Karmos valymas

Karmos valymas: gyventi dorai neužtenka!

Įvykus nelaimei, susidūrus su sunkumais, susirgus ar užmezgus nedarnius santykius, kai kurie žmonės tarsteli: „Valosi karma“. Vieni šiuos žodžius ištaria pusiau juokais, kiti – visiškai rimtai. Kokia yra tikroji karmos įtaka, kaip ji valoma, ar galima karmai užbėgti už akių ir išvengti skaudžių pamokų.

Atrodo, karmos samprata dažnai iškraipoma. Vieni sako, kad karma yra bet kokie materialūs veiksmai, kiti – kad tik blogi darbai. Kas gi iš tikrųjų yra karma ir kaip ji veikia žmogaus gyvenimą?

Karma – informacijos sankaupa apie mūsų darbus, pasirinkimus, norus ir įdėtas pastangas. Ši informacija yra įrašyta mūsų biolauke, mūsų subtiliuosiuose, energiniuose kūnuose. Tie įrašai atspindi ne tik mūsų atliktus darbus, kuriuos mes jau atlikome, bet ir tai, ką mes norėjome ir ruošėmės padaryti, ko siekėme. Pavyzdžiui, žmogus buvo įžeistas ar įskaudintas ir labai troško atkeršyti, pyko, kūrė keršto planus, t.y. vaizduotėje peržiūrėjo, svarstė įvairius keršto variantus, matė, kaip jam nusikaltusį asmenį ar jo šeimą užgriūva nelaimės.

Tokių veiksmų rezultatas yra mūsų energinėje struktūroje suformuojančios tam tikros vibracijos, kurios giliai įsirašo ir išlieka. Dėl to klaidinga manyti, kad jeigu kažką blogo galvojau, pykau, norėjau atkeršyti, tačiau realiai to nepadariau, vadinasi, lyg ir esu nekaltas, blogos karmos neužsitraukiau. Iš tikrųjų pats ketinimas – noras kad kažkas kentėtų, kad kitam būtų blogai, kad sirgtų, būtų nelaimingas santykiuose, o galbūt turėtų finansinių nuostolių, jau yra pikta lemianti mūsų norų išraiška, energinė programa, kuri savo realizaciją pradeda energinėje plotmėje.

Mintys anksčiau ar vėliau pavirsta realybe, pasiekdamos tą mums nusikaltusį žmogų ir į jo gyvenimą pritraukdamos įvairius neigiamus, kenkiančius, varginančius dalykus. Svarbu paminėti, kad žmogus visuomet turi savo asmeninę karmą, aukštesniame hierarchijos laiptelyje jis yra veikiamas giminės karmos, žiūrint dar plačiau – jam įtaką daro valstybės egregoras arba karma, taip pat regiono, kuriame žmogus gyvena ar dirba, karma, rasės karma…

Kokį vaidmenį atlieka giminės karma?

Giminės karma – įrašai apie tai giminei priklausančius asmenis ir jų veiksmus, pasirinkimus, santykius su kitais asmenimis. Giminės karma reiškiasi kaip labai stiprios programos, t.y. kai kuriais atvejais žmogus gali pasijusti tarsi įspraustas į kažkokius rėmus, kur jis neturi savo pasirinkimo laisvės, negali ištrūkti iš tam tikrų giminėje esančių tradicijų ar taisyklių įtakos.Giminės karma gali reikštis įvairiose žmogaus gyvenimo srityse. Įprastai labiausiai pastebima negatyvios giminės karma. Jos poveikis matomas kaip sunkių ligų ir nelaimių perdavimas iš kartos į kartą. Taip pat kaip sudėtingų, iškreiptai besivystančių, netinkamų santykių reiškimasis ir pasikartojimas. Visos negandos perduodamos jauniems tos giminės atstovams.

Asmeninė karma – savų darbų pasekmės, o giminės ar regiono karma – primesta našta… Ar galima išvengti bent jau giminės karmos poveikio?

Nėra galimybės išvengti nei savo, nei giminės karmos. Tačiau yra galimybė keisti karmą savo veiksmais ir pasirinkimais, t.y. šalinti priežastis, dėl kurių atsirado konkretūs negatyvūs įrašai toje giminės karmoje.

