„Grybauti" reikia ir žiemią, arba, apie vitaminą D ir kitą naudą, kurios galinta gauti valgant grybus

Vis daugiau tyrimų rodo, kad grybai žmonėms gali teikti stulbinamai stiprų gydomąjį efektą, todėl jų reikėtų daugiau vartoti ne tik rudenį, bet ir ištisus metus.

Tūkstančius metų grybai naudoti ne tik maistui, bet ir kaip vaistai. Senovės Egipto faraonams taip patiko grybai, kad juos paskelbė karališkuoju patiekalu ir „nemirtingumo augalu“, uždrausdami kitiems net paliesti grybus. Senovės graikai tikėjo, kad grybai suteikia kariams galios mūšiuose, o romėnai juos vadino „dievų maistu“. Kinijoje tūkstančius metų grybai buvo laikomi ne tik sveiku produktu, bet ir „gyvenimo eliksru“. Mūsų platumose grybavimas nuo senų laikų buvo vienas iš svarbiausių maisto gavybos šaltinių.

Dėl grybų kultivavimo, kuris prasidėjo XVII a. ir dabar pasiekė milžiniškos industrijos apimtis, dabar grybų galima įsigyti visus metus. Iš tiesų grybų karalystė slepia milžinišką potencialą. Komerciniu būdu auginama tik apie dešimt grybų rūšių, nors skaičiuojama, kad valgomų grybų yra nuo 300 iki 2 000 rūšių. Medicininiu požiūriu apie grybus daugiau nežinoma, nei žinoma - ištirta tik apie 100 grybų rūšių įtaka sveikatai. Vis dėlto šių tyrimų užtenka, kad padarytume išvadą: šviežius ar keptus grybus reikia įtraukti į savo valgiaraštį, nes tai vienas iš produktų planetoje, kuris palankiausiai veikia sveikatą.

Trečioji maisto karalystė

Grybu galima laikyti bet kokią grybų rūšiai priskiriamą gyvą būtybę, tačiau dažniausiai šiuo žodžiu vadinamas mėsingas grybų vaisiakūnis, kuris išskiria sporas ir išauga, iškyla iš žemės arba iš grybo maisto šaltinio. Šie grybų vaisiakūniai nėra augalai, čia nevyksta fotosintezė - jie neturi chlorofilo.

Biologiniu požiūriu grybai skiriasi nuo augalų ir gyvūnų karalystės maisto produktų grupių (vaisių, daržovių, grūdinių augalų, pieno produktų, baltymų šaltinių), sudarančių žmogaus maisto pagrindą. Grybai taip pat turi maistinių medžiagų, kurių yra šiuose produktuose, vis dėlto juose taip pat yra unikalių maistinių medžiagų.

Dalyje grybų yra labai didelė antioksidanto glutationo koncentracija, ir kartu su ergotioneinu šie abu antioksidantai labai saugo nuo fiziologinio streso.

Iš 13 ištirtų grybų „nugalėtoju" pripažintas tikrinis baravykas.

Pastaruoju metu suaktyvėjo mokslininkų ir dietologų diskusijos apie grybų vietą mitybos piramidėje, vertinant jų maistines ir kulinarines savybes. „Galbūt atėjo laikas pervertinti produktų grupes ir naudą sveikatai, atsižvelgiant į tris atskirus maisto gavybos šaltinius: augalai arba botanika, gyvūnai arba zoologija ir grybai arba mikologija“, - mano, pavyzdžiui, amerikiečių mitybos tyrinėtojai.1

Grybuose gausu įvairių maistinių medžiagų. Juose yra vidutiniškai 1,5-5,5 % baltymų, 0,2-1,5 % angliavandenių ir beveik vienas procentas riebalų. Todėl tai yra mitas, jei kas nors galvoja apie grybus kaip maistingą valgį, žinoma, jei tik jų nekepa svieste ir riebaluose, įdėdami grietinėlės ar lašinių. Pavyzdžiui, 100 gramų baravykų yra tik 20 kcal, pievagrybių - apie 16 kcal ir voveraičių - apie 11 kcal. Didesnę grybų dalį (apie 95 %) sudaro vanduo, todėl, tinkamai pagaminti, jie - tikras atradimas žmonėms, kurie mėgsta skanius, mažai kalorijų turinčius valgius arba nori sulieknėti.

