Atsiradus „koronai“, išnyko gripas?

Oficialiai nuo spalio 1 d. Lietuvoje prasidėjo gripo sezonas. Tačiau statistika rodo, kad šiemet sergamumas gripu - daug mažesnis nei pernai. Tiek dabar, tiek metų pradžioje, kai Lietuvą pasiekė koronavirusas, sergančiųjų gripu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis buvo mažiau nei įprastai. Sutapimas?

Skeptiškai vertinantys sąmyšį dėl COVID-19 sako, jog tai tik „naujas gripas". Ir jų svarstymai iš dalies turi pagrindo, mat į Lietuvą atėjus koronavirusui, žmonės masiškai „išgijo" nuo ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Štai pernai nuo vasario pradžios iki gegužės vidurio gripu Lietuvoje sirgo 34 687 žmonės. Šiemet per tą patį laikotarpį - 13 333 žmonės. Kodėl taip galėjo atsitikti?

Suveikė apsauga

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius ČAPLINSKAS sutiko, kad koronaviruso pandemija padarė įtakos statistikai. Esą mažiau žmonės sirgo, nes labiau saugojosi.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pasikeitė žmonių elgesys: laikomės fizinės distancijos, nešiojame medicinines kaukes, laikomės rankų higienos. Šios priemonės padeda išvengti ne tik koronaviruso, bet ir kitų peršalimo ligų.

Taip pat ir vadinamosios šienligės, kuri kamuoja žmones pavasarį. Lietuvoje alergologai pastebėjo, kad buvo daug mažiau alergijų paūmėjimų", - „Vakaro žinioms" sakė S.Čaplinskas.

Tačiau profesorius, kaip pandemijos pradžioje, taip ir dabar sako, jog su virusu reikia mokytis gyventi. Jis niekur neišnyks. Tikėtina, kad COVID-19 virs sezoniniu susirgimu.

„Koronavirusas tarp žmonių plinta taip pat, kaip ir kiti peršalimo ligas sukeliantys virusai. Tikėtina, kad šis koronavirusas taps lygiai toks pat. Kad jis palaipsniui turėtų mutuoti į švelnesnę kliniką sukeliančią ligą. Šiltuoju metų laiku plitimas sulėtės, bet tai nereiškia, kad virusas vasarą dings.

O rudenį greičiausiai virusas vėl suaktyvės", - svarsto Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.

Klaustukai dėl vakcinos

Naujausi Oksfordo universiteto tyrėjų duomenys rodo, jog koronavirusu užsikrėtę asmenys greičiausiai nesusirgs COVID-19 dar mažiausiai šešis mėnesius. Tyrimas pradėtas medikams pastebėjus, kad pakartotinių užsikrėtimų pasitaiko labai retai.

O kas bus praėjus tiems šešiems mėnesiams? Vėl baimė susirgti? Ar pagaliau visus išgelbės vakcina?

„Dabartiniai klinikinių tyrimų duomenys labai optimistiniai ir pranoko vakcinos efektyvumo lūkesčius. Vis dėlto neaišku, kiek ilgai gali išsilaikyti jos apsauginis poveikis. Gali būti, kad gali tekti revakcinuotis kiekvienais metais, taip kaip dabar mums įprasta skiepytis nuo gripo.

Tačiau gripo atveju tai reikalinga, nes virusas kinta ir mutuoja. O koronaviruso atveju tai būtų reikalinga todėl, kad apsauginis imuniteto poveikis bus nepakankamas.

Dabar matome, kad apsauginis poveikis išlieka apie pusę metų, bet nežinome, kaip bus vėliau. Jau yra atvejų, kai tų pačių metų laikotarpiu žmonės užsikrėtė pakartotinai. Tačiau klinikinė eiga turėtų būti daug švelnesnė arba besimptomė", - aiškina S.Čaplinskas.

Simptomai neaiškūs

Labai daug žmonių, sergančių koronavirusu, skundžiasi įvairiais simptomais. Lyg skirtingus organizmus virusas veikia skirtingai. Ar galima tikėtis, kad virusas stabilizuosis ir galiausiai pasireikš tik labai konkrečiais simptomais?

„Tam prielaidos nėra. Pradžioje virusas pakenkia kvėpavimo takams, tačiau virusui reikalingų receptorių yra beveik visuose žmogaus kūno organuose. Kaip toliau vystysis liga konkrečiam pacientui, priklauso ne tik nuo viruso savybių, bet ir nuo konkretaus žmogaus. Daug priklauso nuo jo sveikatos būklės, turimų gretutinių ligų, imuniteto būklės. Natūralu, kad kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jo imunitetas bus silpnesnis, o gretutinių ligų puokštė didesnė, - dėsto profesorius, tačiau nuramina. - Kaip visuomet atsiradus naujai ligai, pirmiausia pastebime Aisbergo viršūnę - žmones, kurie turi stipriai išreikštus klinikinius reiškinius ir tam tikras procentas jų miršta. Kai apie ligą žinoma daugiau, imame tyrinėti ir matyti povandeninę Aisbergo dalį. Tuomet ir mirštančių žmonių skaičius sudaro jau mažesnę dalį visų sergančiųjų.

Koronaviruso atveju aišku, kad apie 70 proc. užsikrėtusių žmonių gali nejausti jokių simptomų. Kuo daugiau besimptomių atvejų diagnozuojame, tuo labiau mažėja mirštamumo rodiklis. Jeigu iš pradžių buvo kalbama, kad miršta daugiau kaip 3 proc., dabar šis skaičius yra nuo 0,1 iki 1 proc. Lietuvoje, skaičiuojant nuo diagnozuotų atvejų, nors infekuotųjų yra daugiau nei diagnozuotų, nuo koronaviruso mirė 0,8 proc.

Tačiau svarbu aiškiai žinoti, ar COVID-19 buvo pagrindinė mirties priežastis, ar tiesiog pablogino žmogaus sveikatą. Visgi matome, kad dauguma mirštančių su koronavirusu turi nusilpusį imunitetą dėl amžiaus arba gretutinių ligų."

• Autorius: Justina GAFUROVA
• Šaltinis: Respublika.lt