Mokslininkai Sužinojo, Kada Gyvatės Prarado Kojas

Gyvačių evoliucija jau daugelį metų intriguoja mokslininkus – nes žinoma, kad šie sudėtingi stuburiniai gyvūnai kadaise turėjo galūnes, tik ilgainiui prisitaikė gyventi be jų.

Tačiau pakankamai riboti iškasenų ištekliai iki šiol neatspindėjo to, kaip įvyko šis perėjimas – nuo pat tų laikų, kai gyvatės išsivystė Juros periode, prieš 163–174 milijonus metų.

Bėgant metams, atsirado teorijų, teigiančių, kad gyvačių galūnės tebuvo pereinamoji fazė. Tačiau naujai atrastos ir gerai išsilaikiusios gyvačių fosilijos – ypač kaukolės – rodo, kad jos ilgą laiką turėjo užpakalines kojas, teigiama trečiadienį paskelbtame žurnalo „Science Advances“ straipsnyje.

Najash rionegrina buvo pirmykščių gyvačių rūšis, turinti užpakalines galūnes. Šiaurės Argentinoje esančioje La Buitrera paleontologinėje zonoje tyrėjai aptiko aštuonias kaukoles, iš kurių viena buvo beveik nepažeista – o taip pat ir kitas fosilijas.

Najash pasižymėjo primityviais bruožais, kurie šiuos gyvūnus darė panašesnius į driežus – pavyzdžiui, turėjo charakteringą skruostikaulio arką – bet taip pat turėjo ir nemažai gyvatiškų savybių – kaip kad kaulinės arkos, jungiančios kaukolę su skruostikauliu, nebuvimą. Įdomu tai, kad ši kaulinė arka egzistavo šiose ankstyvosiose gyvatėse beveik prieš 100 milijonų metų, tačiau šiuolaikinėse gyvatėse jos nebėra.

Mūsų išvados patvirtina mintį, kad šiuolaikinių gyvačių protėviai buvo stambiakūniai ir dideliais nasrais – užuot buvę smulkiais, kaip manyta anksčiau, – sakoma tyrimo autoriaus Fernando Garberoglio pranešime. – Tyrimas taip pat atskleidžia, kad ankstyvosios gyvatės užpakalines galūnes išlaikė ilgą laiką“.

70 milijonų metų Najash gyvatės sėkmingai ir stabiliai gyveno su užpakalinėmis kojomis. Tai rodo, kad užpakalinės galūnės buvo naudingos, ir nebuvo tik pereinamojo laikotarpio dalimi.

Šviesinė mikroskopija ir tomografinis skenavimas leido tyrėjams pamatyti Najash 3D formatu ir geriau suprasti ankstyvuosius evoliucijos tarpsnius, privedusius prie šiuolaikinių gyvačių. Tai taip pat leido tyrėjams iš arčiau pažvelgti į nervų ir kraujagyslių kanalus gyvatės skelete.

„Šis tyrimas perverčia mūsų supratimą apie tą kaulinę arką gyvatėse ir driežuose, – sako tyrimo bendraautorius ir Albertos universiteto profesorius Michaelas Caldwellas. – 160 metų klydus, šis straipsnis pataiso šią labai svarbią detalę, paremtą ne spėlionėmis, o empiriniais įrodymais“.

Tyrėjai mano, kad priekinių galūnių ši gyvatės rūšis neturėjo dėl to, kad jos pranyko daug anksčiau, nei užpakalinės.

„Šis tyrimas yra labai svarbus norint suprasti šiuolaikinių ir senovės gyvačių kaukolių evoliuciją“, – sako M.Caldwellas.

Parengta pagal CNN, © Raul O. Gomez / Universidad de Buenos Aires, Publikuoja lrytas.lt