Déjà vu – sielos priminimas ar pasąmonės žaidimai?

Dažnas žmogus bent kartą gyvenime patiria jausmą, kai realybėje atsikartoja tai, kas kažkada anksčiau jau matyta ar išgyventa. Paprastai šis jausmas sukelia išgąstį arba glumina. Daugybę metų mokslininkai bando paaiškinti šį reiškinį. Kol kas jų versijos neįtikina…

Pagrindinės déjà vu teorijos

Viso pasaulio mokslininkai bando įminti déjà vumįslę. Tai gana sudėtinga, mokslo šviesuoliai šiuo klausimu bendros nuomonės vis dar neranda. Egzistuoja keletas teorijų (nė viena iš jų neįrodyta), kurios galėtų paaiškinti šį reiškinį.

Laiko lūžiai

Tai kelių psichiatrų pateikiama versija. Jie teigia, kad déjà vu jausmo metu žmogaus smegenyse įvyksta savotiškas laiko atkodavimas. Paprasčiau sakant, smegenys dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių nebeskiria laiko ir žmogus vienu metu mato dabartį, susiliejusią su praeitimi.

Atsikartojantis sapnas

Kai kurie mokslininkai teigia, kad pagrindinė priežastis slypi pasąmonėje. Kiekvienas nuolat patiria daugybę įvykių ir situacijų. Sukrečiantys įvykiai paprastai atsikartoja sapne. Jie iš esmės yra pojūčiai, o ne realūs veiksmai. Patirdamas pernelyg daug ryškių emocijų žmogus nebesugeba atskirti tikrovės nuo iliuzijos. Toks sapno ir realybės sutapimas pasąmonėje sukelia jausmą, kad kažkada tai jau patirta ar matyta. Teorijai, kad šis fenomenas susijęs su prisiminimais iš sapnų, pritarė ir S. Freudas. Pasak jo, déjà vu– atminties reakcija į tai, ką žmogus sapnavo. Šią teoriją iš dalies patvirtina tai, kad žmonės, patyrę šį jausmą, pojūčius nusako kaip dabarties akimirkos susiliejimą su prisiminimu iš sapno, kuriame tai jau išgyventa.

Priežastis slypi smegenyse

JAV mokslininkai savaip aiškina déjà vu. Jie tikina, kad už skirtumą tarp matomų vaizdinių ir reiškinio atsakinga seniausia ir giliausiai esanti galvos smegenų žievės dalishipokampas. Kai šios smegenų žievės dalies veikla dėl kokių nors priežasčių sutrinka, žmogus įvairias situacijas suvokia kaip kažkada išgyventas. Mokslininkai atliko eksperimentą. Grupei žmonių buvo pademonstruoti specialūs piešiniai ir garsai, paskui hipnozės seanso metu jie buvo priversti visa tai pamiršti. Kai vėliau tiriamieji vėl pamatė ar išgirdo tuos pačius signalus, suaktyvėjo smegenų zonos, esančios aplink hipokampą, veikla. Būtent iš čia ir siunčiamas melagingas signalas, esą prisimenamas dabar vykstantis veiksmas. Tuo metu atminties zona būna hiperaktyvi, tad jos signalas šiek tiek lenkia vaizduotę. Taip sukuriamas kelių sekundžių ateities atpažinimo jausmas. Manoma, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių hipokampo veikla sutrinka, gali būti:

• depresija,
• nuolatinis stresas,
• protinė įtampa,
• magnetinės audros.

Sielos atminties apraiška

Savą versiją šiam sunkiai suvokiamam reiškiniui turi ir mistikai. Tačiau net ir jie nesilaiko bendros nuomonės. Dauguma jų mano, kad siela, gyvendamakažkieno kūne, nuolat keliauja laiku. Ji gali įsibrauti į įvairių padarų kūnus, vienu metu išgyventi daugybę įvykių. Kai siela reinkarnuojasi, ji tarsi prisimena tai, kas kažkada jai nutiko praėjusiame gyvenime. Hipnozės terapeutė, regresinės hipnozės specialistė Dolores Cannon tvirtai įsitikinusi, kad prieš įsikūnydama siela sudaro savotišką būsimo gyvenimo planą. Déjà vu akimirkos yra tarsi priminimai apie tą kelią, kurį pasirinko siela. Manoma, kad kuo dažniau žmogus užsiiminėja dvasinėmis praktikomis, tuo déjà vu jausmas būna ryškesnis ir dažnesnis.

Ar verta bijoti?

Akivaizdu, kad déjà vu aiškinančių teorijų – daugybė. Kiekviena galimai teisinga iki tos akimirkos, kol nebus tiksliai įrodyta, dėl kokių priežasčių atsiranda apgaulingas prisiminimo pojūtis. Tai unikalus jausmas, nepanašus į jokį kitą. Jis primena stebuklą, kuris vyksta paprastam žmogui įprastomis aplinkybėmis. Kad ir kokia būtų priežastis, šio reiškinio neverta bijoti. Norsdéjà vu sunku paaiškinti, visų sričių specialistai tvirtina, kad šis unikalus pojūtis visiškai nekenksmingas.