Kalbant apie vitaminus ir mineralines medžiagas, grybuose yra fosforo, cinko, kalio, mangano, geležies, magnio, kalcio, taip pat seleno, vario, jodo, bet juose beveik nėra natrio; miške augusiuose grybuose yra daug kadmio ir cinko. Juose gausu B grupės vitaminų (ypač B2, B5, B3, B12), PP ir vitamino D, būtino kaulams ir dantims stiprinti. Tačiau grybuose nėra arba yra labai mažai vitamino C - šiek tiek yra pievagrybiuose (8,6 mg/100 g), baravykuose ir kituose baravykiečiuose (apie 7 mg/100 g), voveraitėse ir paprastuosiuose kelmučiuose.

Be to, grybuose yra dar daug kitų medžiagų: organinių rūgščių, aminorūgščių, antioksidantų, antibiotikų, fermentų ir kt.

Vienas iš retų vitamino D šaltinių

Nepaprastą susidomėjimą kelia klausimas dėl vitamino D kiekio grybuose, turint omenyje taip paplitusį šio vitamino trūkumą. Visuose grybuose yra ergosterolio - vitamino D pirmtako; veikiant ultravioletiniams spinduliams (UV) vyksta cheminė reakcija, kuri ergosterolį paverčia vitaminu D2. Ši sintezė trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų saulės šviesoje arba nuo sekundžių iki kelių minučių, kultivuotus grybus apšviečiant dirbtine UV šviesa.

Miško grybai - puikus vitamino D šaltinis - kaip toks tai yra vienas iš retų maisto produktų. Kai paaiškėjo, kad UV šviesoje ergosterolis virsta vitaminu D2, net jei grybai jau surinkti, šis procesas įdiegtas auginant grybus, kad būtų galima tiekti rinkai grybus su šviežia vitamino D doze. Mokslininkai patikrino šio metodo saugumą ir padarė išvadą, kad „vitaminas D grybuose, sukurtas, naudojant UV šviesos technologijas, yra lygiavertis vitaminui D grybuose, kurie buvo veikiami saulės šviesos, ir kad ilga UV šviesos istorija patvirtina jos saugų naudojimą gaminant vitaminą D maiste“.2

Šio metodo rezultatai stebina. Pavyzdžiui, patalpose augintuose baltuosiuose pievagrybiuose yra vidutiniškai 7 TV/100 g grybų vitamino D, o jeigu jie auginami patalpoje ir užtikrinama saulės šviesa, vitamino D koncentracija padidėja iki 1 092 TV, ir, jei šiuos kultivuotus pievagrybius po surinkimo veikia UV šviesa, tai vitamino D būna 1 200 TV. Grybų auginimo industrija naudoja kontroliuotų tyrimų rezultatus, kad apskaičiuotų UV šviesos trukmę ir intensyvumą, kuris būtinas, norint pasiekti tam tikrą vitamino D koncentraciją grybuose, pavyzdžiui, tokią, kuri būtina, norint užtikrinti 100 % paros normos. Daugelis visiškai nežino, kad patys taip pat gali padidinti įsigytų grybų vitamino D2 kiekį, prieš valgant juos paveikdami saulės šviesa. Tyrimų metu išaiškinta, kad tik 15 min. palaikius grybus saulės šviesoje giedrą ar iš dalies debesuotą dieną (nuo 9.30 val. iki 15.30 val.) juose vitamino D2 kiekis padidėja mažiausiai 25 % per parą rekomenduojamos normos (150 TV/70g porcijos), o kai kada - net daugiau nei 600 tarptautinių vienetų.1

