Pleiskanos. Kodėl atsiranda pleiskanų?

Pleiskanos - (atsiskiriančios odos raginio sluoksnio plokštelės) - yra dažna galvos odos problema. Nors ši būklė nepavojinga ir neužkrečiama, dažnai jos varginami žmonės jaučiasi nejaukiai. Dažniausiai išspręsti šią problemą nėra sunku, nes kasdienio plaukų plovimo specialiomis priemonėmis pakanka, kad pleiskanos nebevargintų. Be to, mokslininkai atrado mieles primenantį grybelį, galintį sukelti arba sustiprinti odos pleiskanojimą, ir jau kuriami preparatai, padėsiantys jo atsikratyti. 

Kodėl atsiranda pleiskanų? - anksčiau buvo manoma, kad galvos odos pleiskanojimą gali lemti odos sausumas, per dažnas ar per retas plaukų plovimas, netinkama mityba, stresas ir įvairių plaukų formavimo priemonių naudojimas. Nors šie veiksniai gali įtakoti pleiskanų atsiradimą, tačiau dabar manoma, jog svarbiausias tai lemiantis veiksnys yra mieles primenantis, riebalais mintantis grybelis malassezia (anksčiau vadintas pityrosporum). Šį grybelį galima aptikti ant daugelio žmonių galvos odos, ir dažniausiai jis nesukelia jokių problemų. Tačiau kartais grybelis, maitindamasis plaukų folikulų riebalų liaukų išskiriamu sekretu ir dirgindamas galvos odą bei sukeldamas itin intensyvų ląstelių atsinaujinimą, ima nekontroliuojamai daugintis. Žuvusios ląstelės, atsiskyrusios nuo odos sulimpa, suformuodamos baltas pleiskanas.

Vis dar nežinoma, kodėl gausesnis riebalų liaukų sekreto susidarymas, hormoniniai pokyčiai, stresas, ligos, neurologiniai sutrikimai (pvz.: Parkinsono liga), imuninės sistemos nusilpimas ir padidėjęs jautrumas malassezia grybeliui gali lemti pleiskanų atsiradimą. Kas būdinga pleiskanoms? 

Dažniausiai pleiskanas atpažinti nesunku: tai – baltos, „riebaluotos“ atsiskiriančių negyvų raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Be to, odai pleiskanojant, ją dažnai niežti. Pleiskanų atsiradimą gali lemti ne tik malassezia grybelis, bet ir daugelis galvos odos ligų: odos sausumas (kseroderma), seborėjinis dermatitas, psoriazė (žvynelinė), kontaktinis dermatitas. Viena dažniausių priežasčių, lemiančių odos pleiskanojimą, yra odos sausumas, kurį gali sukelti temperatūrų skirtumas lauke ir viduje šaltuoju metų laikotarpiu. Dėl odos sausumo atsiradusios pleiskanos dažniausios būna mažesnės ir ne tokios riebios, taip pat niežti galvos odą. Seborėjinis dermatitas irgi yra dažna odos pleiskanojimo priežastis. Jam būdinga riebaluota, paraudusi, padengta baltomis ar gelsvomis pleiskanomis oda. Seborėjinis dermatitas gali pažeisti ne tik galvos, bet ir kitų kūno dalių odą, kurioje gausu riebalinių liaukų. Negyvų odos ląstelių susikaupimą gali lemti ir žvynelinė, kuriai būdingos sidabro spalvos pleiskanos. Ji dažniau pažeidžia kelių, alkūnių ir liemens, o ne galvos odą. Kartais pleiskanų atsiranda dėl padidėjusio jautrumo plaukų priežiūros priemonėms ar plaukų dažams. Tokiu atveju galvos oda parausta, pleiskanoja, ją niežti. 

Dažniausiai pleiskanų atsiranda paaugliams, be to vyrai jų turi dažniau nei moterys. Manoma, kad tai gali lemti vyriški lytiniai hormonai ir didesnės vyrų riebalinės liaukos. Riebi galvos oda ir plaukai taip pat lemia didesnį polinkį odai pleiskanoti. 

Kaip gydomos pleiskanos? - tai yra lėtinė odos problema, kurią dažniausiai galima išspręsti, nors tam ir reikia kantrybės bei atkaklumo. Negausaus plaukų pleiskanojimo galima atsikratyti kasdien plaunant plaukus švelniu šampūnu. Jei paprasto šampūno pleiskanoms panaikinti nepakanka, rekomenduojama naudoti specialius šampūnus nuo pleiskanų. Šie šampūnai skirstomi į grupes atsižvelgiant į jų veikliąsias medžiagas, lemiančias skirtingą jų poveikį. Jums gali tekti išbandyti kelių rūšių šampūnus nuo pleiskanų, kol atrasite tinkamiausią. 

Kai kurių šampūnų sudėtyje yra veikliosios medžiagos cinko piritiono, pasižyminčio antibakteriniu ir priešgrybeliniu poveikiu. Šie šampūnai rekomenduojami pleiskanoms ir seborėjiniam dermatitui gydyti. Akmens anglies perdirbimo šalutinis produktas (akmens anglies derva) lėtina ląstelių atsinaujinimo procesą, todėl jos turintys šampūnai naudojami pleiskanoms, seborėjiniam dermatitui ir psoriazei gydyti. Šampūnai, kurių sudėtyje yra salicilio rūgšties, padeda pašalinti pleiskanas, tačiau sausina galvos odą, todėl vėliau pleiskanų gali atsirasti dar daugiau. Kad to išvengtumėte, patariama po plaukų plovimo naudoti kondicionierių. Kiti šampūnai su seleno sulfidu padeda pristabdyti ląstelių atsinaujinimą ir fungicidiškai veikia malassezia grybelį, tačiau juos vartojant šviesūs, pilki ir dažyti plaukai gali prarasti spalvą, todėl juos būtina naudoti taip, kaip nurodoma etiketėje, ir kruopščiai išskalauti plaukus po plovimo. Naujausia šampūnų grupė pleiskanoms gydyti – šampūnai su ketokonazoliu. Šie šampūnai pasižymi plataus spektro fungicidiniu poveikiu ir gali padėti atsikratyti pleiskanų, kai kiti šampūnai yra bejėgiai. 

Norint sustabdyti galvos odos pleiskanojimą, iš pradžių šiuos šampūnus rekomenduojama vartoti kasdien. Vėliau, sumažėjus pleiskanų, pakaks jais galvą plauti 2-3 kartus per savaitę. Jei jūsų vartojamo šampūno efektyvumas sumažėja jį vartojant ilgesnį laiką, pabandykite pakaitomis naudoti kelis šampūnus nuo pleiskanų. Jei kelias savaites vartojant šampūnus nuo pleiskanų jų nemažėja, pasitarkite su dermatologu. Jis gali jums rekomenduoti itin stiprių, tik su receptu parduodamų šampūnų ar steroidinių losjonų.