santykiai, kuriuos svarbu palaikyti (draugiški, šeimos), buitiniai reikalai, kuriuos būtina atlikti, banalus nuovargis, informacijos perteklius, emocijų gausa. Tada lieka nepastebėtos ir neįvertintos abejonės, neapmąstyti lūkesčiai .

2. Iliuzijų spąstai

Iš pirmojo punkto seka, kad realių faktų vienas apie kitą pradedantieji santykius žino nedaug. O tuščių vietų nebūna, jas užpildo išgalvota informacija, įsivaizdavimas, koks turi būti partneris ir ko jis tikisi iš santykių. Vietoj realaus žmogaus atsiranda fantazijos.

Jos gali būti kelių rūšių:

• neigiamos (sukeltos savų baimių);
• teigiamos (žvelgiant pro rožinius akinius ir remiantis skurdžiais faktais);
• sukurtos iš savo troškimų (jis turi tai, ko man reikia; jis toks dėmesingas);
• iš dalykinių išskaičiavimų (jis padarys tai, aš padarysiu šitą, mes abu būsime jėga; mes palaikysime vienas kitą; kartu statysime namus, užsiimsime verslu).

3. Į ką atsitrenkusios sudūžta viltys?

Ne į buitį – o į neatitikimus. Deja, susitarti galima dėl daug ko, ir labai retai nesutarimai buitiniais ar įpročių klausimais būna apskritai neišsprendžiami.

Dažniausiai poros, kurios per greitai pradeda santykius, iš pradžių visai nepastebi tų prieštaravimų ir neatitikimų, o paskui atsitrenkia į juos.

Jūs įpratote galvoti, kad partneris yra toks, o jis netikėtai pasirodė esąs visai kitoks. Taip atsitinka kartą, antrą, trečią… Anksčiau ar vėliau nuovargis dėl neatitikimų, susierzinimas, nesupratimas , nepasitenkinimas išsilieja konfliktu, kurio apskritai galėjo nebūti, jeigu abu ryšio dalyviai būtų neskubėję ir pamažu suartėję.

Darome išvadą, kad dabar reikės pradėti viską iš pradžių?

Deja, nuo pradžios pradėti neišeis. Bet kuriuose santykiuose būna susižavėjimo, bet kokių bruožų patrauklumo fazė. Tie, kurie įsigudrina peršokti šią fazę ir atsidurti su nepažįstamu žmogumi viename būste ar net susidėti su vedusiu žmogumi ir turinčiu vaikų – teks pradėti nuo „minuso“.

Nes jau susikaupė tam tikra įtampa, susižavėjimas praktiškai praėjo ir reikia daug kantrybės bei troškimo būti kartu, kad įveiktų tuos neatitikimus.

Kur kas lengviau sekasi tiems, kurie iš pradžių būna labiau tolerantiški besiskiriantiems nuo jų žmonėms. Tokiems lengviau ištverti vieną savybių dalį ir priimti kitą bei susitarti dėl patogaus būdo valdyti trečią.

Ir tik po to, kad santykiai taps jaukūs, patogūs, atsiras tikras supratimas, kas per žmogus yra šalia, tada bus galima tikėtis atstatyti jų normalų funkcionavimą ir paversti santykius saugia poilsio ir jėgų atgavimo vieta.