Vokiečių mokslininkai atliko atsitiktinių imčių tyrimą, kuris truko penkias žiemos savaites, jo metu dalyviai vartojo vitaminą D maisto papildų forma arba valgė pievagrybių sriubą (grybai prieš verdant buvo papildyti vitaminu D, veikiant UV šviesa). Iš viso per šį laiką jie suvartojo 28 000 tarptautinių vienetų. Jau po dviejų savaičių eksperimentinės sriubos valgytojų vitamino D koncentracija buvo gerokai didesnė nei placebo grupės. Taigi tyrimas pirmą kartą įrodė, kad „vitamino D2 pasisavinimas iš pievagrybių, papildytų vitaminu D2 UVB apšvitinimo būdu, buvo efektyvus, siekiant pagerinti vitamino D koncentraciją, ir nesiskyrė nuo maisto papildų su vitaminu D2 vartojimo“.2

Tik 15 min. palaikius grybus saulės šviesoje giedrą ar iš dalies debesuotą dieną, juose vitamino D2 kiekis padidėja mažiausiai 25 %.

Iš tiesų, vitamino D papildymas tokiu būdu vertas dėmesio, turint omenyje, kad šis vitaminas svarbus ne tik stipriems kaulams, bet ir autoimuninių bei onkologinių ligų profilaktikai, būtinas psichoemocinei sveikatai ir imuninės sistemos veiklai.

Imunitetas po grybo kepure

Imuniteto stiprinimas - dar vienas grybų amplua, šią funkciją jie atlieka įvairiapusiškai. Pavyzdžiui, vienas iš stipriausių grybų ginklų yra juose randamas antioksidantas - ergotioneinas, kurio iš maistui vartojamų produktų daugiausia randama būtent grybuose. Tai aminorūgštis, kurioje yra sieros atomų - žmonėms dažnai trūksta sieros, nors mes patys to nežinome arba nejaučiame jos poveikio. Nors ergotioneinas nustatytas jau prieš šimtą metų, dar mažai tirtas. Vis dėlto išaiškinta, kad šis antioksidantas, kuris veikia mitochondrijų lygiu, gali labai efektyviai apsaugoti nuo laisvųjų radikalų, stiprinti imunitetą. Be to, ergotioneinas padeda mažinti uždegimą visame kūne.

Gerokai daugiau ištirtos kitos grybų medžiagos, kurios taip pat stimuliuoja ir reguliuoja imuninę sistemą: beta gliukanai - polisacharidai (stambiamolekuliniai angliavandeniai), esantys ląstelių sienelėse. Prieš porą metų vokiečių chemikai analizavo 39 grybų rūšis, tiek miško, tiek kultivuotas, ir atskleidė, kad juose daug beta gliukanų, nors jų kiekis skiriasi. „Daugelyje laukinių grybų yra didelė beta gliukanų koncentracija, ypač papėdgrybiuose (aukštesniuosiuose, be to, populiariuose valgomuosiuose grybuose). Gerai žinomuose kultivuotuose grybuose - pievagrybiuose, valgomuosiuose danteniuose ir paprastosiose voveraitėse, - taip pat didesnėje tirtų laukinių grybų dalyje daugiau gliukanų buvo randama grybų kotuose, o ne kepurėlėse“,4 - padarė išvadą autoriai.

Beta gliukanus taip pat tyrinėjo mokslininkai iš Kauno universiteto ir apie grybus padarė tokias išvadas: „Šios medžiagos didina šeimininko organizmo imuninę apsaugą, aktyvinant papildomą sistemą, stimuliuojant makrofagus ir natūralią ląstelių-žudikių funkciją. Grybų ir kitų beta gliukanų ląstelinis atsakas galėtų būti susijęs su specifine jų ir kelių ląstelės paviršiaus receptorių sąveika.“5

Floridos universitete (the University of Florida) buvo atliktas tyrimas, kurio metu 52 dalyviai (21-41 m.) kiekvieną dieną valgė 5-10 g valgomųjų dantenių. Rezultatai po keturių savaičių rodė, kad dalyvių imunitetas pagerėjo, be to, būdu, kokio negali užtikrinti nė vienas iš šiuo metu esamų vaistų.6

Grybuose yra lektinų, galinčių jungtis su vėžinėmis ląstelėmis ir jas pažymėti, kad imuninė sistema galėtų išnaikinti.