Štai paprastas pavyzdys iš klientės gyvenimo. Moteris pasakojo, kokia sunki jos dalia: ji dirba globos namuose, kuriuose beveik visi vaikai turi fizinę ir psichinę negalią. Moteris stengiasi tiems vaikučiams padėti, dirba labai sunkiomis sąlygomis, gyvena nepatogioje vietoje, todėl daug laiko ir lėšų skiria kelionei į darbą. Dažnai ši moteris po darbo netgi nevyksta namo, pasilieka nakvoti darbo įstaigoje, nors joje būdama negali pailsėti, jaučia negaluojančių vaikų skausmą, vargą, gėlą. Ji sakosi jaučianti ir pati išgyvenanti vaikučius lydinčią atskyrimo nuo šeimos nelaimę, jų gyvenimų nevisavertiškumą. Tačiau netrukus moteris tvirtina, kad supranta ir jaučia, jog kito kelio nėra – ji tarsi įkalinta tame darbe, negali iš jo pasitraukti. Mat parvažiavusi namo jaučiasi dar blogiau – negali miegoti, nes vos užmerkusi akis, regi tuos kenčiančius vaikus, girdi jų verksmą, jaučia jų atstumtų širdžių neviltį… Peržiūrėjus šios moters energoinformacinį lauką, paaiškėjo, kad šis, jos gyvenime vykstantis procesas yra karmos atpirkimas. Ankstesniame gyvenime ji pati pasirinko keletą abortų, savo dukrą paliko auginti svetimiems, nepažįstamiems žmonėms. Be to, skleidė visuomenėje įvairias seksualinės laisvės ir feminizmo idėjas, kurios buvo nukreiptos prieš gimti norinčius ir besiruošiančius vaikelius…

Šios moters karmos išpirkimas labai skausmingas, alinantis. Galbūt kitiems žmonėms užtenka gyventi dorai? Ar visgi būtina gilintis į save, konsultuotis su ezoterikais, astrologais, bandyti išsiaiškinti praėjusių gyvenimų nuodėmes?

Gyvendami dorai sukuriame mažiau naujos negatyvios karmos, kuri mus veiks ateityje. Tačiau gyventi dorai neužtenka. Reikia dorai mąstyti, jausti ir ketinti. Juk, jeigu apie mus kalbės dori darbai, tačiau širdyse liepsnos neapykanta, pyktis, kažkieno niekiniams, puikybė ir kiti blogi jausmai, deja, bet mes ir toliau kursime sau negatyvią karmą.

Karmą išpirkinėjame už blogus darbus ir linkėjimus kitiems žmonėms. Mes patiriame tokią kančią, kokią patyrė tie žmonės, kuriems pakenkėme patys. Taigi patiriamos nelaimės, problemos ir ligos mažina mūsų sukauptą karmą. Tačiau karmą galima valyti ir kitais būdais, pavyzdžiui, intensyviai, t.y. imantis veiklos, kuri neša gėrį ne tik konkrečiam žmogui, tačiau didesnei visuomenės daliai. Tai gali būti įsitraukimas į įvairius visuomenės projektus, pagalbos grupes, savanorių veiklą, maldos grupes. Taip pat galima konsultuotis su ezoterikais, profesionaliais specialistais, gebančiais prisiliesti prie karminio lygmens įrašų (o tai yra labai sudėtingas dalykas) ir prašyti jų pagalbos valant negatyvią karmą. Galima rinktis ir Dvasinio tobulėjimo kelią, mokytis ir pačiam atlikti įvairias Dvasinio valymosi praktikas, kurių pagalba valomas ne tik fizinis, mentalinis ar emocinis žmogaus kūnai, bet po truputėlį ir karminis lygmuo.

Kai kurių religijų atstovai tvirtina, kad karmą „deginti“ padeda tik konkrečios mantros. Ką manote apie tokį požiūrį?