Žinomi žmonės, patyrę déjà vu

• Šveicarų psichiatras ir filosofas Carlas Gustavas Jungas déjà vu jausmą pirmąkart patyrė būdamas 12 m. Jis iki gyvenimo pabaigos buvo įsitikinęs, kad gyvena paralelinį gyvenimą, kuriame yra XVIII a. gydytojas. Jam netikėtai atgydavo prisiminimai apie vietas, reiškinius ar daiktus, pavyzdžiui, aiškiai matė batus iš senovinės knygos iliustracijos.
• Kai popkaralienė Madonna pirmąkart apžiūrinėjo Pekino imperatoriaus rūmus, ją apėmė pojūtis, kad gerai pažįsta kiekvieną rūmų kampelį ir žino apie kiekvieną šio statinio užkaborį. Ji mano, kad praėjusiame gyvenime buvo paskutinio Mandžiūrijos imperatoriaus tarnas.
• Pirmąkart atvykusi į Egiptą Tina Turner netikėtai suvokė, kad kraštovaizdis ir jame esantys atskiri daiktai jai gerai pažįstami. Tuomet ji staiga „prisiminė“, kad faraonų laikais ji buvo garsiosios faraonės Hačepsutos draugė, o gal ir pati faraonė.
• Aktorius Seanas Connery tvirtina, kad pabuvojęs Afrikoje prisiminė, jog buvo vienos Afrikos genties šamanas ir karys.

Įdomu

• Prancūziškas žodis déjà vu išvertus iš lietuvių kalbos reiškia „jau matyta“. Pirmąkart šį terminą pavartojo prancūzų psichologas Émile Boiracas. Jis déjà vu suskirstė į porūšius: déjà vécu (jau išgyventa) ir jamais vu(niekada nematyta).
• Moksliškai įrodyta, kad daugiau nei 95 % visiškai sveikų žmonių bent kartą gyvenime patiria déjà vu. Žmonės, sergantys epilepsija, šį jausmą patiria žymiai dažniau.
• Maži vaikai déjà vu jausmo nepatiria. Mokslininkai aiškina, esą mažyliai nėra sukaupę tiek gyvenimiškos patirties ir dar negavę tiek informacijos, kad jiems kiltų apgaulingų prisiminimų pojūtis. Pirmieji déjà vu potyriai aplanko paauglystėje ir metams bėgant dažnėja.
• Pasak mokslininkų, déjà vu jausmas trunka ne ilgiau nei 10 sekundžių.
• Déjà vu jausmo neįmanoma sukelti nenatūraliai, be to, jis apima ne taip jau dažnai, todėl jį gana sudėtinga ištirti.

Specialisto komentaras

Filosofas, okultinių mokslų daktaras Leopoldas Malinauskas

Kaip paaiškintumėte déjà vu jausmą?

Kalbant apie déjà vu, visų pirma reikia kalbėti apie reinkarnaciją. Reinkarnacija viską paaiškina: čia buvau, tai mačiau, čia gyvenau. Labai svarbu žinoti, kad ir praėjusiuose gyvenimuose žmogus labai daug keliavo, judėjo. Ir praėjusiuose gyvenimuose buvo turkijų ar egiptų. Déjà vugali būti arba tų vietų, kuriose gyventa, arba tų, į kurias užklysta, prisiminimas. Ten įrašoma ir patirtis – meilės ar kelionės.

Tačiau déjà vujausmas apima būnant su dabartiniame gyvenime sutinkamais žmonėmis?

Taip, dabartiniame gyvenime sutinkame žmonių, kuriuos jau buvome sutikę ne vieną kartą. Tie susitikimai sunkiai paaiškinami logika ar žodžiais. Tiesiog kai susitinkame būtent su tuo žmogumi, vieta tampa nebesvarbi. Déjà vujausmas identifikuojamas su žmogumi. Juk laikas neteka nei ciklu, nei tiese. Laikas teka spirale.

Gali būti, kad žmones, užsiiminėjančius dvasinėmis praktikomis, déjà vu jausmas aplanko dažniau nei kitus?

Tai gali būti tiesa. Nes jei žmogus linkęs keliauti laiku, jei jis praktikuoja, savaime aišku, kad jis su tuo dažniau susidurs.

Per déjà vu žmogų pasiekia informacija, kurią siela sukaupė praėjusiuose gyvenimuose, ar tai informacija iš dabartinio gyvenimo, tiesiog siela kažkurią akimirką jau buvo nubėgusi į priekį?

Siela sukaupia atmintį iš praeities. Apie tai kalbėjo Aristotelis, Sokratas. Pasąmonė – sielos atmintis. O sapnas – pasąmonės reiškinys. Štai kodėl déjà vudažnai pasireiškia per sapnus. Galime būti dėkingi Carlui Gustavui Jungui už pasąmonės sampratą. Bet juk C. G. Jungo mama buvo aiškiaregė. O jis pats per spiritizmo seansus išsikapstė visas paslaptis, tarp jų ir apie pasąmonę. Pasąmonė niekada žmonijai nebūtų atsivėrusi, jei ne C. G. Jungo spiritizmo seansai. Pasąmonė – sielos atmintis, sapnas – sielos atmintis ir vaizdiniai. Déjà vu jausmas žmogų pasiekia iš praeities.

Déjà vu fenomeną anksčiau ar vėliau pasiseks paaiškinti moksliškai?

Prieš 2000 m. nebuvo nei rojaus, nei pragaro. Dievai draugavo, mylėjosi ir pan. Visai kitas pasaulis atsirado po nukryžiavimo. Ar tikrai nukryžiavimas neveikia filosofijos? Ar tikrai religija nedaro įtakos visam mokslui? Jei žmonės mąsto blaiviai ir pripažįsta, kad reinkarnacija egzistuoja, tuomet viskas stojasi į savo vietas ir déjà vunesunkiai paaiškinamas. Tačiau mąstant krikščioniškai… Krikščionys nemąsto blaiviai, jie nemato taip, kaip matė antikiniai filosofai, dėl to ir atsiranda klystkelių, nereikalingų painių labirintų…