Grybų sudėtyje yra dar į peniciliną panašių natūralių antibiotikų, kurie padeda imunitetui ir mažina uždegimą, slopindami mikrobų dauginimąsi ir infekcijas.

Stulbinamai mažina vėžio riziką

Kalbant apie imuniteto stiprinimą, ne mažesnę nuostabą kelia grybų antivėžinės savybės - jomis mokslininkai susidomėjo labiausiai. Atskleista, kad grybuose yra lektinų - baltymų, galinčių jungtis su neįprastomis ir vėžinėmis ląstelėmis bei pažymėti šias ląsteles, kad imuninė sistema jas išnaikintų. Atlikta labai daug tyrimų ir jau patvirtinta, kad grybai padeda kovoti su krūties vėžiu, hepatoceliuline karcinoma, gimdos kaklelio vėžiu, kasos vėžiu, skrandžio vėžiu ir net ūmine leukemija.

Stulbinančius rezultatus gavo Vakarų Australijos universiteto (the University of Western Australia) mokslininkai, atlikę tyrimą, kuriame dalyvavo 2 000 kinių. Paaiškėjo, kad moterys, kurios per dieną suvalgydavo bent jau vieną grybą, 64 % mažiau rizikavo susirgti krūties vėžiu. Tyrimo metu buvo vartojami tiek švieži, tiek džiovinti grybai - pastarųjų apsauginis efektas buvo šiek tiek silpnesnis, sumažinant šią riziką 50 proc. Tačiau dar įspūdingesnio rezultato galima tikėtis valgant grybus ir reguliariai geriant žaliąją arbatą - šiuo atveju moterų rizika susirgti krūties vėžiu sumažėjo net 89 proc.!7

Tirdami, kurie grybai galėtų būti patys paveikiausi kovojant su krūties vėžiu, amerikiečių mokslininkai analizavo penkis populiariausius valgomuosius grybus:

kuokštinę grifolę, dvisporį pievagrybį, rudąjį pievagrybį, gluosninę kreivabudę ir baltuosius pievagrybius. „Apskritai visi tirti grybai reikšmingai slopino ląstelių dauginimąsi, kuokštinė grifolė iš esmės skatino apoptozę (ląstelių susinaikinimą) ir citotoksiškumą žmogaus krūties vėžio ląstelėse. Tai perša mintį, kad tiek paprasti, tiek specialieji maistiniai grybai gali cheminiu požiūriu apsaugoti nuo krūties vėžio“,8 -darė išvadą tyrimo autoriai.

Reikšmingu antivėžiniu aktyvumu pasižymi ir valgomieji danteniai, turintys unikalų beta gliukaną lentinaną. Japonų mokslininkai intensyviai tiria lentinano poveikį jau kelis dešimtmečius ir atskleidė, kad lentinanas tiesiogiai nesunaikina vėžio ląstelių, tačiau jis stiprina imuninę sistemą - sulėtina auglių paplitimą. Faktiškai Japonijoje jau nuo 1985 m. lentinanas pripažintas pagalbine medžiaga gydant sergančius skrandžio vėžiu.

Šį rudenį Japonijos mokslininkai pranešė džiugią žinią stipriajai lyčiai. Po 13 metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo apie 36 500 vyrų (40-79 metų), tyrėjai atskleidė, kad vyrai, kurie valgė grybus du ar tris kartus per savaitę, patyrė beveik penkis kartus (17%) mažesnę riziką susirgti prostatos vėžiu nei tie, kurie valgė grybus rečiau nei vieną kartą per savaitę. Net valgant grybus vieną ar du kartus per savaitę, riziką galima sumažinti 8 proc. Šie rezultatai aktualūs vyrams, sulaukusiems 50 metų ir daugiau.9

Širdžiai ir kraujagyslėms

Jei ne vėžys, tai širdies ir kraujagyslių ligos - didžiausios grėsmės šių laikų visuomenės sveikatai. Šiuo atveju grybai gali padėti - tai patvirtinta tyrimais. Grybuose nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų bei labai mažai angliavandenių. Užtat juose yra daug ląstelienos (chitinų ir beta gliukanų) ir tam tikrų fermentų, padedančių mažinti cholesterolio koncentraciją.