Kiekviena religija turi savo mokymą ir savas taisykles, tad konkrečioje religijos doktrinoje yra priemonės, padedančios mažinti karmą. Štai krikščionybėje, puikiausias to pavyzdys – atgaila už savo negerus darbus, savo nuodėmių, negerų darbų išpažinimas, pripažinimas ir noras nuo jų išsivalyti (išpažintis). Dešimties Dievo įsakymų laikymasis padeda nekurti blogos karmos, nekenkti kitiems, lengviau sutramdyti savo norus. Tačiau tai tik viena iš priemonių, o ne paradigma.

Kitų religijų atstovai, siekdami valytis, pasitelkia mantras. Turėtume suprasti, kad mantros yra priemonė, padedanti sukelti specialias energines vibracijas, kurios žmoguje skambėdamos naikina negatyvius informacinius įrašus. Tačiau viskas nėra labai paprasta – vien tik mantrų išmokimas ir jų kartojimas dar nereiškia, kad žmogus bus išvalytas. Pirmiausia žmogus turi „susidraugauti“ su atitinkamos religijos egregoru. Jis turi tapti tos religinės bendruomenės nariu, priimti įvedimo į tą bendruomenę sakramentus, ritualus, įšventinimus ar pan. Savo maldomis ir energija jis turi tarnauti tam egregorui, tai religijos doktrinai, visokeriopai ją paremti, palaikyti, dalintis bet kokia savo energijos išraiška (laiku, darbu, gebėjimais, pajamomis), susitapatinti ir giliai širdyje priimti tos religijos tiesas, vertybes, doktrinas. Būtina atverti savo širdį pasirinktos religijos energijoms, priimti tai kaip savo gyvenimo būdą. Štai tada po truputį pradeda veikti ir atgalinis ryšys, t.y. žmogus kažką pradeda gauti už įdėtas pastangas, mantros tampa vis efektyvesnės, galinčios padėti žmogui valytis, laisvintis iš negatyvių dalykų.

Ką manote apie žmones, kurie vardan karmos valymo panyra į maldą ir apleidžia savo kūną, materialų gyvenimą? Ar iš tiesų kūnas yra trukdis tobulėjimo kelyje? O galbūt įrankis, kurį gavome ne atsitiktinai?

Manau, kad turime rūpintis ne vien išskirtinai fiziniu ar vien tik dvasiniu kūnu, tačiau viskuo. Nereikia prarasti saiko, nes būtent jis yra svarbiausias veiksnys, padedantis gyvenime pasiekti harmoniją, įskaitant harmoniją tarp materijos ir energijos. Fizinis kūnas – mums suteikta dovana, per kurią gyvenime gali reikštis aukštesnės ir subtilesnės mūsų esybės dalys. Todėl turime ypatingai globoti šią savo buveinę ir rūpintis ja, kad mūsų sielai, mūsų Dvasiai būtų gera, jauku ir patogu. Sveikas kūnas padeda laisvai pažinti jausmus, pasaulį, patirti jo siūlomus nuotykius, jausmus, tobulinti savo gebėjimus.

Ar sutinkate, kad dvasiniai mokytojai ir kitų labui aukojantys gyvenimą bei sveikatą savanoriai yra patys didžiausi nusidėjėliai, išpirkinėjantys iš ankstesnių gyvenimų atsineštą karmą?

Manau, kad žmogus renkasi atskirties, asketizmo ar kažkokį atsisakymo kelią, nebūtinai norėdamas išsilaisvinti nuo karmos. Kita priežastis gali būti ir žmogaus nesuvokimas, kad gautas kūnas yra Sielai ir Dvasiai skirta dangaus dovana, kuri suteikia galimybę skleistis ir realizuotis šioje žemėje. Šios dovanos negalima niekinti ir alinti iškeliant vien Dvasines vertybes, apeinant fizinį kūną ir jo poreikius. To nepaisymas rodo nežinojimą, nesuvokimą ir nepriėmimą visų savo, kaip asmenybės aspektų.

Beje, dvasiniai mokytojai irgi nėra vienodi ar vedami išimtinai ketinimo ar poreikio atidirbti už savo ankstesnius darbus. Jie gali būti ir naujojo pasaulio vedliai–įsikūnijusios sielos, kurių Misija yra nešti žmonijai žinias, informaciją, plėsti galimybes ir atverti Dvasinių žinių lobyną.

