Kas nutinka jūsų organizmui, kai į jį patenka koronavirusas?

Koronavirusui, kurio pradinis epicentras buvo Kinijos Hubėjaus provincijos sostinė Uhanas, toliau plintant po pasaulį, užsikrėtimo atvejų Europoje vis daugėja. Virusas perskriejo Atlantą – Pietų Amerikoje koronavirusas diagnozuotas brazilui. JAV didmiestis San Fransiskas, baimindamasis viruso, paskelbė ekstremalią padėtį. Ekstremali padėtis paskelbta ir Lietuvoje, o virusas plinta ir po palyginti netolimas šalis: jis nustatytas Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Pasaulio bendruomenės skatinamos į koronaviruso protrūkį reaguoti kuo ramiau, išvengiant panikos ir iracionalių veiksmų.

Pateikiame trumpą apžvalgą, kas gi iš tiesų nutinka žmogaus organizmui, į jį patekus koronaviruso sukėlėjams: kaip kūnas į juos reaguoja, kokia simptomatika pasireiškia pirmiausia.

Kalbant bendrai, virusas yra paprasčiausia gyvybinė forma mūsų planetoje. Tai mikroskopinė dalelė, kuri turi savybę užkrėsti gyvus organizmus. Virusas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia nuodas.

Virusai atpažįsta užkrėsti tinkamą ląstelę, priartėja ir prilimpa prie jos membranos. Ją suardę, jie patenka į ląstelės vidų ir įveda savo genetinę informaciją, tuo užvaldydamas ją. Ląstelė perprogramuojama, suaktyvėja medžiagų apykaita ir ląstelė suardoma. Prisidauginę virusai išeina iš suardytos ląstelės ir skverbiasi į kitas ląsteles.

Koronavirusai (mokslinis pavadinimas – coronaviridae šeimos virusai) plinta tarp žinduolių ir paukščių. 2003 m. pasaulį krėtęs SARS virusas taip pat priklauso koronavirusų šeimai. Koronaviruso sukėlėjai (savo forma panašūs į karūnas) sudaryti iš dalelių, kurios turi savybę replikuotis.

Koronavirusu užsikrečiama oro-lašeliniu būdu: sergančiajam kosint, čiaudant), taip pat – fizinio kontakto metu (pavyzdžiui, sveikinantis) ir liečiant paviršius ar daiktus, prieš tai liestus koronavirusu užsikrėtusiojo asmens.

Visiems virusams charakteringas požymis yra tai, kad juose užkoduota tam tikra genetinė informacija. Ši yra dviejų tipų: DNR ir RNR. Koronavirusui būdingas RNR tipas. Genetinė viruso sukėlėjo informacija yra apsaugota dangalu, panašiu į kapsulę.

Kai viruso sukėlėjas pasiekia žmogaus kūno paviršių (odą), prasiskverbia į organizmo ląsteles, naudodamasis tam tikru „raktu“ – savo RNR kodu, kurio pagalba organizme pradeda gaminti baltymus (organines medžiagas, sudarytas iš aminorūgščių junginių).

Virusas dauginasi ypatingai sparčiai – sukėlėjų skaičius nuo to lemtingojo vieno pasiekia milijonus. Sveikosios organizmo ląstelės pradeda nykti.

Pažeidus sveikąsias ląsteles, jos miršta. Žmogaus organizmas į užkratą reaguoja visų pirma tuo, kad suaktyvėja imuninės sistemos veikla. Pasireiškia pirmieji ligos simptomai, įspėjantys, kad organizmas susidūrė su užkratu.

Koronaviruso atveju šie simptomai pasireiškia galvos, gerklės skausmu, kosuliu, čiauduliu ir karščiavimu. Visi išvardyti simptomai būdingi peršalimo ligoms ir gripui, todėl mediciniškai sudėtinga nustatyti, kad tai yra būtent koronaviruso atvejis: reikalingi papildomi diagnostiniai tyrimai (pirmiausia – kvėpavimo takų mėginių).

Virusu užsikrėtęs organizmas, turintis pakankamai stiprią imuninę sistemą, pradeda gaminti antikūnius. Sveikos ląstelės branduolyje esančių enzimų pagalba pradeda gamintis kovai prieš konkretų virusą – šiuo atveju koronavirusą – nukreipti antikūniai.

Ir teoriškai, ir praktiškai žmogaus organizmas, jei imuninė sistema nėra nusilpusi, su virusu kovoja sėkmingai ir per kelias savaites sunaikina viruso sukėlėjus.

Dėl nusilpusios imuninės sistemos, koronaviruso aukomis dažniausiai tampa senyvo amžiaus žmonės, turintys gretutinių ligų.

Sunkiais atvejais, kraujo ląstelės pradeda gaminti platų spektrą cheminių medžiagų. To rezultatas – plaučiuose atsiradęs ir besikaupiantis skystis. Jis apsunkina reikiamo deguonies kiekio patekimą į organizmą – žmogus pradeda dusti.

Tačiau koronavirusas nebūtinai yra letalinės baigties priežastis. Nusilpusiame organizme, visomis imuninės sistemos išgalėmis kovojančiame su koronavirusu, atsiranda terpė įvairioms bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams, sukeliantiems mirtinas komplikacijas.

Parengta pagal AsapSCIENCE publikuoja Lrytas.lt