Be to, didelis baltymų kiekis taip pat skatina cholesterolio „deginimą“, kai jie virškinami. Vadinamoji blogojo ir gerojo cholesterolio koncentracijos pusiausvyra yra labai svarbi įvairių širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant aterosklerozę, miokardo infarktą ir insultą, profilaktikai.

Keletas tyrimų apie valgomuosius dantenius rodo, kad jie turi sterinų junginių, kurie padeda kepenims perdirbti cholesterolį. Taip pat juose yra stiprių fitomedžiagų, kurios neleidžia ląstelėms prilipti prie kraujagyslių sienelių ir susidaryti plokštelėms, taigi palaiko normalų kraujospūdį ir gerina kraujotaką. Tiesa, šie tyrimai atlikti su pelėmis ir žiurkėmis, todėl poveikio žmonėms rezultatus dar reikia įrodyti.

Daugelyje grybų taip pat yra daug kalio (daugiausia turi valgomieji danteniai, bet ir baltuosiuose pievagrybiuose yra tik šiek tiek mažiau nei bananuose), kuris veikia kaip vazodiliatorius - atpalaiduoja kraujagysles, taigi reguliariai valgant grybus gali sumažėti kraujospūdis. Be to, manoma, kad kalis skatina kognityvines funkcijas, nes stiprina kraujo ir deguonies pritekėjimą į smegenis, kurios stimuliuoja neuronų veiklą.

Padeda smegenims nesenti

Pastaruoju laiku atsiranda vis naujų tyrimų, kurie perša mintį, kad grybai taip pat gali padėti mūsų smegenims su metais „neapsamanoti“. Prieš dvejus metus JAV Pensilvanijos valstijos universiteto (the Pennsylvania State University) mokslininkai atskleidė, kad dalyje grybų yra labai didelė antioksidanto glutationo koncentracija ir kartu su ergotioneinu šie abu antioksidantai stipriai veikia fiziologinį stresą -matomų senėjimo požymių priežastį. Glutationas yra svarbiausias žmogaus organizmo endogeninis (vidinis) antioksidantas ir tirtuose grybuose jo kiekis skiriasi net daugiau nei 20 kartų, priklausomai nuo grybo rūšies, taip pat jis koreliavo su ergotioneino koncentracija.

Tyrimo dalyviai kiekvieną dieną suvalgė 5-10 g valgomųjų dantenių. Rezultatai po keturių savaičių rodė, kad jų imunitetas pagerėjo.

Įdomu, kad kai kuriuose grybuose rasta tokia didelė glutationo koncentracija, kokios anksčiau nebuvo rasta nė viename kitame produkte. „Be abejonių, grybai - geriausias būdas daugiausia gauti abiejų šių antioksidantų kartu, ir kai kurie grybai yra iš tiesų tarsi prikimšti jų abiejų“,10 - aiškino tyrimo autoriai, pridurdami, kad iš 13 ištirtų grybų „nugalėtoju“ galima pripažinti tikrinį baravyką (Baletus edulis). Tačiau net pievagrybiuose, nors šių antioksidantų, palyginti su tikriniais baravykais, mažiau, jų daugiau nei bet kuriame kitame produkte.

Pensilvanijos mokslininkai priduria, kad abiejų minėtų antioksidantų derinys gali būti Parkinsono ir Alzheimerio ligų profilaktika. Jie pataria suvalgyti mažiausiai penkis pievagrybius (maždaug 3 mg šių antioksidantų) per dieną, norint sumažinti riziką ateityje susirgti kokia neurodegeneracine liga.