Panašu, kad karma gana intensyviai išpirkinėjama poros santykiuose: žmonės kartu džiaugiasi, pyksta, mokosi… Tačiau kaip du žmonės turi susieiti? Siela turi iš karto atpažinti „savo“ žmogų ir jį pripažinti ar gali jausti ir pasipriešinimą?

Žmonių santykiai užsimezga dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų – galimybė kažką išmokti, keisti save, savo įpročius, įsitikinimus. Tad kitas žmogus, su kuriuo vienaip ar kitaip bendraujame, visuomet yra mūsų Mokytojas, skatinantis mus keistis, į daug ką pažvelgti kitaip, peržvelgti savo vertybes… Santykiai gali gimti ir dėl poreikio atidirbti karmą. Tada susipažinę žmonės vienas kitą vargina, sukuria išbandymus, provokacijas ir įstumia į sudėtingas situacijas, kurios yra reikalingos karmos išpirkimui. Taip pat santykiai gali būti ir pozityvios karmos išraiška, kitaip sakant – Dangaus dovana. Tada du susitikę žmonės vienas iš kito gauna labai stiprią pagalbą, paramą. Būnant drauge jiems atsiranda galimybė ir būdas realizuoti savo svajones, planus, pasiekti tai, ko labai norisi. Na, ir, žinoma, užsimezgę santykiai gali būti „sielos dvynių“ susitikimas. Tai yra itin reta žemėje santykių išraiška, kuriai būdinga besąlyginė meilė vienas kitam, galimybės pasiekti palaimą tiek meilėje, tiek išreiškiant save gyvenime.

Papasakokite apie sielos dvynių susitikimus plačiau.

Tokio pobūdžio besimezgantys santykiai žmogui visada atneša labai didelius išbandymus. Sielos dvynys į kito žmogaus gyvenimą gali ateiti pačiu netinkamiausiu metu. Pavyzdžiui, žmogus gali būti sukūręs šeimą, turėti vaikų ir štai, kaip griaustinis iš giedro dangaus, jo gyvenime netikėtai pasirodo žmogus, apie kurį vien galvojant uždainuoja širdis, atsiranda poreikis kurti, skleisti džiaugsmą ir meilę. Žmoguje suaktyvėja geriausios savybės, jis pradeda skleistis.

Vis dėlto tokia pažintis su Sielos dvyniu yra prieštaringa, neatitinka mūsų visuomenėje nusistovėjusių normų, jos nepavyksta suderinti su vertybėmis atlikti pareigas ir tesėti pažadus. Tokios pažinties tiesiog neišeina įsprausti į jokius rėmus. Tai yra į žmogaus gyvenimą įsiveržianti nevaldoma jėga, labai stipri trauka būti su savo antrąja sielos dalimi, noras mesti visa tai, kas buvo kuriama iki pasirodant sielos dvyniui. Tokių išbandymų žmogus dažnai neišlaiko – jis nepasiryžta viską mesti, atsisakyti vertybių ir prioritetų, saugaus ir patogaus gyvenimo dėl galimybės būti kartu ar tik turėti šalia sutiktąjį sielos dvynį. Gerokai apdegę nuo labai kaitrios Meilės ugnies, tokie žmonės dažniausiai vienas nuo kito pasitraukia. Jie pernelyg bijo sudegti Meilės ugnyje, netekti savojo individualaus „aš“, sulaukti visuomenės pasmerkimo dėl to, kad paliko kitus žmones, savo šeimą ar vaikus..

Paskutiniu klausimu norėtųsi sužinoti, kodėl reikia valyti karmą? Koks galutinis tikslas ir, ar galima bent apytiksliai pasakyti, kiek gyvenimų žmogus turi nugyventi, kad jį pasiektų?

Karmą kuriame kiekvienu savo gyvenimo momentu. Tikslas – išmokti kurti vien pozityviąją karmą (gėrį, meilę, grožį ir harmoniją). Šis kelias vieniems gali būti daugybės gyvenimų ir mirčių pareikalausiantis procesas, kitiems – intensyvus, visos savo energoinformcinės struktūros (Evoliucijos matricos) perkodavimas į Meilės ir šviesos vibracijas per pakankamai trumpą laiką, galbūt net per šį gyvenimą..

Publikuota žurnale “Magija ir burtai”