Tinkamai pagaminti grybai yra tikras atradimas žmonėms, kurie nori sulieknėti.

Šiemet publikuotas Singapūro mokslininkų tyrimas, kuriame per šešerius metus (nuo 2011 iki 2017 m.) tyrėjai apibendrino duomenis apie daugiau nei 660 senjorų, vyresnių nei 60 metų, gyvenusių Singapūre. Tyrimas parodė, kad senjorai, kurie suvalgė daugiau nei 300 g keptų grybų per savaitę, per pusę sumažino savo riziką įgyti lengvų kognityvinių sutrikimų (įskaitant atminties problemas), nepriklausomai nuo visų kitų faktorių - pradedant nuo lyties ir amžiaus, baigiant rūkymu, alkoholio vartojimu ir pagrindinėmis ligomis. Dalyviai dažniausiai vartojo enoki (žieminiai kelmučiai), valgomuosius dantenius, gluosnines kreivabudes, baltuosius pievagrybius bei džiovintus ir konservuotus grybus.11

Iš tikrųjų čia paminėta tik ledkalnio viršūnė, nes mokslas pripažino daugiau nei 200 atvejų, kai valgant grybus galima turėti naudos, ir daugiau nei 100 skirtingų palankių būdų, kaip jie gali veikti mūsų organizmą. Turint visa tai omenyje gal būti sudėtinga prieštarauti.

Inguna Mukane

Švieži ar kepti?

Grybai - retas produktas, kurį tiek mokslininkai, tiek dietologai pataria vartoti keptą, o ne šviežią. Priežastis - grybų ląstelių sienelės yra tvirtos, ir virškinimo sistemai keblu patekti prie maistinių medžiagų šiose ląstelėse. Be to, grybuose dažnai yra cheminių junginių, kurie gali įsimaišyti į virškinimo ir maistinių medžiagų pasisavinimo procesus. 0 grybų kepimas arba virimas nutraukia tvirtas ląstelių sieneles, deaktyvina elementus, kurie apsunkina virškinimą, ir išnaikina daugelį toksinų. Taip pat gera žinia: stiprus grybų antioksidantas ergotioneinas - labai atsparus karščiui.

Neseniai ispanų mokslininkai pripažino, kad iš keturių pagaminimo būdų (virimas, gerokas sukepinimas, kepimas kepsninėje arba mikrobangų krosnelėje) sveikiausia grybus kepti kepsninėje arba mikrobangų krosnelėje. „Kepant riebaluose prarandama daugiausia baltymų ir angliavandenių, bet padaugėja riebalų ir energijos. Virimas pagerino bendrą gliukanų kiekį, skatinant beta gliukanų pasiskirstymą. Ypač išvirus ir iškepus reikšmingai sumažėja antioksidantų aktyvumas, tačiau kepsnineje keptų ir mikrobangų krosnelėje ruoštų grybų antioksidantai išlieka aktyvesni",1 - padarė išvadą tyrėjai.

Effect of different cooking methods on nutritionol value and antioxidant activity of cultivated mushrooms. Iš: International Journal of Food Sciences and Nutrition, 2017,68 (3) (internete: https://www. tandfonline.com/doi/abs/10.1080/09637 486.2016.1244662?scroll=topq&need Access=true&joumalCode=iijf20).

Pievagrybiai, arba dvisporiai pievagrybiai

Latvijoje jau daugelis ūkių augina valgomuosius dantenius ir gluosnines kreivabudes, vis dėlto pievagrybiai - patys populiariausi kultivuoti grybai. Iš tiesų jie yra gamtoje visai retai sutinkami dvisporiai pievagrybiai (Agaricus bisporus), kuriuos XVII a. pradėjo kultivuoti Italijoje, ir netrukus jų auginimu susižavėjo prancūzai, todėl šiuos grybus imta vadinti Paryžiaus pievagrybiais (tai prancūzų k. reiškia „grybai"). Šiais laikais jie auginami daugiau nei 70 šalių, o patys dvisporiai pievagrybiai turi labai daug komercinių ir buitinių pavadinimų bei apie 30 lotyniškų sinonimų.

Šalia pačių populiariausių pievagrybių - baltųjų puodelių, - galima įsigyti ir pievagrybių su rudomis kepurėlėmis, kuriuos neretai vadina crimini. Rudieji pievagrybiai dažniau sutinkami natūralioje aplinkoje ir paprastai laikomi pirmine lengviau kultivuojamų baltųjų pievagrybių forma. Didesnė rudųjų pievagrybių kaina aiškinama mažesniu derliumi.

Žinoma, mūsų šalyje augintiems šviežiems pievagrybiams reikėtų teikti pirmenybę. Nuo įvežtinių juos galima atskirti pagal kotelio pjūvio vietą. Jei kotelis nesausas, grybas kokybiškas. Įvežtiniai grybai kelyje praleidžia daug laiko, todėl yra labiau pažeisti. Pievagrybiai yra jautrūs sumušimams, suspaudimams ir kitiems pažeidimams.

Nuorodos:

1. Mushrooms - Biologically Distinct and Nutritionally Unique Exploring a „Third Food Kingdom ". Iš: Nutr Today, 2014 m. lapkritis; 49(6):301-307 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4244211/).
2. Safety assessment of the post-harvest treatment of button mushrooms (Agaricus bisporus) using ultraviolet light. Iš: Food and Chemical Toxicology, 2013 m. birželis, Nr. 56, p. 278-289 (internete: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S02786915l300nSX?via%3Dihub).
3. Bioavailability of vitamin D from UV-B-irradiated button mushrooms in healthy adults deficient in serum 25-hydroxyvitamin D: a randomized controlled trial. Iš: Eur J CIin Nutr, 2011 m. rugpjūtis; 65(8):965—71 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21540874/).
4. Screening of beta-glucan contents in commercially cultivated and wild growing mushrooms. Iš: Food Chem, 2017-02-01; 216:45-51 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27596390h).
5. Effects of beta-glucans on the immune system. Iš: Medicina (Kaunas), 2007; 43(8):597-606 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17895634).
6. Consuming Lentinula edodes (Shiitake) Mushrooms Daily Improves Humon Immunity: A Randomized Dietary Intervention in Healthy Young Adults. Iš: J Am Coll Nutr, 2015; 34(6):478-87 (internete: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25866155).
7. Dietary intakes of mushrooms and green tea combine to reduce the risk of breast cancer in Chinese women. Iš: Int J Cancer, 2009-03-15; 124(6):1404-8 (internete: https://www.ncbi.nlm. nih.gov/pubmed/19048616).
8. Commonly consumed and specialty dietary mushrooms reduce cellular proliferation in MCF-7 human breast cancer cells. Iš: Experimental Biology and Medicine, 2010-11-01 (internete: https://journals.sogepub.com/doi/abs/10.1258/ebm.2010.010113).
9. Mushroom consumption and incident risk of prostate cancer in Japan: A pooled analysis of the Miyagi Cohort Study and the Ohsaki Cohort Study. Iš: Int J of Cancer, 2019-09-04 (internete: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1002/ijc.32591).
10. Mushrooms: A rich source of the antioxidants ergothioneine and glutathione. Iš: Food Chemistry, 2017-10-15,Nr.233,p.429-433 (internete: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/5030881461730691X?via%3Dihub).
11. The Association between Mushroom Consumption and Mild Cognitive Impairment: A Community-Based Cross-Sectional Study in Singapore. Iš: Journal of Alzheimer's Disease, 2019, 68 (1), p. 197-203 (internete: https://content.iospress.com/ articles/journal-of-alzheimers-disease/jadl80959).
12. Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį specialų leidinį, kad sąnarių neskaudėtų „„Grybauti" reikia  ir žiemią,  arba, apie vitaminą D ir kitą naudą, kurios galinta gauti  valgant grybus“.